Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, laikinai einantis pareigas, dr. Arūnas Bubnys šiandien Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui pristatys 2025 metų veiklos ataskaitą.
„Mano tikslas – parodyti, kad nepriklausomai nuo nepakankamo finansavimo ir vadovų kaitos, Genocido tyrimo centras yra įsiklausanti ir optimaliai veikianti, valstybės interesams tarnaujanti institucija, kuri turi rezultatų, tarptautinį svorį ir yra bei toliau gali būti patikimas partneris tiek Seimui ir Vyriausybei, tiek akademinei bendruomenei bei patriotinėms ir visuomeninėms organizacijoms“, – sako sudėtingą kadenciją turėjęs centro vadovas dr. Arūnas Bubnys.
Ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai institucijos veiklos rezultatai, tęstiniai projektai ir valstybės pavestos funkcijos, susijusios su totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimais, istorinio teisingumo atkūrimu, laisvės kovų aukų paieškomis, jų įamžinimu, visuomenės švietimu ir istorinių šaltinių prieinamumo užtikrinimu.
„Nepaisant kintančios institucinės aplinkos, Genocido tyrimo centras nuosekliai vykdo visas įstatymu pavestas funkcijas. Istoriniai tyrimai nuosekliai tęsiami, moksliniai prioritetai aiškūs, muziejai lankomi, vykdomos edukacijos jaunimui, plečiamos duomenų bazės ir stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas, vykdoma partizanų paieška ir efektyviai veikia leidyba. Tai yra svarbiausia žinia apie 2025 metų veiklos rezultatus“, – sako dr. Arūnas Bubnys.
Istorinių šaltinių atvėrimas ir tyrimų tęstinumas
2025 m. centras tęsė archyvinių dokumentų skaitmeninimą ir viešinimą, plėtė represuotų ir rezistencijos dalyvių duomenų bazes, vykdė totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimus bei rengė mokslines publikacijas. Centras vykdė mokslines programas, kurių tyrimų pagrindu išleistos 7 mokslinės publikacijos mokslo žurnaluose, 8 mokslo populiarinimo straipsniai, 4 žinynai, 1 fotografijų albumas, taip pat žurnalas „Genocidas ir rezistencija“.
Centro mokslininkai – dr. Kristina Burinskaitė, dr. Juozas Banionis, Andrius Tumavičius, dr. Valdemaras Klumbys, dr. Arūnas Vyšniauskas, Ramona Staveckaitė-Notari – padarė reikšmingą mokslinį indėlį tokiose temose kaip KGB operatyvinių-techninių priemonių taikymas prieš antisovietinio pasipriešinimo dalyvius, dipukų kaip lietuvių tremtinių Vakaruose valstybingumo atstatymo veiklos tyrimai, Klaipėdos krašto atplėšimo įtakos Antrojo pasaulinio karo procesams nagrinėjimas, baudžiamųjų akcijų prieš kolaboravimu su sovietais įtariamus gyventojus bei šiandieninės mūsų visuomenės nuomonės nuostatų dėl kolaboravimo su totalitariniais režimais tyrimai, neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupuotame Vilniuje aptarimas, 1949 m. Partizanų deklaracijos signataro Vytauto Gužo asmenybės pasirinkimus ir likimą Lietuvos partizaninio karo ir pasipriešinimo istorijoje atkuriantis tyrimas.
2025 m. centras nuosekliai stiprino dokumentinio paveldo atvėrimą visuomenei per naujus mokslinius ir šaltinių leidinius, pristatytus tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniuose renginiuose. Istorikės dr. Kristinos Burinskaitės knyga „Politiniai partijos kariai. KGB kadrinių darbuotojų (1954–1991) biografinis žinynas“ pirmą kartą sistemiškai atskleidžia represinės sovietų struktūros personalinę sudėtį ir veikimo logiką, išvedant KGB veikėjus iš anonimiškumo į viešą istorinį lauką. Dokumentinės atminties lauką papildo dr. Valdo Selenio sudaryta atsiminimų rinktinė „Nematomi, bet reikalingi. Lietuvos ryšininkų atsiminimai 1991 m. sausis-rugpjūtis“, kuri aktualizuoja 1991 m. įvykių liudininkų patirtis ir įtraukia į istorinę apyvartą iki šiol mažiau žinomus pasakojimus apie mūsų valstybės gynimą kritiniu laikotarpiu. Lietuvoje praėjusiais metais viešėjo ir Sankt Peterburge gimęs, bet pastaruosius kelis dešimtmečius Berlyne gyvenantis istorikas Alexanderis Gogunas, pristatęs monografiją „Tarp Hitlerio ir Stalino. Ukrainos sukilėliai“ – šiuo leidiniu nuosekliai plečiamas Lietuvos istorinės atminties laukas tarptautiniu kontekstu, atskleidžiant regionines rezistencijos paraleles ir jų sąsajas su Lietuvos patirtimi. Paminėti kaip ir kiti leidiniai bei mokslinės ar mokslo populiarinimo publikacijos rodo kryptingą centro veiklą: ne tik kaupti ir tirti archyvinius duomenis, bet ir juos sistemingai paversti viešai prieinamais, interpretuojamais ir visuomenei aktualiais žinių produktais, stiprinančiais istorinį sąmoningumą ir atsparumą manipuliacijoms praeitimi.
