Rajono valdžia dar kartą išklausė neįgaliųjų draugijos problemas

Regis, Telšių rajono neįgaliųjų draugijos nariai skilę į dvi stovyklas. „Telšių ŽINIOSE“ rašėme, kad praėjusią savaitę draugijoje vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo Telšių r. savivaldybės meras Vytautas Kleiva bei Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai. Išklausę vienos stovyklos pusę, šią savaitę, antradienį jie vėl buvo pakviesti į Telšių r. neįgaliųjų draugiją – kad išklausyti likusiųjų nuomonę.
Praėjusiame laikraščio numeryje rašėme apie Telšių r. neįgaliųjų draugijoje vykusį susirinkimą. Tada draugijos pirmininkas Antanas Grigalis pasigedo jį palaikančių narių, taigi šią savaitę surengė dar vieną susirinkimą.
Jame vėl dalyvavo Telšių r. savivaldybės meras, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Virginija Vitkauskienė, jos pavaduotoja Laima Jurytė-Zakarauskienė ir narė Daiva Ragauskienė.
Susirinkimo pradžioje Telšių r. neįgaliųjų draugijos pirmininkas atsiprašė mero, kad per praėjusį susirinkimą nederamai su juo kalbėjo. „Nieko tokio. Prie visko esu pripratęs“, – atsakė meras.
Telšių r. neįgaliųjų draugijos pirmininkas kreipėsi į merą ir Sveikatos ir socialinių reikalų komitetą: „Draugijoje yra kenkėjų, kuriais negalime nusikratyti. Jų – visai nedaug, septyni. Visi prašome, kad padėtumėte atsikratyti kenkėjais, nes jie prašė jūsų padėti atsikratyti mumis.“
V. Kleiva, D. Ragauskienė ir V. Vitkauskienė, išklausę susirinkusių draugijos narių pasakojimus, rekomendavo nustoti kivirčytis ir sutvarkyti narių sąrašą. Anot mero, konfliktai Telšių r. neįgaliųjų draugijoje tęsiasi nuo 1990 m., tačiau juos turi spręsti ne pašaliniai asmenys, o patys draugijos nariai, vadovaudamiesi įstatais.
Pagal A. Grigalio pateiktą sąrašą, draugijoje turėtų būti apie 285 narius, tačiau iš tiesų, anot D. Ragauskienės, skaičius yra kur kas mažesnis: iš sąrašo nėra išbraukiami mirę nariai ar tie, kurie dvejus metus nemokėjo nario mokesčio.
D. Ragauskienė kalbėjo, kad Telšių r. neįgaliųjų draugijoje yra nemažai problemų: nariai neinformuojami apie vykdomus projektus, nesupažindinami su jais. Kaip pastebėjo moteris, draugijos veiklai lieka mažai projekto lėšų, nes pusė jų atitenka draugijos pirmininko darbo užmokesčiui, trečdalis – patalpoms išlaikyti.
L. Jurytė-Zakarauskienė draugijos narių prašė ieškoti kompromisų, daugiau bendrauti, draugijoje tenkinti savo poreikius, o ne kivirčytis.
Plojimais draugijos nariai palydėjo V. Vitkauskienės kalbą: „Esate kaip viena šeima – žmonės, sujungti negalios. Šiandieną neįgalių žmonių daug ir jų skaičius sparčiai auga. Kiekvienas pradėkime nuo savęs, o ne nuo kitų – gi koks sunkus gyvenimas, žiūrint į kitus. Kituose matome šapelį, o savyje nepastebime net vežimo. Palikime pyktį už durų – juk gyvenimas toks trumpas.“