Tai istorija, kurioje susipina žmogiškumas, teisės aktų reikalavimai ir nusižengimai jiems, netekties skausmas ir darbo funkcijų atlikimas. Į redakciją kreipėsi Nevarėnų seniūnijos gyventojai, praėjusį trečiadienį palaidoję jiems brangų žmogų. Skaitytojai reiškia priekaištus kapininkei Vaclavai Butkuvienei – esą ji, likus maždaug valandai iki laidotuvių, sutrikdė atsisveikinimą su mirusiąja, pareikšdama, jog netinkamas kapo duobės gylis. Netektį išgyvenantys nevarėniškiai mano, kad kapininkė šį faktą galėjo pastebėti dieną prieš laidotuves, kai buvo kasama duobė.
Atkasė palaikus
Nevarėniškiai pasakoja, kad jiems brangus žmogus išreiškė norą būti palaidotas šeimos kape. Moteriai mirus, artimieji išpildė šį prašymą.
Kapo duobė Nevarėnų kapinėse buvo kasama praėjusį antradienį, dieną prieš laidotuves. Anot skaitytojų, darbus stebėjo kapininkė.
Pašnekovai pasakoja, kad laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės darbininkai kasdami duobę išvydo seniau palaidoto žmogaus palaikus, nenorėdami jų judinti, jie užlygino ir duobės nebegilino.
Stresas prieš laidotuves
Pašnekovų teigimu, kitą dieną, likus maždaug 1 val. 20 min. iki laidotuvių, atvyko kapininkė: „Ji pareiškė, kad neleis laidoti, nes kapo duobė nėra pakankamai gili, liepė surinkti rastus palaikus, palikti kapo šone ir gilinti. Užuot paskutines akimirkas praleidę su mirusiąja, turėjome spręsti šią problemą.“
Į laidotuves susirinkę velionės artimieji prašė kapininkės nebetrikdyti laidotuvių ceremonijos ir leisti laidoti iškasto gylio duobėje. Kapininkė davė sutikimą.
Palaidoję velionę artimieji mano, kad kapininkė netinkamai atliko savo pareigas: esą dar tada, kai buvo kasama duobė, turėjo pastebėti per mažą jos gylį ir iš karto apie tai informuoti, nelaukdama laidojimo dienos. Tuomet netektį išgyvenantys artimieji paskutinę valandą būtų skyrę atsisveikinimui, o ne papildomiems rūpesčiams spręsti.
Reikalavimai
Laidojimo tvarką reglamentuoja Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Dėl žmonių palaikų laidojimo tvarkos Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Sprendime nurodoma, kad kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai.
Taip pat teigiama, kad pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau, kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
Seniūnės nuomonė
Nevarėnų seniūnė Vilma Šakienė teigia, kad kapininkė privalo dalyvauti kasant duobę ir prižiūrėti, ar laikomasi nustatytų reikalavimų. Anot pašnekovės, sutrikdydama mirusiosios artimuosius prieš pat laidotuves, kapininkė pasielgė netinkamai: „Tai – jos darbo brokas. Negalima apie tokius dalykus pranešti likus valandai iki laidotuvių, yra taisyklės, kurių kapininkė privalo laikytis. Man labai liūdna, kai kyla tokių nesusipratimų.“
Tačiau seniūnė pabrėžė, jog Nevarėnų kapininkė dirba labai atsakingai, kapinės tvarkingos.
Kapininkės pozicija
Nevarėnų kapinių prižiūrėtoją V. Butkuvienę papiktino jai skiriami priekaištai. Moteris iš pradžių atsisakė bendrauti su žurnalistais. Paprašius susitikti ir pasikalbėti, ji atkirto: „Norėsiu kalbėsiu, norėsiu – ne.“ Po pokalbio su Nevarėnų seniūne moteris pakeitė poziciją ir pakvietė atvykti į Nevarėnų kapines.
Kapininkė teigia, kad dalyvavo, kai buvo kasama duobė, tačiau darbų pabaigos nesulaukusi, nes dirba puse etato, baigėsi darbo dienos laikas.
Anot kapininkės, kitą dieną, kai atėjo į darbą, ji pamatavo, kad duobės gylis yra tik 1,30 m. Mažiausiai turi būti 2 m.
Moteris kreipėsi į J. Norkaus firmos „Malda“ duobkasius, šie esą pasakę, jog duobės gylis 1,60 m, o duobė nebebuvo gilinama, nes kasant pasimatė neseniai palaidoto žmogaus palaikai. Tačiau kapininkė laikosi priešingos nuomonės nei duobkasiai: „Toje kapavietės pusėje žmonės buvo palaidoti daug seniau – 1948 m. ir 1950 m. Laidoti ant kitų palaikų viršaus galima po 25 m. nuo paskutinio laidojimo. Jau ne pirmą kartą pastebiu, kad Norkaus duobkasiai tingi kasti gilesnę duobę.“
V. Butkuvienė mano, kad nesutrikdė velionės artimųjų prieš laidotuves, nes pakalbėti pakvietė ne mirusiosios dukterį, o tolimesnius giminaičius – velionės žentą ir anūkės vyrą. Vėliau esą atėjo ir velionės dukra. Jie, anot kapininkės, glostė jai rankas ir prašė leisti laidoti jau iškasto dydžio duobėje. „Atrodo, jog buvo žmogiška leisti tai padaryti“, – sako kapininkė.
V. Butkuvienė teigia, kad ši istorija jai bus gera pamoka: „Kartais reikia sumokėti už žmogiškumą. Žmonės, kurie skundžiasi, padarė man paslaugą. Iki šiol kapinėse leisdavau vykdyti nusižengimus, darydavau nuolaidas, tačiau nuo šiol visi žinokite, kad Nevarėnų kapinėse bus griežtai laikomasi reikalavimų. Noriu viešai atsiprašyti artimųjų (red.: moteris nusilenkė), kad sudrumsčiau jiems ramybę.“
Saugojo mirusiojo ramybę
Laidojimo paslaugų įmonės vadovas Justinas Norkus „Telšių ŽINIOMS“ teigia, kad duobkasiai, kasdami duobę, atkasė nesuirusį žmogaus skeletą, matėsi išlikusio karsto apačia. Duobės gylis, anot J. Norkaus, buvo 1,60 m.
Kasti giliau, anot J. Norkaus, nebuvo galima, saugant mirusiojo ramybę: „Pasielgėme žmogiškai. Įsivaizduokite, jei būtume judinę žmogaus palaikus, būtume juos išniekinę. Ar norėtumėte, kad jūsų artimam žmogui taip padarytų, gi mirusysis turi ilsėtis ramybėje.“
Telšių r. savivaldybės Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyr. specialistės Renatos Diveikytės teigimu, jei kapininkė pažeidė kapininko pareigybinių nuostatų ir kapinių tvarkymo taisyklių reikalavimus, jai, vadovaujantis LR darbo kodekso 237 str., galima skirti drausminę nuobaudą. Anot specialistės, drausminės nuobaudos skirti nebegalima, kai praeina šeši mėnesiai nuo pažeidimo padarymo dienos.