Ra­jo­no po­li­tikų dek­la­ra­ci­jo­se – tūkstan­čiai eurų gry­nai­siais

Nors šiais lai­kais gy­ven­to­jai nau­do­ja­si įvai­riau­siais elekt­ro­ni­niais at­si­skai­ty­mo būdais, gry­nie­ji pi­ni­gai iš kas­die­nio gy­ve­ni­mo ne­si­trau­kia. Lie­tu­vos po­li­ti­nia­me lau­ke ne­tgi ki­lo dis­ku­si­jos dėl at­si­skai­ty­mo gry­nai­siais pi­ni­gais ri­bos kei­ti­mo. Ta­čiau kokį san­tykį su gry­nai­siais tu­ri pa­tys po­li­ti­kai?

Da­lis at­sa­ky­mo sly­pi vie­šo­se jų tur­to dek­la­ra­ci­jo­se. Vals­ty­binė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) pa­tei­kia duo­me­nis, ku­rie Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos na­riai dek­la­ra­vo dau­giau­sia grynųjų pi­nigų ir ko­kią vietą pa­gal šį ro­diklį tarp visų Lie­tu­vos merų uži­ma Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ras To­mas Kat­kus.

Lau­ra MOC­KUTĖ

Ri­ba – 5 000 eurų

Nuo 2022 metų įsi­ga­liojęs LR at­si­skai­tymų gry­nai­siais pi­ni­gais ri­bo­ji­mo įsta­ty­mas nu­ma­to, kad at­si­skai­ty­mai ir bet ko­kie ki­ti mokė­ji­mai pa­gal san­do­rius ga­li būti at­lie­ka­mi gry­nai­siais pi­ni­gais, jei­gu jie ne­vir­ši­ja 5 tūkst. eurų.

Lie­tu­vos po­li­ti­nia­me lau­ke būta ne­ma­žai dis­ku­sijų dėl šios ri­bos kei­ti­mo. Kol vie­ni siūlė di­din­ti at­si­skai­ty­mo gry­nai­siais pi­ni­gais ribą iki 15 tūkst. eurų, ki­ti siūlė ją dar su­ma­žin­ti ir leis­ti at­si­skai­ty­ti su 3 tūkst. eurų grynųjų su­ma.

Taip pat bu­vo siū­lo­ma pra­dėti svars­ty­ti ga­li­mybę skelb­ti pa­ta­riamąjį re­fe­ren­dumą. Ja­me siū­ly­ta klaus­ti, ar gy­ven­to­jai pri­ta­ria, kad Kons­ti­tu­ci­jo­je būtų įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, jog įsta­ty­mas už­tik­ri­na as­mens teisę at­si­skai­ty­ti gry­nai­siais. Bu­vo ren­ka­mi ir pa­ra­šai, ta­čiau jų ne­su­rink­ta pa­kan­ka­mai.

Kiek grynųjų dek­la­ra­vo po­li­ti­kai?

Iš VMI pa­teiktų duo­menų ma­ty­ti, kad mūsų ra­jo­no po­li­ti­kai linkę turė­ti grynųjų pi­nigų. Pa­vyzd­žiui, pirmū­nas sąra­še – Iman­tas Mo­tiejū­nas, dek­la­ravęs 105 tūkst. eurų grynųjų pi­nigų. To­liau ri­kiuo­ja­si Ri­man­tas Ado­mai­tis (25 000), To­mas Le­ka­vi­čius (24 000), Re­mi­gi­jus Juš­ka (20 000).

Ma­žiau nei 20 tūkst. eurų gry­nai­siais nu­rodė tu­rin­tys Re­mi­gi­jus Pup­laus­kas (15 600), Ka­ro­lis And­ri­jaus­kas (14 500).

Po 14 tūkst. eurų gry­nai­siais dek­la­ra­vo Mar­ti­nas Leš­čiaus­kas, Gab­rielė Nar­mon­taitė, Jo­lan­ta Ru­pei­kienė ir Si­mo­na Si­mai­tytė.

Po­li­tikų at­si­skai­ty­mo įpro­čiai

Ke­le­to po­li­tikų pa­si­tei­ra­vo­me, ko­kie yra jų at­si­skai­ty­mo įpro­čiai ir ką gal­votų apie at­si­skai­ty­mo gry­nai­siais pi­ni­gais ri­bos kei­timą.

