Šiukš­lės Bal­ti­jos jū­ros pa­plū­di­miuo­se. Ko­kių ran­da­ma dau­giau­sia?

Bal­ti­jos jū­rą ir pa­plū­di­mius ter­šian­čio­mis šiukš­lė­mis lai­ko­mos bet ko­kios pa­tva­rios, pa­ga­min­tos ar­ba ap­do­ro­tos kie­to­sios me­džia­gos (pvz. plast­ma­sė, stik­las, me­ta­las), pa­te­ku­sios į pa­kran­čių ir jū­ros ap­lin­ką ir dėl są­mo­nin­go iš­me­ti­mo, ir ki­tų prie­žas­čių (at­neš­tos kar­tu su upių nuo­tė­kiu, pa­te­ku­sios iš nuo­te­kų su­rin­ki­mo sis­te­mų, at­neš­tos vė­jo, taip pat pa­mes­ta žve­jy­bos įran­ga ar ki­tos at­lie­kos iš lai­vų, tie­sio­gi­nis ty­či­nis ar ne­ty­či­nis šiukš­li­ni­mas pa­plū­di­miuo­se ir van­de­ny­je ir t.t.).

Nors nė­ra pa­pras­ta įver­tin­ti jū­ro­se plau­kio­jan­čių šiukš­lių po­vei­kio mas­tą, vi­zua­liai ma­to­mos šiukš­lės ne tik dar­ko es­te­ti­nį ap­lin­kos vaiz­dą. Jau yra įro­dy­ta, kad jū­ro­je šiukš­lės ne tik ter­šia, bet ir da­ro di­de­lį nei­gia­mą po­vei­kį jū­ros gy­vū­nams – daug rū­šių, įskai­tant žu­vis, paukš­čius, ruo­nius, įsi­pai­nio­ja į at­lie­kas, žve­jy­bi­nius tink­lus ar ly­nus, su­si­žei­džia, ne­ga­li ju­dė­ti, kar­tais pa­siek­ti van­dens pa­vir­šiaus, pa­bėg­ti nuo plėš­rū­nų ar­ba pa­tys iš­si­mai­tin­ti. Šiukš­les gy­vū­nai ga­li ir pra­ry­ti, įvai­rių šiukš­lių jau ap­tin­ka­ma ne tik žu­vų, paukš­čių žin­duo­lių skran­džiuo­se, bet net ir zoop­lank­to­ne ir dug­no be­stu­bu­riuo­se.

Nau­jo­je švies­len­tė­je – duo­me­nys apie Lie­tu­vos Baltijos jūros paplūdimiuose rastas šiukšles

Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros (AAA) Ap­lin­kos būk­lės ana­li­ti­kos cent­ro spe­cia­lis­tai pa­ren­gė in­te­rak­ty­vią švies­len­tę, ku­rio­je skel­bia­mi duo­me­nys apie Lie­tu­vos Bal­ti­jos jū­ros pa­plū­di­miuo­se 2019–2025 m. lai­ko­tar­piu ras­tas šiukš­les ir jų kie­kius. Mo­ni­to­rin­gas at­lie­ka­mas 100 met­rų ruo­že 4 vie­to­se Pa­lan­gos, Meln­ra­gės, Alks­ny­nės ir Ni­dos pa­plū­di­miuo­se.

Pap­lū­di­my­je ran­da­mos šiukš­lės skirs­to­mos į 9 ka­te­go­ri­jas: gu­ma, mais­to at­lie­kos, me­die­na, me­ta­las, plas­ti­kas, po­pie­rius, stik­las, teks­ti­lė ir neat­pa­žin­tos šiukš­lės.

2025 m. duo­me­nys ro­do, kad Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je ty­ri­mų me­tu vi­du­ti­niš­kai ras­ta – 221,7 vnt./100 m, Pa­lan­gos – 135,0 vnt./100 m, Ni­dos – 52,0 vnt./100 m, o Alks­ny­nės – 49,7 vnt./100 m. šiukš­lių. Pa­ly­gi­ni­mui – ge­ros ap­lin­kos būk­lės kri­te­ri­ju­mi lai­ko­ma, kai 100 m. pa­plū­di­mio ruo­že ran­da­ma ma­žiau nei 20 vnt. šiukš­lių.

