Samariečiai stoja į kovą prieš apkalbas

Kovo 2 dieną Telšių samariečiai sušaukė neeilinį tarybos posėdį. Jo tikslas – kolektyviai aptarti socialinėje erdvėje pasklidusią tiesos neatitinkančią informaciją. Tai esą jau trečioji šmeižto banga, užliejusi Telšių samariečių vykdomą veiklą.
Aurelija SERVIENĖ
Pažėrė kaltinimų
Socialinėje erdvėje telšiškiai liejo tulžį diskutuodami apie samariečių „Telšių atiduotuvę“. Vieni palaikė jų veiklą, kiti priešingai – negailėjo aštrių komentarų. Daugiausia diskutuota klausimu, kodėl prekiaujama žmonių jiems paaukotais daiktais, kodėl yra pelnymosi iš žmonių gerumo? Esą žmonės net atpažino savo aukotus daiktus. Stebėjosi, kam Telšių samariečių veiklai vykdyti yra įkurti šeši etatai su solidžiais atlyginimais.
„Anokia čia labdaringa veikla…“ – socialinėje erdvėje piktinosi telšiškiai.
Nebegali tylėti
Telšių samariečių vadovas Kazimieras Mitkus, atsižvelgdamas į pasipylusias apkalbas, teigė nebegalintis tylėti ir norintis viešai pasisakyti.
Telšių samariečiai vykdo ne tik socialinį projektą „Telšių atiduotuvė“, bet ir dviejų vaikų užimtumo dienos centrų veiklą. Vienas iš jų yra Telšių „Atžalyno“ progimnazijoje, kitas – Telšių „Kranto“ progimnazijoje. Ten įdarbinti šeši darbuotojai – 2,5 etato. Vaikų dienos centrų veikla finansuojama iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektų. Iš tų pačių projektinių lėšų mokami ir atlyginimai dienos centrų darbuotojams, tiek, kiek numatyta projekto apraše: nei daugiau, nei mažiau.
„Vaikai, kurie lanko šiuos centrus, kartu su darbuotojomis atvyksta pas mus ir pasirenka jiems reikalingų rūbų. Už juos niekada nebuvo paprašyta jokių pinigų“, – paaiškino vadovas.
Kaip ir kiekviena organizacija, taip ir Telšių samariečiai turi buhalterę. Yra dar vienas žmogus, dirbantis minimaliu režimu, – tai savanorių veiklos koordinatorius.
15 tekstilės surinkimo konteinerių
Dėl pasipiktinimo, jog Telšių samariečiai, vykdydami veiklą, kažką slepia ir neteisėtai daro, K. Mitkus ragina pažvelgti į mieste esančius Telšių samariečių tekstilės surinkimo konteinerius, kas ant jų parašyta: „Aukodami jūs remiate Telšių samariečius.“
Tokių tekstilės surinkimo konteinerių mieste samariečiai turi 15. K. Mitkus ragino atkreipti dėmesį, jog Telšiuose ne visi konteineriai priklauso samariečiams. Tad prieš paaukodami savo asmeninius daiktus žmonės gali pasiskaityti ir nuspręsti, kam aukoti. „Mes tikrai nereikalaujame aukoti vien tik samariečiams ir niekam daugiau“, – sakė pašnekovas.
K. Mitkus paneigė gandus, kad esą samariečiai už veiklą gauna projektinių lėšų: „Laikotarpiu nuo Naujųjų metų iki šios dienos projektui „Telšių atiduotuvė“ Telšių samariečiai nėra gavę jokių lėšų iš jokio projekto.“
Paaukoti daiktai išskirstomi
Telšių samariečių vadovas kelia klausimą: „Ar kada kam teko matyti prie Telšių samariečių tekstilės surinkimo konteinerių netvarką: kad mėtytųsi maišai, kad būtų perkrova? Peršasi išvada, kad jie yra prižiūrimi. Surenkama, parvežama, susisteminama ir paskirstoma, kas eis į patalpą, kuri vadinasi atiduotuvė, kur nėra prašoma už daiktus nė vieno centro, o yra palinkima sėkmingai rengtis ir dar kartą ateiti. Geresnės kokybės daiktai patenka į paramos punktą, kuriame yra daiktai be įvardytų kainų, o už simbolinį paaukojimą.“
Kodėl buvo nuspręsta taip padaryti? Trejų metų samariečių praktika parodė, esą kol buvo tik atiduotuvė ir žmonėms nereikėjo aukoti nė vieno cento, žmonės prisidėdavo didžiulius krepšius ir tik išėję į kitą gatvės pusę, kur yra pastatytas buitinių atliekų konteineris, imdavo iš krepšio daiktus ir versdavo į šiukšlines, mat per sunku nešti! Būtent tokie gyvenimo faktai samariečius privedė prie išvados, kad reikalinga atskirti atiduotuvę ir paramos punktą.
Atpažino savo daiktus
Kitas dalykas, dėl ko žmonės skundžiasi, – neva tarp paramos punkte esančių daiktų atpažino savo rūbus.
