Ne­no­rė­da­mas iš­lai­ky­ti sū­naus tė­vas ban­dė nu­gin­čy­ti tė­vys­tę

Ne­no­rė­da­mas mo­kė­ti pi­ni­gų sū­nui iš­lai­ky­ti vy­ras nu­spren­dė pa­gud­rau­ti – įti­kin­ti teis­mą, kad… vai­kas ne jo, ir pa­da­vė į teis­mą bu­vu­sią drau­gę, sū­naus mo­ti­ną. Sun­kiai svei­ku pro­tu su­vo­kia­ma ci­vi­li­nė by­la dėl tė­vys­tės nu­gin­či­ji­mo iš­nag­ri­nė­ta Tel­šių apy­lin­kės teis­mo Tel­šių rū­muo­se. Teis­mo po­sė­dy­je da­ly­va­vo ir iš­va­dą by­lo­je tei­kian­ti ins­ti­tu­ci­ja – Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­ba prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Vy­riš­kis iš­sa­kė kan­ki­nan­čias abe­jo­nes

Ieš­ko­vas M. J. teis­mo pra­šė pa­nai­kin­ti jo tė­vys­tę dėl vai­ko M. V. ir pa­nai­kin­ti duo­me­nis apie tė­vys­tę Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos re­gist­re.

Ieš­ki­ny­je vy­riš­kis nu­ro­dė, kad Tel­šių apy­lin­kės teis­mo 2018 m. lapk­ri­čio 21 d. spren­di­mu bu­vo pri­pa­žin­tas M. V. tė­vu, vai­ko gy­ve­na­mo­ji vie­ta nu­sta­ty­ta su at­sa­ko­ve L. V., iš jo ne­pil­na­me­čiam vai­kui pri­teis­tas iš­lai­ky­mas. Ci­vi­li­nė by­la bu­vo iš­nag­ri­nė­ta jam ne­da­ly­vau­jant, nes tuo me­tu gy­ve­no už­sie­ny­je. Nors apie teis­mo pro­ce­są su­ži­no­jo 2018 m. spa­lio 16 d., bet, jo tei­gi­mu, dėl gy­ve­ni­miš­kų ap­lin­ky­bių ir tur­ti­nės pa­dė­ties ne­ga­lė­jo ja­me da­ly­vau­ti. Apie teis­mo spren­di­mą su­ži­no­jo tik šiam įsi­tei­sė­jus, 2019 m., su­grį­žęs į Lie­tu­vą.

M. J. aiš­ki­no, kad dėl tė­vys­tės vi­suo­met tu­rė­jo abe­jo­nių, to­dėl jos ne­pri­pa­ži­no pa­reiš­ki­mu pas no­ta­rą. At­sa­ko­vė esą truk­dan­ti jam bend­rau­ti su vai­ku, sa­vo pa­sa­ky­mais lei­džian­ti su­pras­ti, kad vai­kas yra ne jo, to­dėl abe­jo­nės tik stip­rė­ja. Abe­jo­nių dras­ko­mas vy­ras no­rė­tų, kad jo tė­vys­tė bū­tų nu­sta­ty­ta at­li­kus DNR eks­per­ti­zę. Tai, vy­riš­kio nuo­mo­ne, pa­ti­ki­mas tė­vys­tės nu­sta­ty­mo bū­das, ir jis ga­lė­tų ra­miai gy­ven­ti įsi­ti­ki­nęs 100 pro­cen­tų, kad yra vai­ko, ku­rį tu­ri iš­lai­ky­ti, tė­vas.

Įta­ri­mą su­kė­lė vai­ko plau­kų spal­va

Pats ieš­ko­vas į teis­mo po­sė­dį neat­vy­ko, jo at­sto­vė teis­mo po­sė­džio me­tu ieš­ki­nį pa­lai­kė, pra­šė jį ten­kin­ti. Ta­čiau at­sa­ko­vė, vai­ko ma­ma, su ieš­ki­niu ne­su­ti­ko. At­si­lie­pi­me į ieš­ki­nį nu­ro­dė tvir­tai ži­nan­ti, kad M. J. yra ne­pil­na­me­čio vai­ko tė­vas.