Istorinė atmintis tarptautinėje erdvėje
Ypatingos reikšmės įvykiu pernai tapo Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų perduota Vladimiro kalėjimo kalinių kartoteka. Šie duomenys suteikia naujų galimybių tirti sovietinio represinio aparato veikimą ir Lietuvos piliečių likimus Sovietų Sąjungos kalėjimuose.
„Negaliu nepaminėti unikalios JAV mokslininkų dovanos Lietuvai“, – primena dr. Arūnas Bubnys. 2025 m. lapkričio 12 d. Tuskulėnų memoriale įvyko oficialus Vladimiro kalėjimo kalinių kartotekos duomenų perdavimas, pasirašant dovanojimo sutartį su JAV tyrėjais – buvusiu minėto kalėjimo politiniu kaliniu, Čikagos universiteto prof. Marvinu Williamu Makinenu ir duomenų bei dirbtinio intelekto ekspertu Ari David Kaplanu. Šia sutartimi totalitarinių režimų tyrimo ir jų rezultato sklaidos tikslais Lietuvai perduota nagrinėjant Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusio švedų diplomato Raoulio Wallenbergo likimą 1990 m. ir 1998 – 2000 m. Vladimiro kalėjime surinktų duomenų – būtent nuo 1947 m. sausio 1 d. iki 1972 m. gruodžio 31 d. bent vieną dieną 2 korpuse praleidusių kalinių kartoteka – 900 fotokopijų ir kone 8050 elektroninės duomenų bazės įrašų. Tai milžiniškas kiekis duomenų iš kalėjimo, kuris pastatytas apie 100 km nuo Maskvos dar Jekaterinos II-osios laikais, mokslininkams buvo uždaras visą sovietų okupacijos periodą, šiek tiek atsivėrė Memorialo ir su juo bendradarbiavusiems tyrėjams Michailo Gorbačiovo ir Boriso Jelcino valdymo laikotarpiu ir vėl yra aklinai uždarytas.
„Centrui dovanoti duomenys yra vertingi visų pirma todėl, kad tai yra duomenys iš Rusijos kalėjimo. Net ir santykių su Rusija atšilimo laikotarpiu mokslininkams iš Lietuvos jie buvo sunkiai prieinami, o šiandieninėmis aplinkybėmis taip pat išlieka nepasiekiami. Nors atrodytų, kad tai paprastos kortelės, bet visų pirma jose be galo daug istorinės informacijos – kalinių judėjimas, įskaitant atvykimą, išvykimą/ mirtį, aplink kalėjusių asmenų informacija, galiausiai, baudžiamieji straipsniai, t. y. režimo kaltinimai – juk net mūsų žymiųjų asmenybių baudžiamųjų bylų Lietuvoje neturime,“ – gautų istorinių duomenų unikalumą apibūdina dr. Arūnas Bubnys.
2025 metais centras stiprino tarptautinį bendradarbiavimą ir Lietuvos istorinės atminties sklaidą Europoje. Bendradarbiaujant su istorinei atminčiai atsidavusiais politikais Europos Parlamente Briuselyje buvo atidaryta Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948 m.“, pasakojanti apie Antrojo pasaulinio karo pabaigoje našlaičiais likusius Rytų Prūsijos vaikus ir jų tragiškus likimus. Ši paroda buvo pristatyta daugelyje vietų Lietuvoje taip pat ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Be to, Briuselyje vykstant sovietinių represijų aukų likimų skaitymams Lietuva teikė duomenis apie 1945 m. į Tadžikiją represuotus vokiečius ir lietuvius protestantus – tokiu įamžinimu simboliškai padėkodama už sprendimą dėl Vokietijos brigados Lietuvoje.
