Spalio 5-ąją Telšiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, simfoninės poemos „Jūra“ garsai lydėjo pirmąjį kultūros bendruomenės įspėjamąjį streiką. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės galerijoje susirinkę kultūros darbuotojai – menininkai, pedagogai, muzikantai, teatralai, muziejininkai – ne tik klausėsi M. K. Čiurlionio muzikos, bet ir drąsiai diskutavo apie vis labiau silpninamą kultūros sektorių bei valdžios abejingumą.
Tai buvo daugiau nei protestas – tai tyliai, bet tvirtai išsakytas reikalavimas: kultūra nėra politinių žaidimų įkaitė. Nors dalyvavimas tokio pobūdžio akcijose biudžetinėse įstaigose dirbantiems žmonėms gali kainuoti ne tik nervų, bet ir karjeros saugumą, būtent drąsiausieji pirmieji išdrįso pakelti balsą. O kultūros ministro atsistatydinimas, įvykęs dar prieš streiką, tik įrodė: protestas gali turėti galią.
Giedra AKAVICKIENĖ
Į streiką atėjo drąsiausieji
Už kultūrą „sergantys“ telšiškiai rinkosi į Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės galeriją, kur vyko įspėjamasis streikas diskusijų pavidalu. Salėje, kurioje eksponuojama paroda, kartu buvo kultūros žmonės. Susirinko ne tik dirbantieji, bet ir studentai, moksleiviai, taip pat jau išėję į poilsį buvę kultūros darbuotojai.
Protesto akcijoje nuskambėjo gaida, kad tai pirmas streikas, tačiau kultūros žmonės neturi sustoti, turi pasiekti savo – t. y. kad kultūros ministras nebūtų paskirtas iš „Nemuno aušros“ partijos.
Dalyvauti protesto akcijoje, galima sakyti, reikėjo turėti drąsos tiems žmonėms, kurie yra biudžetininkai, nes, kaip jau buvo išryškėję, Savivaldybės administracija protestų prieš valdžios sprendimus nepalaiko.
Visą straipsnį skaitykite „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 77 (2614)