Mo­te­ris pa­pa­sa­ko­jo, kad teis­mo spren­di­mais yra nu­sta­ty­ta ieš­ko­vo bend­ra­vi­mo su ne­pil­na­me­čiu vai­ku tvar­ka, iš ieš­ko­vo vai­kui pri­teis­tas iš­lai­ky­mas. Ji ne­da­ro jo­kių kliū­čių tuos teis­mo spren­di­mus vyk­dy­ti. Ma­no, kad ieš­ki­niu dėl tė­vys­tės nu­gin­či­ji­mo bu­vęs jos drau­gas sie­kia iš­veng­ti iš­lai­ky­mo vai­kui mo­kė­ji­mo.

At­sa­ko­vė teis­mo po­sė­džio me­tu nu­ro­dė, kad su ieš­ko­vu kar­tu ne­gy­ve­no, ta­čiau bend­ra­vo vi­są nėš­tu­mo lai­ko­tar­pį, taip pat ku­rį lai­ką gi­mus sū­nui. Jau po sū­naus gi­mi­mo drau­gas reiš­kė abe­jo­nes, ar vai­kas yra jo, nes… sū­naus plau­kai bu­vo tam­sūs.

DNR eks­per­ti­zė pa­tvir­ti­no tė­vys­tę

Vis dėl­to įta­ri­nė­ji­mus dėl tė­vys­tės ir plau­kų spal­vos ga­li­ma pa­va­din­ti klie­de­siais ar­ba su­kty­be sie­kiant iš­si­suk­ti nuo pa­rei­gos iš­lai­ky­ti sa­vo vai­ką, nes tė­vys­tę, pa­si­ro­do, jau anks­čiau yra pa­tvir­ti­nu­si DNR eks­per­ti­zė.

DNR eks­per­ti­zės ak­te nu­ro­dy­ta, kad M. J. yra vai­ko M. V. bio­lo­gi­nis tė­vas, su ti­ki­my­be 99,978250 pro­c.

Mo­te­ris ap­gai­les­ta­vo, kad ieš­ko­vas su vai­ku ne­bend­rau­ja, kar­tais iš­reiš­kia no­rą su­si­tik­ti, bet bū­na ne­blai­vus ir ke­lia konf­lik­tus. Vai­ko ma­ma įsi­ti­ki­nu­si, kad at­si­sa­ky­ti tė­vys­tės bu­vęs drau­gas su­gal­vo­jo iš ant­sto­lio ga­vęs in­for­ma­ci­ją apie su­si­kau­pu­sią iš­lai­ky­mo sko­lą.

Pra­šė su­ma­žin­ti pri­teis­tą iš­lai­ky­mą

Teis­mas at­si­žvel­gė, kad ieš­ko­vo tė­vys­tė vai­ko at­žvil­giu jau bu­vo nu­sta­ty­ta teis­mo spren­di­mu, ieš­ko­vas įre­gist­ruo­tas vai­ko tė­vu. Iš by­lo­je esan­čių duo­me­nų ma­ty­ti, jog 2019 m. su­ži­no­jęs apie teis­mo spren­di­mą, ku­riuo nu­sta­ty­ta tė­vys­tė, ieš­ko­vas jo­kių prie­mo­nių ne­siė­mė, spren­di­mo ne­gin­či­jo, pro­ce­so at­nau­jin­ti ne­pra­šė. 2018 m. lapk­ri­čio 21 d. spren­di­mas yra įsi­tei­sė­jęs, duo­me­nys vai­ko M. V. gi­mi­mo įra­še apie tė­vą yra įra­šy­ti re­mian­tis tuo spren­di­mu, to­dėl jų ne­ga­li­ma nu­gin­čy­ti.

Nors ieš­ki­ny­je nu­ro­do­ma, kad ieš­ko­vas vi­suo­met abe­jo­jo tė­vys­te ir priim­tas teis­mo spren­di­mas jo ne­ten­ki­no, ta­čiau, užuo­t gin­či­jęs spren­di­mą ar sie­kęs at­nau­jin­ti pro­ce­są, ieš­ko­vas 2021 m. krei­pė­si į teis­mą dėl 2018 m. lapk­ri­čio 21 d. spren­di­mu pri­teis­to iš­lai­ky­mo ne­pil­na­me­čiui M. V. su­ma­ži­ni­mo, taip pat reiš­kė rei­ka­la­vi­mus nu­sta­ty­ti jo bend­ra­vi­mo su vai­ku M. V. tvar­ką ir šis klau­si­mas bu­vo iš­spręs­tas 2022 m. sau­sio 28 d. spren­di­mu.