„Pastarųjų metų geopolitinė situacija rodo, kad istorinė atmintis tampa ne tik kultūros ar švietimo, bet ir demokratinio atsparumo klausimu. Todėl totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimai ir jų viešinimas išlieka svarbia valstybės funkcija“, – pabrėžia dr. Arūnas Bubnys.
Ataskaitiniais metais centras išleido 12 knygų, 5 kartotinius leidinius, 1 audio knygą, 4 vertimus. Siekiant Centro vykdomų darbų matomumo, knygos buvo pristatomos ir platinamos ne tik įvairių renginių metu Vilniuje ir kituose miestuose, bet ir Frankfurto knygų mugėje.
Siekiant išsamiau ir sparčiau analizuoti pokario pasipriešinimo kovose žuvusių Lietuvos gyventojų DNR mėginius, kurie renkami ir neribotą laiką ketinami saugoti centre, tęstas bendradarbiavimas su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Federaliniu tyrimų biuru (FTB): „Jeigu manote, kad amerikiečiai lengvai duoda prieigas naudotis jų programinės įrangos resursais, tai išduosiu, kad aktyvios derybos mums užtruko ne vienerius metus ir čia be galo dėkingi esame Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados pagalbai“, – atkreipia dėmesį dr. Arūnas Bubnys.
Be to, Paieškų ir identifikavimo skyriaus specialistai lankėsi Gdanske (Lenkija) bei susitiko su Lenkijos Tautos atminties instituto darbuotojais, susipažino su jų DNR tyrimų laboratorijos įranga bei DNR išskyrimui taikomais metodais. Taip pat 2025 m. buvo vykstama į Valldorfą (Vokietija) dalyvauti susitikime su technologinės įrangos gamintojais. Susitikimo metu susipažinta su Promega firmos siūloma įranga DNR išskyrimui. Buvo vykdomas eksperimentinis DNR išskyrimo iš centro pateiktos Merkinėje atrastų palaikų kaulinės medžiagos bei aptarti eksperimento rezultatai.
Pernai trečią kartą Vilniuje minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną vyko tarptautinis dviračių turas „Atminties takas“, kurio metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Balstogės Sibiro atminties muziejaus, Latvijos okupacijos muziejaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo centro darbuotojai susipažino su 12 istorinių objektų, esančių skirtingose Vilniaus vietose. Startavę prie Lietuvos tremtiniams ir sovietinės okupacijos aukoms atminti skirtų paminklų, dviračių turo dalyviai sustojo prie Venclovų namo-muziejaus, susipažino su Petro Cvirkos ir Salomėjos Nėries paminklų aktualijomis, užsuko į Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo centro kiemelį, išgirdo Miško brolių ekspozicijos iniciatoriaus, partizano, politinio kalinio Albino Kentros gyvenimo istoriją; prie Signatarų namų pagerbė 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarus, išklausė represuotų signatarų istorijas; apsilankė Sibiro Madonos tremtinių koplyčioje, išklausė pasakojimą apie Trijų Kryžių paminklą ir susipažino su tragiška bajorų Sluškų rūmų istorija. Trečią kartą Vilniuje surengtas dviračių žygis tradiciškai finišavo Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume, kur buvo pagerbtas sovietų nužudytų aukų atminimas.
Taigi 2025 m. ne tik pasirašytos sutartys, bet plėtoti ryšiai su Europos atminties institucijomis, organizuoti bendri renginiai. Centro generalinis direktorius buvo aktyvus Balstogės Sibiro atminties muziejaus (Lenkija) valdybos narys. Lietuvoje Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ekspozicijas aplankė Europos Sąjungos institucijų, NATO struktūrų, nacionalinių parlamentų ir diplomatinių atstovybių delegacijos, užsienio turistai.
Visuomenės švietimas, desovietizacija ir memorializacija
2025 m. Okupacijų ir laisvės kovų muziejų bei jo padalinius aplankė daugiau kaip 80 tūkst. lankytojų, o edukacinėse veiklose dalyvavo tūkstančiai moksleivių. Tęsti tremties ir rezistencijos atminties įamžinimo projektai Lietuvoje ir užsienyje, plėtotos ekspozicijos, organizuotos konferencijos ir viešos diskusijos sudėtingais istorijos klausimais. Svarbiausios iš jų buvo skirtos jautrioms desovietizacijos problemoms. Ypatingas dėmesys skirtas istorinio pasakojimo sudėtingumui atskleisti, siekiant remtis moksliniais tyrimais ir šaltiniais, o ne išankstinėmis nuostatomis ar politinėmis interpretacijomis.
