Mažeikių dailės mokyklos bendruomenė sėkmingai baigė įgyvendinti kūrybinio projekto „(Ne)matomi Mažeikių miesto ženklai“ antrąjį etapą ir pakvietė į jo metu sukurtų keturių meninių ženklų pristatymą.
M. Daukšos, Laisvės ir Vasario 16-osios gatvėse įrengti nauji nedidelės apimties meno kūriniai praeiviams primins Mažeikių mieste kadaise gyvenusių, dirbusių žydų tautybės žmonių indėlį į miesto istoriją.
Dalyvavo keturios komandos
Projekto, kuriame dalyvavo keturios Mažeikių dailės mokyklos komandos, esmė – giliau susipažinti su miesto istorija, ją patyrinėti, o tada sukurti nedidelio formato meno kūrinius-ženklus.
Vėliau šie ženklai buvo įrengti viešosiose miesto erdvėse šalia vieno ar kito pastato arba tam tikrose vietose, kuriose kadaise buvo svarbios įstaigos, organizacijos, įmonės, pavyzdžiui, ledainė, vaistinė.
Kitaip tariant, projekto dalyvių tikslas – sujungiant iš istorikų, muziejininkų, kraštotyrininkų gautas žinias ir kūrybiškumą, sukurti vizualinius ženklus, kurie skatina miesto gyventojus ir svečius atidžiau pažvelgti į iki tol nelabai matomomis buvusias miesto lokacijas, pasidomėti šiomis vietomis.
Šiemet „(Ne)matomus Mažeikių miesto ženklus“ kūrė šie Dailės mokykloje dirbančių mokytojų ir mokinių duetai: metalo menininkė Vaida Stankuvienė ir Neda Alčiauskaitė, mokyklos direktorė, dailininkė, keramikė Laima Mikalauskienė ir Smiltė Beresnevičiūtė, tekstilininkė Giedrė Bernotavičienė ir Beata Ivinskytė, skulptorius Adomas Petrauskas ir Žana Chrisiukovič.
Daug svarbių įvykių
Mokyklos bendruomenė, tęsdama Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą, vykdydama antrąjį jo etapą, nutarė patyrinėti žydų tautybės žmonių, gyvenusių Mažeikiuose, istorijas.
Sukurtų meninių ženklų pristatymas surengtas rugsėjo 26 dieną – svarbių įvykių, minėjimų kontekste. Ženklai pristatyti netrukus po to, kai Lietuva minėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Jie pristatyti tarptautinio Mažeikių meno festivalio ir Pasaulinės turizmo dienos išvakarėse.
„Visus tuos dalykus iš esmės ir stengėmės aprėpti projekto „(Ne)matomi miesto ženklai“ antrąja dalimi.
Nutarėme, kad tai – puiki galimybė atsigręžti į miesto bendruomenę, į save. Kad tai yra galimybė Dailės mokyklą lankantiems jauniems žmonėms patyrinėti Mažeikių miesto istoriją, įvykius, žmones, paprasčiausią jų kasdienybę“, – kalbėjo direktorė.
Nutarta atsigręžti į žmones
Naujųjų ženklų pristatymą M. Daukšos gatvėje, netoli tos vietos, kur kadaise buvo įsikūrusi Kagano ledainė, pradėjo Gabijos gimnazijos mokiniai Ugnė Dulinskytė, Gabija Šidlauskaitė, Rūta Norvaišaitė, Jokūbas Reivytis, Adrijus Bulošas. Gimnazijos teatro mokytojos Živilės Nagienės mokiniai drauge atliko jautrią ir įtaigią literatūrinę kompoziciją, kurioje perteikė praeities liudijimus apie žydų tautybės žmonių gyvenimą ir išgyvenimus.
Projekto vadovė, Mažeikių dailės mokyklos direktorė L. Mikalauskienė tvirtino, kad po pernai įgyvendinto projekto pirmojo etapo bendruomenė įgijo patirties, pasimokė. Tąkart buvo kuriami ženklai, išryškinantys keturių pavienių miesto pastatų istoriją. O šiemet antrajame etape nutarta pasigilinti į žmonių istorijas.
„Sutikite, miestas atsiranda ten ir tada, kai susiburia žmonės. Mažeikiai – įdomus, multikultūriškas miestas, kurio bendruomenę nuo seno sudarė ir dabar sudaro lietuviai, latviai, žydai, rusai ir kitų tautybių žmonės. Mes, gyvenantieji dabar, esame seniau, prieš mus gyvenusiųjų tąsa. Bet dalies buvusių miesto gyventojų – žydų, paprasčiausiai neliko. Įvairiais skaičiavimais, neliko 21–23 procentų mūsų bendrapiliečių, kaimynų.
Nusprendėme panagrinėti kadaise Mažeikiuose gyvenusių, dirbusių – savo veikla ir buvimu miestą kūrusių žydų istoriją. Nepaisant nelinksmos Holokausto istorijos, nutarėme į šią temą pasižiūrėti linksmai, nes, žinia, gyvenimas tęsiasi“, – kalbėjo L. Mikalauskienė.
Papasakojo apie kūrybinį procesą
Mažeikių dailės mokyklos vadovė džiaugėsi projekto partneriais – Mažeikių muziejaus, Telšių muziejaus „Alka“, Telšių Ješivos darbuotojais, Merkelio Račkausko gimnazijos mokytoju, kraštotyrininku Algirdu Vilku. Būtent iš šių partnerių mokinių ir mokytojų komandos gavo įdomios istorinės informacijos, kurią paskui transformavo ir pavertė meno ženklais.
„Dabar, kai jau įvyko antrasis projekto etapas, jaučiame didelį Mažeikių bendruomenės palaikymą, įsitraukimą, skatinimą“, – kalbėjo L. Mikalauskienė.
„(Ne)matomų miesto ženklų“ pristatyme kūrinių autoriai pristatymo dalyviams papasakojo, kaip jiems sekėsi analizuoti istorinę informaciją, brandinti mintis apie būsimuosius ženklus.
Meniškais ženklais kūrėjai įamžino kadaise veikusią žydo Kagano ledainę, Centralinę vaistinę, tarpukario profesionalaus fotografo Giršos Gurvičiaus, žydų tautybės Merkelio Račkausko gimnazistų atminimą.
„Nuoširdžiausiai sveikinu Mažeikių dailės mokyklos kūrybinę komandą, įgyvendinusią projektą. Tai – labai patraukli naujovė, leisianti geriau pažinti savo gimtojo miesto istoriją“, – tokį atsiliepimą Dailės mokyklos bendruomenei skyrė mažeikiškis Ričardas Grušas.
Įrengė QR kodus
Renginyje dalyvavusi Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė pristatė savo vadovaujamos įstaigos įgyvendinamą projektą – QR kodus. Jie įrengti prie Dailės mokyklos komandų pernai sukurtų ženklų.
Šiuos kodus nuskaičius išmaniaisiais įrenginiais, galima išklausyti pasakojimus lietuvių ir anglų kalbomis apie pastatus, ant kurių ženklai įrengti.
Pasakojimus skaito ne profesionalūs diktoriai, aktoriai ar kiti gražius, išlavintus balsus turintys žmonės, bet paprasti šių dienų Mažeikių gyventojai.
Ateityje projektas bus tęsiamas, QR kodai bus įrengti ir prie kitų meno ženklų.
Neringa ŠVELNIENĖ
Nuotr. autorės ir Živilės Nagienės
Loading ...