R. Ado­mai­tis teigė, kad nau­do­ja vi­sus įma­no­mus at­si­skai­ty­mo būdus, o įprotį turė­ti grynųjų pi­nigų jis per­ėmė iš tėvų ir se­ne­lių. „Per gy­ve­nimą te­ko pa­tir­ti ne vieną pi­nigų re­formą. Gry­nie­ji pi­ni­gai būti­ni vi­so­se gy­ve­ni­miš­ko­se si­tua­ci­jo­se“, – sakė po­li­ti­kas. Jis taip pat at­kreipė dėmesį į tai, kad ban­kai, dis­po­nuo­da­mi pi­lie­čių lėšo­mis, už­dir­ba pelną, bet su jais pa­čiais ne­si­da­li­na.

Ta­ry­bos na­rio pa­sa­ko­ji­mu, net siun­čiant pi­ni­gus duk­roms ar anū­kams jis tu­ri paaiš­kin­ti, ko­kiu tiks­lu at­lie­ka per­ve­dimą, ir ne­tgi pa­grįsti gi­mi­nystės ryšį.

Nors šiuo me­tu ga­lio­ja 5 tūkst. eurų at­si­skai­ty­mo gry­nai­siais pi­ni­gais ri­ba, ta­čiau po­li­ti­kas pri­tartų, kad ji būtų di­di­na­ma.

Tuos pa­čius klau­si­mus už­davė­me ir I. Mo­tiejū­nui, ta­čiau jis sakė ne­ma­nan­tis, kad yra kam nors įdo­mus, o į klau­si­mus pa­ra­gi­no at­sa­ky­ti tuos, ku­rie sie­kia sa­vi­rek­la­mos.

Po­li­ti­kas T. Le­ka­vi­čius sa­vo įprotį lai­ky­ti gry­nuo­sius sie­ja su sau­gu­mu ir pa­si­ren­gi­mu ga­li­moms ekst­re­ma­lioms si­tua­ci­joms. Vie­nas iš da­lykų, kurį būda­mas inst­ruk­to­riu­mi su­ka­rin­to­je or­ga­ni­za­ci­jo­je re­ko­men­duo­ja, – turė­ti grynųjų pi­nigų. „Tam net ne­rei­kia ka­ro – už­te­ko stip­res­nio vėjo ir da­lis Lie­tu­vos ke­lioms sa­vaitėms li­ko be elekt­ros“, – kalbė­jo jis. Užklupus to­kioms gamtoms stichijoms, pa­sak Ta­ry­bos na­rio, ga­li būti pa­žeis­ti svarbūs žmo­nių iš­gy­ve­ni­mui rei­ka­lin­gi da­ly­kai – elekt­ros tie­ki­mas, ry­šys, in­ter­ne­tas, ban­kinės sis­te­mos.

T. Le­ka­vi­čius ko­men­ta­vo, kad ban­ko sąskai­to­je daž­niau­siai pa­si­lie­ka po­rą tūkstan­čių eurų mo­kes­čiams ir ei­na­mie­siems pir­ki­niams, o li­ku­sias lėšas iš­sii­ma gry­nai­siais. Lie­tu­vo­je jis daž­niau at­si­skai­to kor­te­le, o už­sie­ny­je, pri­klau­so­mai nuo ša­lies ir dėl sau­gu­mo, – gry­nai­siais. Tokį pa­si­rin­kimą pa­ska­ti­no ir ne­ma­lo­ni pa­tir­tis už­sie­ny­je, kai at­si­skai­tant kor­te­le bu­vo nu­skai­čiuo­ta di­desnė su­ma, nei turė­jo būti.

Nors po­li­ti­kas teigė, kad pa­čiam nėra tekę at­si­skai­ty­ti di­desnė­mis grynųjų su­mo­mis, ta­čiau, jo įsi­ti­ki­ni­mu, žmonės tu­ri teisę su sa­vo pi­ni­gais da­ry­ti, ką no­ri – kaip lai­ky­ti ir leis­ti.

„Vi­suo­menė ta­po la­bai pri­klau­so­ma nuo ban­ki­nių sis­temų ir tech­no­lo­gijų. Sup­ran­ta­ma, jo­mis nau­do­tis pa­to­gu, ta­čiau kar­tu tam­pa la­bai leng­va pa­veik­ti žmo­nes ar rink­ti apie juos di­delį kiekį in­for­ma­ci­jos. Vi­si dabar moko fi­nan­sinio raš­tin­gumo, bet galbūt lai­kas mo­ky­tis ir fi­nan­si­nio iš­gy­ve­ni­mo“, – svarstė T. Le­ka­vi­čius.