„Tikrai džiaugiuosi istorikų indėliu – parodos „Bendražygės“ sėkme, mūsų darbuotojų aktyviu dalyvavimu LRT laidose, jų publikacijomis nacionaliniuose žiniasklaidos portaluose, jų energija, atiduota Lietuvos regionams, vykstant į įvairius miestus su edukaciniais renginiais“, – pabrėžia dr. Arūnas Bubnys.
2025 m. centras nuosekliai stiprino memorializacijos kryptį, derindamas istorinių tyrimų rezultatus su jų įprasminimu viešojoje erdvėje. Pasak centro vadovo, buvo tęsiami tremtinių kapinių tvarkymo darbai Tadžikijoje, prisidedant prie sovietinio režimo aukų atminimo išsaugojimo už Lietuvos ribų. Lietuvoje įgyvendintas naujas rezistencijos dalyvių įamžinimo modelis – sukurtas ir pradėtas taikyti vieningas partizanų ir jų ryšininkų kapų ženklinimo ženklas, kurį artimieji gali užsakyti, o kapų pažymėjimą organizuoja savivaldybės, taip užtikrinant nuoseklų ir valstybės mastu atpažįstamą atminimo įprasminimą. Taip pat surengta paroda, skirta skulptoriaus Juozo Jagėlos 80-osioms gimimo metinėms – kūrėjo, kurio paminkliniai darbai reikšmingai formavo Lietuvos istorinės atminties kraštovaizdį. „Šios iniciatyvos rodo kryptingą centro siekį memorializaciją vykdyti ne fragmentiškai, o kaip nuoseklią valstybės atminties politikos dalį“, – teigia dr. Arūnas Bubnys.
Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinei komisijai sustabdžius veiklą, centras, laukdamas šios komisijos veiklos atnaujinimo arba naujo teisinio reguliavimo, koncentravosi į visuomenės švietimą šiais klausimais. 2025 m. buvo surengtos dvi tarptautinės konferencijos: Lietuvos Respublikos Seime įvykusi ,,Desovietizacija: regioninės patirtys ir iššūkiai“, skirta analizuoti desovietizacijos procesus įvairiuose regionuose, atskleisti jų panašumus ir skirtumus; taip pat „Išdavystė ar išlikimas: kolaboravimo su okupaciniais režimais dilemos“, skirta kolaboravimo su totalitariniais režimais reiškiniui bei kolaboravimo sampratai. Abi konferencijos buvo transliuojamos internetu, taip sudarant galimybę platesnei auditorijai susipažinti su jų turiniu. Visa centro veikla pernai orientuota į kuo platesnį totalitarinių ir autoritarinių režimų bei jų ideologijų viešinimą ir totalitarinių režimų sklaidos prevenciją.
Partizanų palaikų paieška
Kaupiant žuvusių pokario pasipriešinimo dalyvių banką ieškoti jų giminaičiai ir paimti DNR mėginiai. Į žuvusių partizanų ir jų palaikams identifikuoti DNR davusių asmenų sąrašą įrašyti žuvusiųjų ir jų giminaičių duomenys. Šiuo metu centro DNR duomenų bazėje yra per 1000 giminaičių DNR. Dauguma jų iš Dzūkijos regiono, kur šiuo metu palaikų paieškos intensyviausios.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad palaikų iškasimas, kur mums aktyviai talkina archeologai, kariuomenė, yra finalinė ir visuomenei labiausiai matoma paieškų proceso dalis. Bet centro istorikai ir specialistai daug dirba, kad nustatytų ir parodytų archeologams vietą, kurią kasinėti, o po to dar porą metų gali trukti identifikavimo procesas, kurį atlieka centro darbuotojai kartu su Vilniaus universiteto antropologais ir teismo medicinos ekspertais“, – pabrėžia dr. Arūnas Bubnys. Centro vadovas primena, kad centro pastangomis iki 2026 m. birželio 10 d. iš viso rasti 54 palaikai, DNR metodu identifikuoti 39.
Reikia priminti, kad per centro egzistavimą, tarp rastųjų yra:
- Kovojančios Lietuvos prezidentas, antrasis pagal rangą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narys, vėliau jau Prezidiumo vado pirmasis pavaduotojas, Gynybos pajėgų vadas, 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signataras Adolfas Ramanauskas-Vanagas
- Laisvės kovos karžygys, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis
- Paskutinis kovojęs partizanas, ilgiausiai – 17 metų – sovietų okupacijai priešinęsis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis, Vytauto apygardos Žėručio rajono štabo viršininkas Antanas Kraujelis-Siaubūnas
- Prisikėlimo apygardos štabo skyriaus viršininkas Pranciškus Prusaitis–Lapė
- Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas Petras Vilkelis–Barzdukas
- Vytauto apygardos Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vadas Juozapas Streikus-Stumbras
- Vytauto apygardos Lokio rinktinės Sartų rajono štabo viršininkas Vytautas Miškinis–Viesulas.
