R. Adomaitis: Apie atliekas turbūt niekada nebus per daug kalbėti

„Gyventojai jas kaupia, o kažkas turi jas sutvarkyti, pasirūpinti, kad vaikams ir anūkams ateityje nebūtų problemų su mūsų paliktu atliekų kiekiu“, – teigia UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ (TRATC) direktorius.
R. Adomaitis pabrėžė, kad rinkliava už atliekų išvežimą ir tvarkymą nebus didinama. Nors TRATC’o finansinė situacija nėra pavydėtina ir išgyventi, nekišant galvos į skolas, yra sunku, tačiau bandoma taupyti ne gyventojų, bet įmonės išlaidų karpymo sąskaita.
Žmonės vangiai rūšiuoja atliekas
„Pasibaigus metams, galime konstatuoti, jog 2011 m. į Jėrubaičių sąvartyną iš visų keturių Telšių apskrities savivaldybių – Plungės, Telšių, Rietavo ir Mažeikių – buvo atvežta 45 000 t komunalinių atliekų, – kalbėjo TRATC’o direktorius R. Adomaitis. – Tai nesudaro nei 1 proc. atliekų mažėjimo, lyginant su 2010 metais. Gaila, tačiau tai rodo, kad žmonės dar nėra įsisąmoninę rūšiuoti savo atliekas…“
Anot R. Adomaičio, nuo praėjusių metų vasaros pabaigos TRATC’as įgyvendino daug naujovių, ieškodamas būdų, kaip sumažinti išlaidas. Viena iš jų – tai įrengtos trys stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelės: Plungėje, Rietave ir Telšiuose. Į jas gyventojai gali nemokamai atvežti išrūšiuotas atliekas: baldus, padangas, tepalus, įvairias detales, filtrus, buitinę techniką ir kt.
„Atvežę tokias atliekas į aikšteles, gyventojai gali prisidėti prie pastarųjų srauto į Jėrubaičių sąvartyną sumažinimo. Taigi pats žmogus gali daryti įtaką rinkliavos mokesčiui, – kalbėjo TRATC’o direktorius. – Kiekviena tona atliekų, atvežtų į sąvartyną, turi įtakos rinkliavos dydžiui. Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti, o tokias atliekas, kaip padangos, baldai, tepalai ir kt., reikia vežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles.“
Galimybė sumažinti rinkliavą
„Iki šiol visas padangas, kurias žmonės palikdavo šalia konteinerių, garažų ir pan., pagal atskirą sutartį vežėjas surinkdavo ir pristatydavo į Jėrubaičių sąvartyną, – pasakojo R. Adomaitis. – Tai iš rinkliavos kainuodavo apie 45 tūkst. Lt per metus. Nuo šių metų įvedėme vieną naujovę: padangas surinkęs vežėjas jas pristatys į veikiančias stambiagabaričių atliekų aikšteles, iš kur nemokamai išveš perdirbėjams. Taip TRATC’as per metus sutaupys 45 tūkst. Lt.“
Anot pašnekovo, tokį susitarimą su vežėjais pavyko iškovoti pastariesiems leidus iš aikštelių nemokamai pasiimti gyventojų atvežtą buitinę techniką. „Tačiau, kad visas šis mechanizmas veiktų, mes aikštelėse turime surinkti pakankamą kiekį buitinės technikos, – tęsė R. Adomaitis. – Todėl vėl įvesta naujovė: gyventojams, pristačiusiems neiškomplektuotą buitinę techniką į aikštelę ir priėmėjui nurodžius vietinės rinkliavos mokėtojo kodą, bus sumažintas 0,20 Lt už kg kitų metų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokestis.“
Taigi, žmogui į aikštelę pristačiusiam, pavyzdžiui, buitinę techniką, kuri sveria 50 kg, kitais metais rinkliavos mokestis sumažės 10 Lt.
Rinkliava nedidės
Per vasario mėnesį vykusį Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdį patvirtintas dešimčia litų didesnis 1 tonos komunalinių atliekų sutvarkymo įkainis – 216 Lt (anksčiau buvo 206 Lt). „Tai nereiškia, kad rinkliava dėl to didės, kaip kai kurie politikai klaidino visuomenę, – kalbėjo R. Adomaitis. – Rinkliavos mes tikrai neketiname didinti.“
Pašnekovas pripažino, kad įkainio didinimas buvo atliktas ne iš gero gyvenimo: „Iš tų 216 Lt už toną 75 proc. pasiima vežėjas, o likusi dalis atitenka TRATC’o sąvartynui eksploatuoti, administracijai, aikštelėms išlaikyti ir t. t. Įmonei tenkanti dalis padengia tik pusę realaus jos poreikio.“
Anot R. Adomaičio, buvo galima nueiti lengviausiu keliu – didinti rinkliavą, bet pasirinktas kitas kelias – ieškoti įmonėje vidinių išteklių, mažinant išlaidas, propaguoti atliekų rūšiavimą ir pan. Situaciją pasunkino ir pernai metais 0,5 mln. Lt kainavęs filtrato įrengimas Jėrubaičių sąvartyne, už kurį teks sumokėti šiemet.