Iš iš­va­dą tei­kian­čios ins­ti­tu­ci­jos pa­teik­tų duo­me­nų ma­ty­ti, kad ieš­ko­vas sie­kė bend­rau­ti su sū­nu­mi, bend­ra­vi­mui už­tik­rin­ti bu­vo pa­si­telk­ta ir so­cia­li­nes pa­slau­gas tei­kian­čių ins­ti­tu­ci­jų pa­gal­ba. Šios ap­lin­ky­bės ro­do, jog ieš­ko­vas lai­ko sa­ve ne­pil­na­me­čio vai­ko M. V. tė­vu. At­lik­tos DNR eks­per­ti­zės ak­te nu­ro­dy­ta, kad M. J. yra M. V. bio­lo­gi­nis tė­vas.

Ka­dan­gi by­lo­je nė­ra jo­kių įro­dy­mų, lei­džian­čių teis­mui spręs­ti, jog ieš­ko­vas nė­ra vai­ko tė­vas, 2024 m. va­sa­rio 20 d. teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­su, ieš­ki­nį at­me­tė. Tė­vui teks mo­kė­ti sū­nui ali­men­tus ir su­si­da­riu­sią sko­lą.

Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos ko­men­ta­ras

Apie tė­vys­tės nu­sta­ty­mo pro­ble­mą kal­bė­jo­mės su Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos Tel­šių ap­skri­ties sky­riaus ve­dė­ja Ri­ta La­ta­kie­ne.

R. La­ta­kie­nės tei­gi­mu, kas­met Lie­tu­vo­je iš­si­ski­ria ke­li tūks­tan­čiai po­rų, iš jų per 4 tūkst. po­rų tu­ri ne­pil­na­me­čių vai­kų.

2023 m. vai­ko tei­sių gy­nė­jams te­ko da­ly­vau­ti teis­mo po­sė­džiuo­se, kai bu­vo svars­to­mos by­los dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo. Praė­ju­siais me­tais da­ly­va­vo to­kio­se by­lo­se dėl 367 vai­kų, iš jų 17 bu­vo iš Tel­šių ap­skri­ties.

„Kiek­vie­no vai­ko gy­ve­ni­me yra rei­ka­lin­gi abu tė­vai – tiek gy­ve­nan­tys drau­ge, tiek sky­riu­mi. No­rint, kad vai­kas aug­tų sau­gus, jaus­tų­si my­li­mas ir lai­min­gas, o tė­vams pa­vyk­tų su vai­ku su­kur­ti ar­ti­mą ir tvir­tą ry­šį, svar­bu tiek ma­mai, tiek tė­čiui nuo­lat bū­ti ar­ti vai­ko – bend­rau­ti, pa­lai­ky­ti, do­mė­tis jo kas­die­ny­be, steng­tis at­liep­ti jo po­rei­kius. De­ja, bend­ra­vi­mas su vai­ku daž­nai bū­na vie­nas di­džiau­sių iš­šū­kių ski­rian­tis po­rai, o kar­tais bū­na iš­ke­lia­mas ir tė­vys­tės nu­sta­ty­mo klau­si­mas“, – pa­brė­žė Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos Tel­šių ap­skri­ties sky­riaus ve­dė­ja R. La­ta­kie­nė.

Daž­niau­siai be­si­ski­rian­čios po­ros ne­su­ta­ria dėl vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo, vai­ko iš­lai­ky­mo dy­džio klau­si­mų ir bend­ra­vi­mo su vai­ku tvar­kos. Pa­de­dant vai­ko tei­sių gy­nė­jams, di­džią­ją da­lį to­kių ne­su­ta­ri­mų pa­vyks­ta iš­spręs­ti tai­kiai.

De­ja, pa­sak R. La­ta­kie­nės, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai, vyks­tant suau­gu­sių­jų gin­čams, vie­nam iš tė­vų sie­kiant pri­si­teis­ti ali­men­tus ar, prie­šin­gai, jų ne­mo­kė­ti, yra krei­pia­ma­si į teis­mą dėl tė­vys­tės pa­tvir­ti­ni­mo. To­kiais at­ve­jais vai­kui ga­li bū­ti at­lie­ka­mas DNR ty­ri­mas.