Nors, VMI duo­me­ni­mis, M. Leš­čiaus­kas dek­la­ra­vo 14 tūkst. eurų grynųjų, ta­čiau pa­ts po­li­ti­kas, pa­si­tik­rinęs sa­vo dek­la­ra­ciją, sakė, kad yra ne­ty­čia ap­keitęs vie­to­mis gry­nuo­sius pi­ni­gus ir lėšas ban­ke. To­kiu at­ve­ju gry­nie­ji pi­ni­gai su­da­rytų 4 tūkst. eurų.

Pa­sak politiko, gry­nie­ji pi­ni­gai jam už­tik­ri­na fi­nan­sinę laisvę, o kiek­vie­no žmo­gaus teisė – pa­si­rink­ti, kaip sa­vo pi­ni­gus nau­do­ti.

Kas­die­nybė­je po­li­ti­kas daž­niau at­si­skai­to kor­te­le ir elekt­ro­ni­niu būdu dėl pa­to­gu­mo. Be to, jis pa­ts yra su­si­dūręs su si­tua­ci­jo­mis, kad su­tri­kus ban­ko sis­te­moms ne­galė­jo at­si­skai­ty­ti už pre­kes ir pa­slau­gas.

M. Leš­čiaus­kas sakė, kad ne­pri­tartų at­si­skai­ty­mo gry­nai­siais pi­ni­gais ri­bos ma­ži­ni­mui. „Kam to­kie ri­bo­ji­mai iš tikrųjų nau­din­gi? Ban­kams elekt­ro­ni­niai at­si­skai­ty­mai yra vers­las – už mokė­ji­mus, kor­te­les ir ki­tas pa­slau­gas jie gau­na pa­ja­mas. Ma­no po­zi­ci­ja pa­pras­ta – žmo­gaus pi­ni­gai yra jo pi­ni­gai, o teisė pa­si­rink­ti, kaip jais at­si­skai­ty­ti ir kur lai­ky­ti san­tau­pas, tu­ri būti iš­sau­go­ta“, – ko­men­ta­vo po­li­ti­kas.

Merų dek­la­ra­ci­jo­se – įspūdin­gi skai­čiai

VMI duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių merų dek­la­ra­ci­jo­se ma­to­mi dar įspūdin­ges­ni skai­čiai. Pa­vyzd­žiui, did­žiau­sias grynųjų pi­nigų pluoš­tas gu­li Drus­ki­ninkų sa­vi­val­dybės me­ro Ri­čar­do Ma­li­naus­ko stal­čiu­je – 521 tūkst. eurų. Po jo ei­na Šir­vintų ra­jo­no sa­vi­val­dybės merė Ži­vilė Pins­ku­vienė (134 843) ir Ša­kių ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ras Rai­mon­das Ja­nu­še­vi­čius (116 000). Likę me­rai dek­la­ra­vo tu­rin­tys ma­žiau nei 100 tūkst. eurų grynųjų pi­nigų.

Į tur­tin­giau­siųjų de­šim­tuką pa­gal dek­la­ruotą pi­ni­gi­nių lėšų ne ban­ke sumą pa­te­ko ir de­šim­to­je vie­to­je at­si­dūrė kai­my­ninės Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis. Jis nu­rodė tu­rin­tis 41 tūkst. eurų.

Iš visų 60 Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių merų at­si­ra­do ke­le­tas, ku­rie iš­vis ne­dek­la­ra­vo skil­ties „kre­di­to įstai­go­se ir ne jo­se tu­rimų pi­ni­gi­nių lėšų su­ma“. Tai Biržų, Ku­piš­kio, Laz­dijų, Ro­kiš­kio ir Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių me­rai.

Be­je, šią skiltį rei­kia dek­la­ruo­ti tuo­met, kai kre­di­to įstai­go­se ir ne jo­se tu­ri­ma pi­ni­gi­nių lėšų su­ma ata­skai­ti­nių metų pa­bai­go­je vir­ši­ja 1,5 tūkst. eurų.
Jau anks­čiau me­ro T. Kat­kaus tei­ra­vomės, kodėl jo dek­la­ra­ci­jo­je minė­to­ji skil­tis yra tuš­čia. Tuo­met me­ras nu­rodė, kad ne­tu­ri san­taupų, todėl šios skil­ties ne­pil­do.

