Praėjusį šeštadienį Židikų kultūros centre įvyko tradicinis jau dešimtasis lietuvių liaudies dainų festivalis „Volungė 2026“, šiemet skirtas Kanklių metams.
Šventėje, kurioje netrūko nei instrumentinės muzikos, nei solinių pasirodymų, dalyvavo gausus būrys kolektyvų iš Mažeikių, Klaipėdos, Skuodo, Plungės bei Telšių rajonų.
Renginio šeimininkai pabrėžė: ši tradicija gyva tol, kol vyresnieji turi kam perduoti tai, kas paveldėta iš senelių, – nematerialųjį paveldą.
Iš įvairių rajonų
Šventėje, kurioje skambėjo lietuvių liaudies dainos, folkloras bei instrumentinė muzika, pasirodė gausus būrys kolektyvų iš Mažeikių, Klaipėdos, Skuodo, Plungės ir Telšių rajonų.
Festivalį pradėjo renginio šeimininkai – Židikų kultūros centro folklorinis ansamblis „Gija“ (vadovė Jolanta Dobravolskienė). Po jų į sceną lipo mažieji Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Židikų skyriaus atlikėjai, kuriuos paruošė vadovės Natalija Burbienė ir Jurgita Kungienė. Vėliau prie jų prisijungė ir šios Muzikos mokyklos auklėtiniai iš Mažeikių, vadovaujami Ramunės Šakinskienės ir Eridanos Tallat-Kelpšienės. Svečių teisėmis šventėje koncertavo Klaipėdos rajono Vėžaičių kultūros centro instrumentinė grupė „Jovaras“, Skuodo rajono Ylakių skyriaus folkloro ansamblis „Alda“, Plungės rajono Šateikių kultūros centro folklorinis ansamblis „Šateike“ bei Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folklorinis ansamblis „Čiučiuruks“.
Svarbiausia – perduoti tradicijas
Židikų kultūros centro direktorė Sandra Sakalauskienė džiaugėsi, kad dešimtą kartą vykstantis festivalis išlaiko gyvybingumą ir suburia skirtingas kartas. Pasak jos, šio renginio sumanytojas buvo Jonas Vaišvila, o vėliau tėvelio pradėtą kelią sėkmingai tęsė Laimonas Vaišvila.
„Atvažiuoja kolektyvų ne tik iš Mažeikių, bet ir iš aplinkinių rajonų. Visada norisi „vyšnios ant torto“, tad šiemet labai kalbinau (net truputį bijojau, kad neatvažiuos) telšiškių „Čiučiuruką“. Bet, laimei, jie atvyko“, – pasakojo S. Sakalauskienė.
Direktorė pabrėžė, kad į festivalį visada stengiamasi pakviesti kuo daugiau vaikų ir jaunimo, nes tik taip galima išsaugoti etnokultūrą.
„O kaip kitaip perduosime kitai kartai tai, ką mokame, ką paveldėjome iš savo tėvų ir bočių – tai, kas yra sava ir tikra? Juk formą visada galima truputį pakeisti, pritaikyti net ir patiems mažiausiems, kad jie turėtų galimybę pasirodyti pagal savo jėgas. Dabar šioje erdvėje jau susitinka skirtingos kartos. Tai yra didžiausia laimė ir prasmė“, – teigė Kultūros centro vadovė.
Scenoje – drąsa dainuoti po vieną
Anot pašnekovės, šiųmetis festivalis išsiskyrė aukštu atlikėjų lygiu – ypač gerai buvo paruošti Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos ir jos Židikų skyriaus auklėtiniai. Direktorė pasidžiaugė, kad renginys tapo puikia terpe ne tik parodyti save, bet ir pasimokyti iš kitų.
„Džiugu, kad buvo galimybė išgirsti tikrą skambesį ir pamatyti atlikėjų drąsą, ypač tų, kurie dainavo po vieną. Kai dainuoji vienas, nebeturi galimybės pasislėpti už kito kolektyvo nario. Tai skatina pasitempti ir augina patirtį“, – pastebėjo S. Sakalauskienė.
Nors šiandien visur gausu įvairių koncertų ir renginių, Židikų kultūros centro vadovė tikino, kad „Volungės“ tradicija nenutrūks.
„Koncertas dėl koncerto turi mažai prasmės. Norisi, kad šis renginys mus sujungtų, augintų patirtis, o liaudies daina sušildytų širdis tų, kuriems ji brangi. Net nėra minčių, kad „Volungės“ festivalis galėtų nutrūkti. Jis jau turi gilias tradicijas ir tikrai tęsis“, – sakė direktorė.
Jau dabar aišku: kitąmet vienuoliktasis festivalis Židikuose tikrai nuskambės, mat Židikai bus mažąja Lietuvos kultūros sostine. S. Sakalauskienė atskleidė jau numačiusi ir pakvietusi pirmuosius būsimos šventės dalyvius.
Autorės nuotr.
Janina Sribaliutė


