Lapkričio 15 d., sekmadienį, 16 val., Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, skambės Paryžiuje gyvenančio kompozitoriaus ir biochemiko Alberto Navicko oratorija „miške“. Aštuoniems balsams ir erdvinei elektronikai sukurtas kūrinys kvies klausytojus į neįprastą garsinę kelionę per Lietuvos istoriją – nuo M. K. Čiurlionio įkvėptų miško vaizdinių iki pokario partizanų patirčių ir šiandienos ekologinių klausimų.
2025 m. spalį Vilniuje, Sapiegų rūmuose, įvykusi oratorijos premjera sulaukė melomanų ir meno kritikų dėmesio, o kūrinys pelnė Lietuvos kompozitorių sąjungos apdovanojimą. Dabar „Operomanijos“ prodiusuota oratorija tęsia savo kelionę po Lietuvą ir atvyksta į Plungę. Koncertas vyks kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, kuriuose šiandien įsikūręs Žemaičių dailės muziejus. Ši vieta glaudžiai susijusi su M. K. Čiurlionio muzikiniu keliu – jaunystėje jis mokėsi Plungės dvaro orkestro mokykloje ir grojo kunigaikščio suburtame orkestre.
Oratorija „miške“, sukurta minint M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, siūlo savitą žvilgsnį į pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją – iš miško perspektyvos. Lietuvių kultūroje miškas dažnai suvokiamas kaip ramybės, pastovumo ir tautinės tapatybės simbolis, tačiau šiame kūrinyje jis atsiskleidžia kaip nuolat kintanti erdvė, kurioje susipina asmeninės istorijos, kolektyvinė atmintis ir dabarties iššūkiai.
Kūrinio dramaturgija remiasi trimis esminiais vaizdiniais: M. K. Čiurlionio simfoninėje poemoje „Miške“ įprasmintu Dzūkijos miško pasauliu, tragišku pokario partizanų kovų laikotarpiu ir šiandienos mišku, kurio apsauga bei biologinės įvairovės išsaugojimas tampa vis aktualesniais visuomenės rūpesčiais. Šie skirtingi laikai ir patirtys oratorijoje susijungia į daugiasluoksnį pasakojimą apie Lietuvos istoriją, atmintį ir žmogaus santykį su gamta.
Kompozitorius Albertas Navickas pasakoja, kad kūrinio gimimą įkvėpė labai skirtingi šaltiniai, ilgainiui susijungę į vientisą istorinį ir emocinį audinį: „Oratorijos tekstinėje medžiagoje dera intymūs M. K. Čiurlionio laiškai žmonai Sofijai, pokario partizanų poezija, Jono Meko emigracijos kronikos ir autentiški mano šeimos narių prisiminimai. Skaitydamas šiuos tekstus supratau, kad liudiju tiek savo paties, tiek savo šalies istoriją. Šių skirtingų balsų ir laikų susitikimas leido pamatyti kūrinį kaip savitą lietuviškos tapatybės liudijimą. „miške“, be jokios abejonės, yra mano lietuviškiausias kūrinys.“
Žemaičių dailės muziejuje klausytojų lauks ne tik koncertas, bet ir neįprasta garsinė patirtis.
Aštuonių solistų gyvai atliekama muzika susilies su erdvine elektronika, kuriančia įtraukiančią akustinę aplinką. Garsas taps ne vien muzikos perteikimo priemone, bet ir savarankiška pasakojimo dalimi, leidžiančia klausytojams pajusti skirtingų istorinių laikotarpių, balsų ir atminties sluoksnių susitikimą.
Erdvinės elektronikos kūrėjas Edvinas Siliūnas pažymi, kad garsinė architektūra šiame kūrinyje tampa svarbiu dramaturgijos įrankiu: „Manipuliuojant gyvu dainininkų garsu, siekiama sukurti ritualinį, įtraukų patyrimą, leidžiantį klausytojui tiesiogiai pabūti istorijos, aidų ir atminties nuotrupų apsuptyje.“
Oratoriją atlieka ryškūs Lietuvos vokalinės muzikos atlikėjai: Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Ieva Marmienė (sopranai), Nora Petročenko (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Vygantas Bemovas, Paulius Klangauskas (tenorai), Artūras Miknaitis (baritonas), Alfredas Miniotas (bosas). Kūrinio garsiniame audinyje taip pat skamba Gedimino Žilio balsas (garso įraše).
Šiandien oratorija „miške“ įgauna ir papildomą aktualumą. Viešos diskusijos apie miškų kirtimą, saugomas teritorijas ir biologinės įvairovės išsaugojimą primena, kad miškas yra ne tik gamtos, bet ir visuomenės vertybinių pasirinkimų klausimas. Vis dėlto kūrinys nesiekia pateikti vienareikšmių atsakymų – veikiau kviečia įsiklausyti į skirtingus istorijos balsus ir naujai apmąstyti mūsų santykį su mišku, atmintimi bei savo pačių tapatybe.
Plungės publikai tai – išskirtinė proga savo mieste išgirsti šiuolaikinės lietuvių muzikos kūrinį, kuriame preciziškas vokalinis atlikimas ir erdvinės garso technologijos panardina klausytojus į Lietuvos istorijos ir atminties sluoksnius. Simboliška, kad M. K. Čiurlionio kūrybos įkvėpta oratorija skambės būtent Plungėje, kur XIX a. pabaigoje brendo jo muzikinis talentas. Dabar Oginskių rūmuose skambės šiuolaikinis kūrinys, kuriame Čiurlionio muzikinis palikimas tampa atspirties tašku pasakojimui apie Lietuvos istoriją, atmintį ir žmogaus santykį su gamta.
Bilietai: https://www.bilietai.lt/renginiai/UJMSC3Y2WA/miske-oratorija-plunge
Renginys Facebook platformoje: https://fb.me/e/9B2zYOoYj
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, LATGA
Partneris: Žemaičių dailės muziejus
Loading ...