Dau­giau­siai Lie­tu­vos pa­plū­di­miuo­se ran­da­ma plas­ti­ko ka­te­go­ri­jai pri­ski­ria­mų šiukš­lių – vi­du­ti­niš­kai 84,5 pro­c., po­pie­rius su­da­ro – 5,4 pro­c., me­ta­las – 2,7 pro­c., stik­las – 1,9 pro­c., me­die­na – 1,8 pro­c., gu­ma – 1,3 pro­c., mais­to at­lie­kos – 1,1 pro­c., teks­ti­lė ir neat­pa­žin­tos – 0,6 pro­c. nuo vi­so su­rink­to šiukš­lių kie­kio.

Dau­giau­sia pa­plū­di­miuo­se ran­da­ma nuo­rū­kų

Vi­suo­se tir­tuo­se pa­plū­di­miuo­se daž­niau­siai ran­da­mas plas­ti­ko ka­te­go­ri­jai pri­ski­ria­mų šiukš­lių – nuo­rū­kų. Per pa­sku­ti­nius 7 me­tus nuo­rū­kos su­da­rė net 39,7 pro­c. (42,5 vnt./100 m). nuo vi­sų ras­tų plas­ti­ko ka­te­go­ri­jos šiukš­lių. Me­ti­niai vi­dur­kiai svy­ra­vo nuo 32,6 pro­c. (2023 m.) iki 47,5 pro­c. (2021 m.). Ty­ri­mų re­zul­ta­tai ro­do, kad tar­ša nuo­rū­ko­mis yra ypač opi pro­ble­ma Pa­lan­gos pa­plū­di­my­je, nes jos su­da­ro be­veik pu­sę ap­skri­tai ran­da­mų šiukš­lių – 48 pro­c. (82,2 vnt./100 m). Nus­ta­ty­ta, kad Kur­šių ne­ri­jos pa­plū­di­miuo­se (Ni­do­je ir Alks­ny­nė­je) nuo­rū­kų kie­kis ma­žė­ja, o že­my­ni­nė­je da­ly­je esan­čiuo­se pa­plū­di­miuo­se (Pa­lan­go­je ir Meln­ra­gė­je) di­dė­ja.

Plas­ti­ko do­mi­na­vi­mas (84,5 pro­c. šiukš­lių kie­kio, iš ku­rio apie 40 pro­c. šiukš­lių su­da­ro ci­ga­re­čių nuo­rū­kos) ro­do, kad tar­ša yra žmo­nių elg­se­nos pa­sek­mė, o ne at­si­tik­ti­nis reiš­ki­nys. Taip pat pa­tvir­ti­na pro­ble­ma­tiš­ką įpro­tį – nuo­rū­ka daž­nai iš­me­ta­ma ar už­ka­sa­ma tie­siog į smė­lį.

Dar 2018 me­tais Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to at­lik­ta ap­klau­sa pa­ro­dė, kad iš 238 Lie­tu­vos pa­plū­di­mių lan­ky­to­jus paaiš­kė­jo, kad 24,3 pro­c. ap­klaus­tų rū­kan­čių­jų nu­ro­dė nuo­rū­ko­mis at­si­kra­tan­tys… tie­siog už­ka­sę jas smė­ly­je ar ki­tur. Dau­giau kaip treč­da­lis (33 pro­c.) ap­klaus­tų­jų su­ti­ko su tei­gi­niu, jog ci­ga­re­čių nuo­rū­kos… nė­ra šiukš­lė. Ki­taip ta­riant, iš­mes­da­mi nuo­rū­ką žmo­nės ne­gal­vo­ja, kad šiukš­li­na ir ne­sup­ran­ta, ko­kią po­ten­cia­lią ža­lą ap­lin­kai da­ro. Ci­ga­re­čių nuo­rū­kos tu­ri ce­liu­lio­zės ace­ta­to, ki­taip ta­riant – plas­ti­ko pluoš­to. Šių smul­kių „siū­le­lių“ pri­klau­so­mai nuo ap­lin­kos są­ly­gų suy­ri­mo ter­mi­nas ga­li truk­ti nuo vie­ne­rių iki ke­tu­rio­li­kos me­tų. Rū­kant ci­ga­re­čių filt­ruo­se kau­pia­si ir che­mi­nės me­džia­gos, to­kios kaip ar­se­nas, ni­ko­ti­nas ir etil­fe­no­lis, sun­kie­ji me­ta­lai.

Su­si­pa­žin­ti su švies­len­te ir duo­me­ni­mis ga­li­ma aaa.lrv.lt.

Pro­jek­tas „In­for­ma­vi­mas apie ap­lin­kos tar­šos pre­ven­ci­ją ir kont­ro­lę“.
Pro­jek­to par­tne­riai: Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas, Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra, Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­ba.
Pro­jek­to vyk­dy­to­jas: Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ra.
Pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas Sang­lau­dos fon­do lė­šo­mis.