„Iki šios dienos iš įmonės vidinių rezervų, dėl įvestų naujovių išlaidas sumažinome apie 100 tūkst. Lt, – teigė TRATC’o direktorius, – tačiau to nepakanka, tad ir toliau teks ieškoti, kur susiveržti diržus.“
Mokama ne už kiekį, bet už atliekų sistemos palaikymą
Šiandien gyventojai savo pašto dėžutėse jau turėjo rasti pranešimus, raginančius sumokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokestį už 2012 m. „Kiekvieno pranešimo išsiuntimas kainuoja 1 Lt, – kalbėjo R. Adomaitis. – Tas litas paimamas iš tos pačios rinkliavos. Įsivaizduokime, jog gyventojams nereikėtų priminti, kad jie turi sumokėti už rinkliavą. Nuo 60 tūkst. turto savininkų nesunku suskaičiuoti, kiek būtų galima sutaupyti…“
Tačiau, anot TRATC’o direktoriaus, vis dar yra asmenų, kurie, negavę pranešimo, pasako: „Negavau ir nemokėsiu…“: „Mokama yra už atliekų sistemos palaikymą, o rinkliavos pranešimas yra tik priminimas gyventojui, kad tai turi padaryti. Tai nėra sąskaita ar kažkas panašaus.“
Karštos diskusijos vis dar verda dėl asmenų atleidimo nuo rinkliavos, kas turi ją mokėti, o kas ne. „Būna žmogus sako: va, aš neturiu konteinerio, man mokėti nereikia, – kalbėjo R. Adomaitis. – Yra net vienas toks pavyzdys Tryškiuose, kai žmogus tiesiog bylinėjasi teismuose ir įrodinėja, kad jam rinkliavą reikia skaičiuoti nuo atliekų kiekio. Neva, pasidėtų jis kibirą ir mokėtų už tiek, kiek į jį primestų atliekų… Tačiau juk visi gerai žinome, kad žmogus moka ne už tai, kiek jis atliekų pagamino, bet už atliekų sistemos palaikymą…“
Rūšiuoji – mažini išlaidas
Prieš pradedant eksploatuoti Jėrubaičių sąvartyną, buvo įrašyta sąlyga – kasmet atidėti lėšų jam uždaryti. Deja, iki šios dienos nė lito nebuvo tam atidėta, nes… trūko pinigų. Sąvartyno uždarymas atsieis mažiausiai 4 mln. Lt. „Jeigu mes ir toliau kaupsime atliekas taip, kaip dabar, Jėrubaičių sąvartyną teks uždaryti po 2–4 metų, – kalbėjo R. Adomaitis. – Bet jeigu mes išmoksime rūšiuoti ir nebekrausime visko: žalienų, statybinių atliekų, stiklo, popieriaus ir kt., į vieną bendrą konteinerį, ir jos nebepaklius į sąvartyną, taip mes pratęsime sąvartyno amžių. Jeigu dabar reikėtų uždaryti sąvartyną ir atidaryti naują? Europos Sąjungos paramos nebebus. Viskas guls ant rinkliavos mokėtojų pečių. Taigi, žmogus, kuris sako, kam man rūšiuoti, jeigu neturiu jokios ekonominės naudos, labai klysta. Jis, rūšiuodamas šiandien, mažina savo išlaidas ateityje. Kitaip tariant, rūšiuoti reikia, kad neišaugtų rinkliavos sąnaudos, nes jeigu šiandien tektų uždaryti sąvartyną, rinkliava didėtų mažiausiai dvigubai…“
Jėrubaičių sąvartynas priims ir kenksmingąsias atliekas
Ne kiekvienas sąvartynas priima kenksmingąsias atliekas. Norint tai daryti, reikia gauti leidimus, pakeisti sąvartyno statusą. Anot R. Adomaičio, TRATC’as jau baigia sutvarkyti reikiamus dokumentus ir šį mėnesį Jėrubaičių sąvartynas pakeis statusą: iš komunalinių atliekų į komunalinių ir kenksmingųjų atliekų.
„Jėrubaičių sąvartynas kasmet priims 800 tonų kenksmingosiomis atliekomis laikomo asbesto. Vienos tonos priėmimas gyventojams kainuos 74,2 Lt, – informavo direktorius. – Tik noriu gyventojus įspėti, kad, atvežę asbestą į sąvartyną, jie patys turės jį iškrauti. Nuo kovo 1 d. Jėrubaičių sąvartyne bus priimamos ir taip vadinamos „belarusinės“ padangos. Tokių padangų priėmimas kainuos 80 Lt už toną.“