Prasidėjus aktyviajam poilsio gamtoje sezonui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kokių taisyklių būtina laikytis lankantis miškuose ir saugomose teritorijose. Atsakingas elgesys padeda išsaugoti gamtos vertybes, užtikrina saugumą ir leidžia visiems mėgautis kokybišku poilsiu gamtoje.
Prieš susiplanuojant pasivaikščiojimą saugomoje teritorijoje, svarbu išsiaiškinti ar galima ten vaikščioti
Paukščių perėjimo metu – ribojamas lankymasis saugomose teritorijose. Nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. tam tikrose saugomose teritorijose galioja lankymosi apribojimai. Tai numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Šiuo laikotarpiu draudžiama lankytis telmologiniuose (pelkėse), ornitologiniuose (paukščių), teriologiniuose (žinduolių), herpetologiniuose (roplių ir varliagyvių) bei entomologiniuose (vabzdžių) draustiniuose. Šie ribojimai padeda apsaugoti jautrią laukinę gyvūniją per jų jautriausią – veisimosi – laikotarpį.
Stovyklauti galima tik tam pritaikytose vietose
Stovyklavimas gamtoje leidžiamas tik tam pritaikytose vietose – oficialiose stovyklavietėse, poilsiavietėse ar kempinguose. Prieš stovyklaujant svarbu įvertinti, kur planuojama vieta yra:
Miškuose – įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važinėjimas bekele daro žalą aplinkai: trikdomi laukiniai gyvūnai, ardomas dirvožemis, naikinami augalai ir buveinės, teršiama aplinka, padidėja gaisrų rizika.
Saugant miško paklotę, apsistoti poilsiui miškuose leidžiama tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse (tik laikinam poilsiui, jose negalima apsistoti su palapinėmis ir kemperiais), atokvėpio vietose, stovyklavietėse (galima tik su palapinėmis), kempinguose (galima su palapinėmis, kemperiais), kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose.
Bet kur statyti palapinių, teršti aplinką ar kurti laužus negalima. Kurti laužus leidžiama tik įrengtose laužavietėse.
Saugomose teritorijose – kai kuriose vietose (pvz., draustiniuose ar rezervatuose) stovyklauti išvis draudžiama arba leidžiama tik su specialiais leidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad susiruošus stovyklauti saugomose teritorijose, pirmiausia reikėtų pasitikrinti, kur yra įrengtos oficialios poilsiavietės ir laužavietės. Saugomos teritorijos – jautriausios gamtinės vietos, kur gyvena retos rūšys, kur saugomi kraštovaizdžio kompleksai, todėl poilsiaujant juos reikėtų ypatingai saugoti.
Viešojo naudojimo poilsio objektai paprastai būna pažymėti Kelių eismo taisyklėse patvirtintais Paslaugų kelio ženklais.
Kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį galima tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Neatsakingai mėtomi neužgesinti degtukai ir nuorūkos gali sukelti gaisrą. Be to, nuorūka – viena dažniausiai randamų šiukšlių gamtoje, jos yra toksiškos, ilgai nesuyra, todėl mesti nuorūkų bet kur nereikėtų, gamtoje patariama naudotis nešiojamomis peleninėmis.
Stovyklaujant miške draudžiama gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius.
Aplinkosaugininkai ragina tausoti augalus, ypač – saugomų rūšių. Pasigrožėti žydinčiais žiedais galima jų nežalojant.
Stovyklaujant siūloma netriukšmauti. Rėkimas, muzika ar kitas triukšmas gali trikdyti laukinius gyvūnus ir kitus poilsiautojus.
Draudžiama paleisti šunį miške be antsnukio. Antsnukis nėra būtinas, kai šuo vedamas su pavadėliu. Laukinių gyvūnų jauniklių vedimo laikotarpiu (balandžio–birželio mėnesiais) regioniniuose parkuose augintiniai vedžiojami tik su pavadėliu (išskyrus urbanizuotas teritorijas).
Nepalikti šiukšlių miškuose
Stovyklavimo vietoje reikia palaikyti tvarką ir švarą: nešiukšlinti, šiukšles mesti tik tam skirtose vietose. Šiukšlinant teršiamos gyvūnų ir augalų buveinės. Raginama išmetamas šiukšles rūšiuoti.
Patariama naudoti draugiškesnę aplinkai daugkartinio naudojimo tarą. Vienkartiniai indai po panaudojimo iš karto tampa atlieka.
Nesvarbu, ar išsiruošiama į mišką trumpam žygiui ar ilgesniam stovyklavimui, pravartu su savimi pasiimti papildomą šiukšlių maišelį ir, pagal galimybes, surinkti rastas išmėtytas atliekas, o vėliau jas išmesti į komunalinių atliekų konteinerius. O jei miške randamos statybinės ir kitos didelių apimčių atliekos, jas reikia nufotografuoti, pažymėti koordinates interaktyviajame tvarkaulietuva.lt žemėlapyje, pridėti nuotraukų ir kuo išsamiau aprašyti situaciją.
Vandens telkiniai ir aplinkosauga
Stovyklaujant svarbu atkreipti dėmesį, kad nesaikingas cheminių ploviklių ir kitų priemonių (pvz., indų ploviklio, šampūno, dantų pastos ir pan.) naudojimas ežeruose ar upėse teršia vandenį, kenkia augalams, gyvūnams.
Plaukiojimui ežeruose ar upėse vandens plaukiojimo priemonėmis, taikomi tam tikri reikalavimai. Apribojimai plaukioti plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose nustatyti šiame sąraše, o išimtys vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis priemonėmis leidžiamas – aplinkosaugos reikalavimų priede. Nesilaikant šių reikalavimų gąsdinami paukščiai, keliamas stresas žuvims ir kitiems gyvūnams.
Atsakomybė
Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140–300 eurų baudą.
Lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 50–110 eurų baudą.
Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas miškais ten, kur tai daryti draudžiama – 20–50 eurų baudą.
Asmenims netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.
Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3 000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
AAD inf.
Loading ...
