Gavėnia – ramybės, susitaikymo ir atleidimo laikas. Deja, aplink tik ir girdėti, kaip vieni ant kitų pyksta: ant valdžios, ant savo artimųjų, kolegų, kaimynų, netgi draugų. Ant kito matome ir šiaudą, o savo ir rąsto nepastebime. Bet ne visur taip.
Esu neįgali. Dalyvauju neįgaliųjų draugijos veikloje. Kartais čia pasigendu santarvės: vieni nori pirmininką nuversti, kiti – tarybos narius pakeisti. Mano tikslas – suvienyti visus bendrijos narius, kad įsivyrautų taika ir ramybė.
Esu ir „Carito“ maldos grupelės narė. Čia ramu: iš visų sklinda atjauta ir tyli malda. Malda už save, savo artimą ir viso pasaulio vaikus. Jeigu kada ir bandoma nesantaikos kibirkštėlę įžiebti, grupės vadovė Laima geba nuraminti ir sutaikyti.
Lankausi moterų organizacijoje „Akvalina“. Į jos veiklą įsitraukti paragino gydytojas St. Naujokas: „Čia tu daug ko išmoksi, kitus pamokysi, o svarbiausia – nebūsi vieniša.“ Žinau, vienatvė – skaudi liga. Iš tiesų „Akvalinoje“ sutikau labai gerų žmonių: draugę Liuciją, masažistę Astą, vadovę Jolantą. Mūsų organizacija nuoširdžiai rūpinasi UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centro direktorė gyd. Stefa Naujokienė. Pasidžiaugiau Adelės iškelta mintimi neapkalbėti kitų žmonių – juk ne mes teisėjai esame ir ne mums kitus teisti. Dievas mus nuteis už gerus ir blogus darbus. Lyg gaivus saulės spindulys, į draugijos veiklą įsiliejo nauja narė Vilija.
Pavasaris mums dovanoja daug švenčių: Moters dieną, Kovo 11-ąją – Nepriklausomybės atkūrimo dieną, šv. Velykas, Motinos dieną. Visų švenčių proga noriu palinkėti ramybės, laimės ir geros nuotaikos.