Ir vėl Kaziukas

Nors žiema tvirtų savo pozicijų neužleidžia pavasariui, niekas negali sulaikyti pavasario švenčių. Bene pirmoji jų – Kazimierinės. Kaip ir kasmet, mūsų mokykloje šurmuliavo Kaziuko mugė.
Ankstų rytą į mokyklą skubėjo ne tik mokiniai su gėrybių krepšeliais, maišeliais, dėžutėmis, bet ir mamos, močiutės, seneliai, nešini tuo, ką patys su atžalomis pagamino šiai progai. Norinčiųjų prekiauti, dovanoti sau ir kitiems smagią nuotaiką buvo nemažas būrys ir pradinukų, ir vyresnėlių.
Kaip ir tikroje mugėje, akys raibo nuo dirbinių margumo, nosį kuteno skaniausi kvapai. Išradingi, sumanūs mokiniai siūlė pirkti įvairiausių su meile padarytų gaminių. Mugėje dalyvavo ir keletas darbštuolių mokytojų. Savo šeimininkus surado nerti, velti, suverti iš karoliukų, padaryti iš odos papuošalai, paveikslėliai, megzti rankdarbiai, išmargintos vazos ir vazelės, pavasario pranašai kačiukai, gardūs kepiniai, naminė duona ir gira, popieriniai dirbiniai, įvairiausi suvenyrai, kambarinės gėlės… Smagu buvo ne tik pardavėjams, bet ir pirkėjams už simbolinę kainą įsigyti mielą daiktą, į namus iš mokyklinės Kaziuko mugės parnešti lauktuvių.
Mugėje džiugu ne tik parduoti ar nusipirkti, bet ir pabendrauti, nustebti, pasigėrėti. Smagu, kad yra mokinių, norinčių savo sugebėjimais pasidalyti su kitais. Kol mūsų moksleiviai netingės, prasmingai ir kūrybingai leis laisvalaikį, tol gyvuos graži tradicija pavasarį sutikti su Kaziuku.