Žmogus legenda. Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas. Laisvės ir vakarietiškų vertybių simbolis. Egzistuoja daugybė žodžių, frazių ir sakinių, kuriais būtų galima apibūdinti dvi kadencijas kartu su Lietuva žygiavusį prezidentą Valdą Adamkų.
„Ne valdyti, o tarnauti, padėti ir, žinoma, spręsti“, – ištaria prezidentas V. Admkus Daivos Žeimytės-Bilienės, režisierės Giedrės Genevičiūtės ir Arūno Valinsko dokumentiniame filme „Prezidentas”. Tai pirmasis dokumentinis filmas apie prezidentą V. Adamkų, kuris bus rodomas šalies kino teatruose. Filmo premjera – balandžio 12 dieną.
Dokumentinio filmo „Prezidentas“ idėja dar 2018 metais kilo žurnalistei D. Žeimytei-Bilienei ir televizijos laidų prodiuseriui Arūnui Valinskui. 2019-aisiais su prezidentu V. Adamkumi buvo parengtas viso gyvenimo interviu, visapusiškai atskleidęs prezidento asmenybę ir požiūrį į daugybę jo gyvenimą lydėjusių istorinių įvykių.
Viena iš filmo kūrėjų D. Žeimytė-Bilienė neabejoja, kad prezidento V. Adamkaus istorinis indėlis Lietuvoje yra milžiniškas. Tai, kad jis iki šiol yra palankiausiai visuomenėje vertinamas politikas, parodo, jog tauta jo indėlį labai gerai suvokia.
„Prezidentą V. Adamkų pavadinčiau iškiliausia Lietuvos istorine asmenybe po Nepriklausomybės atgavimo. Jis ėmėsi iniciatyvos kurti naują valstybę labai reikalingu mums metu. Lietuva išgyveno virsmo laikotarpį, ir tiesą sakant, neįsivaizduoju, kur ir kokie būtume buvę, jeigu nebūtume turėję tokių plačių, vertybiškai stiprių, į vakarietišką visuomenę orientuotų pažiūrų žmogaus Lietuvos Respublikos Prezidento poste. V. Adamkaus laisvės suvokimas, jo kontaktai, gebėjimas laviruoti net ir labai sudėtingose situacijoje, gebėjimas pamatyti kiekvieną žmogų kaip individą, su savo baimėmis ir poreikiais, padėjo pamatus visuomenei, kokia šiandien esame”, – teigia D. Žeimytė-Bilienė.
Dar sovietų sąjungoje gimusiai ir iki pilnametystės tais laikais augusiai filmo režisierei G. Genevičiūtei prezidentas V. Adamkus visada buvo žmogus – laisvės simbolis. „Esu jam dėkinga už tokią Lietuvą, kurioje gyvename šiandien. Būtent Valdo Adamkaus prezidentavimo metais įstojome į NATO ir pasiruošėme narystei Europos Sąjungoje. Net baisu pagalvoti, kaip gyventume dabar, jeigu tą dieną būtume pasirinkę kitaip. Prezidento erudicija, pagarba žmonėms, meilė savo žmonai – mums, sovietmečio metais nupilkėjusiems, atrodė kaip kino filmas”, – ji sako ir priduria V. Adamkaus negalinti atsieti nuo ponios Almos Adamkienės. Jų meilė, abipusė pagarba suteikė viltį, akstino mokytis gyventi oriai.
G. Genevičiūtė pasakoja, kad filmo gimimo istorija jai, vienai iš filmo režisierių, buvusi sudėtinga, – šįkart darbus teko pradėti iš kito galo: „Kolegė D. Žeimytė-Bilienė, su A. Valinsku dar 2019 metais pakalbinusi prezidentą V. Adamkų, beveik prieš metus paprašė sukurti filmą, kaip sako kūrybininkai, iš „žalios” medžiagos. Tada ir prasidėjo ilgoji kelionė filmo link: gilinomės į medžiagą, ieškojome archyvų ir faktų, dėliojome vaizdus, kūrėme nuotaiką ir filmo ritmą. Visa tai turėjo padėti mums papasakoti prezidento gyvenimo istoriją”.
Filmo režisierė sako, kad sunkiausia buvo nuspręsti, ko atsisakyti, – kiekvienas prezidento V. Adamkaus žodis yra prasmingas ir įdomus. Daug kartų klausant net keturių valandų prezidento interviu, kilo filmo idėja – pirmiausia atskleisti jautrią, žmones ir Lietuvą mylinčio prezidento asmenybę, o tik tada parodyti politiką. Tai itin padėjo padaryti ir filmo kompozitoriaus Gedimino Zujaus muzika.
Pasakodamas savo istoriją filme, prezidentas V. Admakus, netikėtai sau pačiam, randa atsakymus į visą gyvenimą lydėjusius klausimus – kodėl šeimos meilės vaikystėje stokojęs, jis gebėjo būti švelnus ir dėmesingas gyvenimo kelyje sutiktiems žmonėms? Kodėl taip myli žmones? Ką jam reiškia meilė – jo Lietuvai ir jo Almai?
Filmo kūrėjai neabejoja, kad žiūrovams netikėta pasirodys ne tik V. Adamkaus žmogiškoji pusė, bet ir jo gebėjimas gudriai, bet diplomatiškai laviruoti sudėtingose politinėse ir geopolitinėse situacijoje. Prezidentas dokumentiniame filme pasakoja, kokiais būdais jam pavyko gauti leidimą sovietmečiu atvykti į Lietuvą ir dėl ko jo atsiprašė buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel?
„Šio filmo idėja – gyvoji istorija. Tai filmas – tam tikros epochos atspindys tos epochos amžininko akimis, – įsitikinusi žurnalsitė D. Žeimytė-Bilienė. – Mums norėjosi atskleisti ne tik svarbios Lietuvai asmenybės gyvenimo detales, atvaizduoti jo portretą, bet ir priminti svarbius istorinius įvykius, kurie padarė didelę įtaką Lietuvos valstybės kūrimuisi. V. Adamkaus asmeninė istorija smarkiai persipynusi su Lietuvos istorija, jis buvo svarbių Lietuvai procesų dalyvis, jo vertybiniai pasirinkimai aktualūs iki šiol”.
Filmo kūrėjos vienu balsu sutaria, kad V. Admakus yra stipriai įkvepianti asmenybė, o filmo kūrimas joms abiems pateikė vertingų pamokų. „Viena svarbiausių, – teigia G. Genevičiūtė, -išlaikyti savo vertybes, neišduoti idealų, kad gyvenimo pabaigoje, lygiai kaip ir prezidentas V. Admakus, galėčiau pasakyti: „Nugyvenau ilgą, įdomų gyvenimą ir šiandien neturiu niekieno atsiprašyti”.
„Žmogiškumas – tokia yra mano, iš prezidento gauta pamoka, – sako D. Žeimytė-Bilienė. – Matyti ir girdėti kiekvieną žmogų, kad ir koks jis būtų. Tai itin stipri prezidento savybė”.
Dokumentinis filmas „Prezidentas“ Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Gargždų, Utenos, Ukmergės ir Varėnos kino teatruose – nuo balandžio 12 dienos. Filmą režisavo G. Genevičiūtė ir D. Žeimytė-Bilienė. Muziką specialiai filmui kūrė kompozitorius G. Zujus. Prodiuseris A. Valinskas.
Loading ...
