Sta­žuo­tė Leip­ci­ge: nuo mo­ky­mo­si erd­vių iki men­to­ria­vi­mo kul­tū­ros

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­lo­so­fi­jos fa­kul­te­to Ug­dy­mo moks­lų ins­ti­tu­to edu­ko­lo­gi­jos ma­gist­ran­tės dvi die­nas sta­ža­vo­si Leip­ci­go (Sak­so­ni­jos že­mė, Vo­kie­ti­ja) bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se ir iš ar­ti ste­bė­jo, kaip vei­kia vie­na iš 16 skir­tin­gų Vo­kie­ti­jos švie­ti­mo sis­te­mų.

Di­džiau­sią įspū­dį pa­li­ko kryp­tin­ga mo­kyk­lų trans­for­ma­ci­ja – nuo mo­ky­mo prie mo­ky­mo­si. Vals­ty­bi­nė­se bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se die­gia­mi sa­vi­val­daus (sa­vik­ryp­čio) mo­ky­mo­si prin­ci­pai. Jo­han­nos Moos­dorf gim­na­zi­jo­je mo­ki­niams tris kar­tus per sa­vai­tę ski­ria­ma po 60 mi­nu­čių, o Ih­melst­ras­se gim­na­zi­jo­je kas­dien ski­ria­ma 80 mi­nu­čių sa­va­ran­kiš­kam mo­ky­mui­si. Šiam mo­de­liui įgy­ven­din­ti pri­tai­ky­tos nau­jų mo­kyk­lų erd­vės (ar­ba at­ski­ri aukš­tai), o mo­ky­to­jai pe­ri­ma ug­dy­mo tu­ri­nio kū­rė­jų ir men­to­rių vaid­me­nį: ko­man­do­se ku­ria už­duo­tis, pa­ta­ria mo­ki­niui, kaip mo­ky­tis, pa­de­da mo­ky­mo­si me­tu ir ste­bi pa­žan­gą. Anot mo­kyk­lų va­do­vų, ši sis­te­ma vei­kia – mo­ki­niams kas­met rei­kia vis ma­žiau mo­ky­to­jų pa­gal­bos, tė­vai ma­to nau­dą ir no­riai ren­ka­si to­kias mo­kyk­las. Mo­ki­niai mo­ko­si tiek in­di­vi­dua­liai, tiek po­ro­se ar ma­žo­se gru­pe­lė­se. Re­gio­ne mo­ki­nių skai­čius vis di­dė­ja, to­dėl Sak­so­ni­jo­je ak­ty­viai sta­to­mos nau­jos mo­kyk­los. Aki­vaiz­du, kad vis gar­siau kal­ba­ma apie bū­si­mą mo­kyk­lų va­do­vų ir mo­ky­to­jų trū­ku­mą.

Sta­žuo­tės me­tu taip pat nu­ste­bi­no fak­tas, kad Sak­so­ni­jo­je mo­ki­niai pro­fi­liuo­ja­mi jau nuo 5 kla­sės, ta­čiau da­lis bend­ruo­me­nės šį mo­de­lį kves­tio­nuo­ja. Rea­guo­da­ma į lū­kes­čius, Sak­so­ni­jos švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja ku­ria bend­ruo­me­ni­nes mo­kyk­las – al­ter­na­ty­vą iki šiol tai­ky­tam anks­ty­vam pro­fi­lia­vi­mui, pa­de­dan­čią ge­riau at­pa­žin­ti kiek­vie­no vai­ko stip­ry­bes ir po­ten­cia­lą.

Ka­dan­gi stu­den­tės edu­ko­lo­gi­jos ma­gist­ran­tū­ro­je pa­si­rin­ku­sios švie­ti­mo po­li­ti­kos ir ly­de­rys­tės ša­ką, per dis­ku­si­jas su mo­kyk­lų va­do­vais ap­tar­ta ir va­do­vų at­ran­ka Sak­so­ni­jo­je bei kas­die­ni­niai mo­kyk­lų va­do­vų iš­šū­kiai. No­rint tap­ti va­do­vu, pir­miau­sia bū­ti­ni bent ke­le­ri me­tai pe­da­go­gi­nės pa­tir­ties, re­ko­men­da­ci­ja iš sa­vo mo­kyk­los va­do­vo ir po­kal­bis su Švie­ti­mo ta­ry­bos ko­mi­si­ja bei bend­ruo­me­nės, ku­riai rei­ka­lin­gas va­do­vas, at­sto­vais. Įdo­mi de­ta­lė – net ir užė­męs pa­rei­gas va­do­vas pri­va­lo ves­ti ke­lias pa­mo­kas per sa­vai­tę, kad ne­nut­rūk­tų pe­da­go­gi­nė pra­kti­ka ir ge­riau pa­žin­tų mo­ki­nius. Kas­die­niai rū­pes­čiai mo­kyk­lo­se Sak­so­ni­jo­je la­bai pa­na­šūs į lie­tu­viš­kus: ug­dy­mo ko­ky­bė, dar­bas su tė­vais, so­cia­li­nių pro­ble­mų spren­di­mas. Es­mi­nis skir­tu­mas – di­des­nis mig­ra­ci­jos srau­tas Vo­kie­ti­jo­je.

To­kios sta­žuo­tės pra­ple­čia aki­ra­tį: lei­džia iš pir­mų lū­pų su­ži­no­ti apie jau vei­kian­čias pra­kti­kas, at­lik­ti ly­gi­na­mą­ją ana­li­zę ir įsi­ver­tin­ti, ką bū­tų ga­li­ma pri­tai­ky­ti sa­vo or­ga­ni­za­ci­jo­je. Į Lie­tu­vą par­si­vež­tos idė­jos ir ge­ro­sios pa­tir­tys – nuo mo­ky­mo­si erd­vių iki men­to­ria­vi­mo kul­tū­ros – ga­li tap­ti po­stū­miu efek­ty­ves­niam ug­dy­mo pro­ce­so to­bu­li­ni­mui.

Li­na MIC­KE­VI­ČIE­NĖ