„Mums šioje vietoje kyla didelių abejonių. Ką jie ten įmontavo? Gal vadinamąją blakę, kad jie atsekė savo daiktus. Ar tikrai jie būtent jų? Juk visi daiktai yra serijinės gamybos. Tik vieną kitą galima atpažinti pagal kokią nors dėmę. O visa kita, mano giliu įsitikinimu, yra tik iš degtuko skaldomas vežimas“, – stebėjosi K. Mitkus.
Veiklai trūksta lėšų
Samariečių vadovas tikina, jog pinigai, kurie gaunami už paaukojimą, yra labai nedideli ir jų net nepakanka jų vykdomai veiklai.
Tekstilės konteineriams aptarnauti reikalingas transportas, jam reikalinga techninė apžiūra, draudimas, degalai, tepalai ir visa kita. Už viską reikia mokėti. Toliau – patalpų išlaikymas, elektra, šildymas, o kur dar atsiradusių nereikalingų atliekų išgabenimas utilizuoti. Būna ir taip, jog žmonės nori dovanoti daiktų samariečiams, tad nuvykimas į geradario namus taip pat kainuoja pinigus. Kitas dalykas – atvykę žmonės ir išsirinkę daiktų, kaip dažnai būna, neturi galimybės juos parsigabenti namo, todėl dažnai prašo pagalbos parvežti.
„Ir viskam reikia lėšų, kurių mes nuolat stokojame. Mūsų veikloje dalyvaujantys asmenys kas mėnesį aukoja, kas kiek išgali, kad galėtume suformuoti šiokį tokį biudžetą“, – pasakojo Kazimieras.
Kreipiasi pagalbos
K. Mitkus teigia, jog jų veikla yra reikalinga, nes į juos pagalbos kreipiasi ne viena Telšių rajone veikianti įstaiga: Regioninė Telšių ligoninė, Telšių nakvynės namai, Telšių senelių globos namai. Kai kurių seniūnijų socialinio darbo organizatorės atsiveža žmones, kuriems reikia pagalbos, čia jie apsirūpina be jokio paaukojimo. Taip pat kaimo bendruomenių nariai ir asmenys, nukentėję nuo gaisro.
Reikalinga veikla
Be jokio atlygio Telšių samariečių veikloje dalyvaujanti socialinė darbuotoja Virginija Bykovienė koordinuoja veiklą, veda apskaitą. Moteris sakė, jog, žinant visą samariečių veiklą, darosi skaudu girdint visokias apkalbas ir nepagrįstą šmeižtą, žeminama labdaringa veikla neišsiaiškinant situacijos iki galo. Kiekvienas paaukotas pinigėlis čia yra branginamas, sąžiningai vedamas į apskaitą ir išleidžiamas svarbioms reikmėms.
„Jaučiame, kad esame reikalingi. Štai neseniai ligoninei apie 100 daiktų davėme, iš Probacijos tarnybos siųstieji žmonės ateina, daugiavaikės šeimos apsilanko“, – pasakojo V. Bykovienė.
Paaukoti daiktai
Be jokio atlygio Telšių samariečių veikloje šeštus metus dalyvaujantis valdybos narys Danielius Rupšys kalbėjo, jog žmonės tikriausiai mato, kas yra parašyta ant tekstilės surinkimo konteinerių: „Remiate samariečius.“ Ir jei gyventojas jau nusprendė atsisveikinti su kokiu savo tekstilės gaminiu, tad reikia su tuo ir susitaikyti, ir nebesvarstyti, kur nukeliaus tas jo megztinis: ar į ligoninę, ar į nakvynės namus, ar už minimalų paaukojimą.
„Samariečiai turi galvoti, kaip išlaikyti patalpas, jų veiklai vystyti taip reikalingą transporto priemonę ir kt. Ir tai tuos kaštus padengia iš dalies, nes paaukojimo sumos yra labai minimalios. Nežinia, ko siekiama su tokiu eskalavimu: gal sumenkinti, gal konkurencija…“ – stebėjosi valdybos narys.
Savanoriška veikla
K. Mitkus tokius kritikuotojus ir smerkiančius jų darbą ragina ateiti ir įsijungti į jų veiklą. Pamatyti visą procesą iš vidaus, gal tada pasikeis nuomonė: „Ne vienam jau sakiau, jog mes tikrai neteigiame, kad mūsų tarnyba veikia tobulai. Čia yra daug ko dar taisytino, ir mes nuosekliai stengiamės tuo keliu eiti. Lengviausia nieko nesukūrus, nieko nepadarius kaltinti kitus.“
Samariečių vadovas dėkingas, jog Kauno miesto kepykla „Gardėsis“ juos remia duonos produktais, kuriais jie gali pradžiuginti labiausiai to stokojančius žmones.
Telšių samariečiai globoja socialinę atskirtį patiriančius asmenis. Tokių jų gretose net 36. Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus duomenimis, Telšiuose yra registruoti 150 tokių asmenų, tai, galima sakyti, jog trečdalis jų glaudžiasi būtent pas samariečius: kad gautų maisto paketą, duonos gaminių, rūbų, avalynės, patalynės. Kyla klausimas: ką dar geriau gali padaryti savanoriai?