Vis dėlto būnant me­ru ir gau­nant vieną did­žiau­sių at­ly­gi­nimų ra­jo­ne natū­ra­liai ky­la klau­si­mas – kodėl ne­pa­vyks­ta su­kaup­ti dek­la­ruo­tinų pi­ni­gi­nių lėšų? T. Kat­kus at­sakė, jog tam, kad pa­vyktų su­kaup­ti pi­ni­gi­nių lėšų kre­di­to įstai­go­se, jis pir­miau­sia turėtų iš­si­kel­ti tokį tikslą. „Jo ne­tu­riu“, – pri­dūrė me­ras.

Sa­vi­val­dybės va­do­vas paaiš­ki­no, kad jo me­tinė­se dek­la­ra­ci­jo­se nurodomos tu­ri­mos ne­ma­žos pa­sko­los, todėl ir ne­ma­ža da­lis pa­jamų ten­ka būtent pa­sko­loms grąžin­ti ir mo­kes­čiams mokė­ti.

Vis dėlto viešose deklaracijose matyti, kad 2024 m. jo pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė 156 712 Eur, o 2025 m. – 163 690 Eur (skola išaugo). Tuo metu mero sutuoktinė per minėtą laikotarpį grąžino apie 10 tūkst. eurų.

Iš viso 2025 m. šeimos pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė apie 450 tūkst. eurų.

„Sa­vo turtą dek­la­ruo­ju kiek­vie­nais me­tais. Jei būtų ko­kių nors nea­ti­ti­kimų ar neaiš­kumų, VMI tai ma­tytų“, – teigė T. Kat­kus.

Pa­si­tei­ra­vus me­ro, kam dau­giau­sia ski­ria gau­na­mas pa­ja­mas ir ko­kius at­si­skai­ty­mo būdus ren­ka­si, T. Kat­kus sakė su­pran­tan­tis, kad žur­na­lis­tams ga­li būti smal­su, „ko­kią duoną val­go me­ro šei­ma“. (Re­dak­ci­jos pa­sta­ba: žur­na­lis­tai klau­si­mus už­duo­da ne ve­da­mi as­me­ni­nio smal­su­mo, o sie­kio at­liep­ti vi­suo­menės in­te­resą ži­no­ti apie po­li­tikų, pa­si­rin­ku­sių viešąjį gy­ve­nimą, fi­nan­sinę pa­dėtį.)

„Ši „riekė“ jau yra mūsų šei­mos rei­ka­las. Kaip nau­do­ju sa­vo as­me­ni­nes pa­ja­mas ar ko­kius at­si­skai­ty­mo būdus ren­kuo­si, nėra su­si­ję su ma­no kaip me­ro pa­reigų vyk­dy­mu, todėl šių da­lykų vie­šai ne­ko­men­tuo­siu“, – pa­žymė­jo T. Kat­kus.

Nors apie at­si­skai­ty­mo įpro­čius me­ras kalbė­ti ne­pa­no­ro, ta­čiau nuo­monę dėl at­si­skai­ty­mo gry­nai­siais pi­ni­gais ri­bos kei­ti­mo iš­sakė. Jis ma­no, kad da­bar­tinė ri­ba yra pa­kan­ka­ma ir jos keis­ti ne­reikėtų. „Ma­žesnė ri­ba la­biau var­žytų žmo­nių pa­si­rin­kimą, kaip nau­do­ti sa­vo pi­ni­gus, o di­desnė su­da­rytų dau­giau erdvės at­si­ras­ti šešė­liui“, – svarstė Sa­vi­val­dybės va­do­vas.

Tai­gi, nors po­li­tikų po­žiū­ris į gry­nuo­sius ir jų nau­do­jimą ski­ria­si, dek­la­ra­ci­jo­se pa­teik­ti duo­me­nys yra vie­ši ir nie­kaip ne­si­de­ri­na su po­žiū­riu, esą tai „žur­na­lis­to smal­su­mas“. Vi­suo­menės in­te­re­sas ži­no­ti apie jų iš­rinktų po­li­tikų fi­nan­sinę pa­dėtį turėtų būti su­pran­ta­mas, o artė­jant kitų metų sa­vi­val­dy­bių ta­rybų ir merų rin­ki­mams ši in­for­ma­ci­ja rinkė­jams tam­pa dar ak­tua­lesnė.