Svarbiausias ataskaitinių metų atradimas – Jūžintuose (Rokiškio raj.) buvo rasti 12 laisvės kovotojų palaikų. Palaikai buvo rasti keturiose duobėse, kuriose prieškaryje Jūžintų gyventojai laikydavo bulves, už kelių dešimčių metrų nuo senųjų Jūžintų kapinių ir už kelių šimtų metrų nuo buvusios MGB (KGB) būstinės. 2025 m. vyko intensyvus identifikavimo procesas, kuris tęsimas ir šiemet.
Pernai atlikti tyrimai ir surinkta informacija dėl paieškų Gaurės miestelyje Tauragės rajone. Pradėtas tyrimas dėl ūkininko rastų palaikų Ginotuose (4–5 km. nuo Juodupės, Rokiškio raj.). Bandant identifikuoti Merkinėje atkastus asmenis, surinkta informacija apie visus sovietinės okupacijos laikotarpiu teistus Večkius. Surinkta informacija apie galimą Kelmės partizano Dominyko Dauginio žūties vietą. Rasta papildoma informacija dėl užkasimų vietos prie Skausmo kalnelio Veiveriuose, taip pat nustatytos naujos galimos užkasimo vietos, kurių tyrimai planuojami tolesniais metais.
„Partizanų palaikų paiešką apsunkina biurokratinis reguliavimas, nes šiuo metu partizanų paieškos nevertinamos kaip senaties neturinčio genocido nusikaltimo tyrimo dalis. Siekiant pakeisti tokią nuostatą, centras yra paruošęs ir pateikęs LGGRTC įstatymo pataisų projektą. Na, o jau surastų palaikų identifikavimą stabdo tai, kad nė viena valstybės institucija neturi sukaupusi visų kontaktinių duomenų vienoje bazėje (pirmiausiai tai su susiję telefonų numeriais). Taip pat nemažai istorinių duomenų trūksta ir archyvuose. Siekiant paspartinti partizanų giminaičių duomenų bazės kaupimą ir laisvės kovų dalyvių identifikavimą, inicijavome Gyventojų registro įstatymo keitimus – įstatymo pakeitimo projektas pateiktas Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai. Naudojuosi proga ir prašau Jūsų palaikymo šiems projektams, kad būtų atkurtas istorinis teisingumas. Tai būtų svarbi pergalė šių dienų geopolitinių realijų kontekste“, – kalba dr. Arūnas Bubnys.
Veiklos rezultatai ir tolesnis tobulinimas
Pagal veiklos rodiklius 2025 m. centras įvykdė didžiąją dalį suplanuotų užduočių, o kai kuriose srityse pasiekė aukštesnius nei planuota rezultatus. Centro tarybos svarstymo metu išsakytos pastabos įvertintos tikslinant galutinę, šiandien LR Seimo Žmogaus teisių komitete pristatomą, ataskaitos redakciją ir toliau stiprinant veiklos planavimo bei rezultatų vertinimo sistemą.
„Ataskaitos svarstymas Seime yra svarbi institucinio dialogo su steigėju dalis. Tikimės konstruktyvios diskusijos apie tai, kaip valstybė gali dar veiksmingiau vykdyti totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimus, saugoti istorinę atmintį ir stiprinti visuomenės atsparumą istorijos klastojimui“, – teigia dr. Arūnas Bubnys.
Pažymėtina, kad centro veiklos ataskaitos svarstymas Seime yra įprasta institucinio atsiskaitymo ir dialogo su steigėju dalis. Diskusijose su Seimo nariais bus aptariami veiklos rezultatai, tęstiniai darbai ir tolesni veiklos prioritetai. Centras ir toliau vykdys jam įstatymu pavestas funkcijas, stiprins tarptautinį bendradarbiavimą, istorinių šaltinių prieinamumą ir visuomenės istorinį sąmoningumą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra viena iš nedaugelio institucijų, kuri ne tik tiria totalitarinių režimų nusikaltimus, bet ir kasdien paverčia istorinę atmintį valstybės atsparumo priemone – nuo archyvų ir mokslinių tyrimų iki partizanų identifikavimo, muziejų, tarptautinių projektų ir visuomenės švietimo.
Loading ...
