Artėjant naujiems mokslo metams tėvams tenka galvoti ne tik apie kuprines, sąsiuvinius ir naujus batus. Daliai šeimų ne mažiau svarbus klausimas – kaip mokykloje bus pamaitinti vaikai ir ar šeimai priklauso valstybės parama. Telšių rajone praėjusiais mokslo metais nemokamas maitinimas buvo skirtas daugiau kaip 1,3 tūkst. mokinių, o Savivaldybė teigia, kad lėšų šiai paramai pakanka. Šių metų skaičiai dar tik dėliojasi, todėl galutinį vaizdą bus galima matyti rudenį.
Tačiau nemokamas maitinimas šiandien jau nėra vien klausimas, ar vaikas gaus pietus. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, ką jis valgys, kiek maisto bus išmetama ir kokiomis sąlygomis mokiniai bus maitinami.
Diana PUZERĖ
Telšiuose – daugiau kaip tūkstantis vaikų
Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus duomenimis, 2025 metų rugsėjį nemokami pietūs buvo paskirti 1 382 mokiniams.
Svarbu tai, kad daliai vaikų teisė į nemokamus pietus suteikiama nevertinant šeimos pajamų. Tai priešmokyklinio ugdymo, pirmų ir antrų klasių mokiniai. 2025 metų rugsėjį tokių mokinių Telšių rajone buvo 995.
Vyresnių klasių mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas įvertinus šeimos pajamas. Būtent dėl šios paramos šeimos turi pateikti prašymus.
Šiuo metu, prieš prasidedant naujiems mokslo metams, Telšių rajone jau paskirtas nemokamas maitinimas 89 mokiniams, kurių šeimų pajamos įvertintos. Tačiau tai dar nėra galutinis skaičius. Mokyklos iki rugpjūčio 25 dienos turi pateikti Savivaldybei 0–2 klasių mokinių sąrašus, todėl tikrasis šių metų nemokamų pietų gavėjų skaičius paaiškės vėliau.
Savivaldybės specialistai pabrėžia, kad kol kas dar anksti kalbėti apie augimą ar mažėjimą. Prašymai dar priimami, atliekami skyrimai, todėl objektyviai palyginti šių ir praėjusių metų situaciją bus galima tik rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, kai bus praėjęs pirmasis mokslo metų maitinimo mėnuo.
Informacija dėl kreipimosi buvo paskelbta liepos mėnesį
Telšių rajone pateikti prašymai dėl socialinės paramos mokiniams nėra tiesiog „atmetami“. Jie nagrinėjami ir priimamas sprendimas skirti arba neskirti paramą.
Neskyrimo priežastys gali būti įvairios. Viena dažniausių – šeimos pajamos viršija nustatytą ribą. Parama taip pat gali būti neskiriama, jei laiku nepateikiami trūkstami dokumentai.
Pasitaiko ir techninių problemų. Pavyzdžiui, pareiškėjas gali neteisingai nurodyti šeimos sudėtį – neįrašyti sutuoktinio ar kito kartu gyvenančio asmens. Tokiu atveju prašymo techniškai neįmanoma tinkamai apdoroti.
Savivaldybė apie galimybę kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams informavo dar liepos pradžioje – vietinėje spaudoje, Savivaldybės interneto svetainėje ir socialiniame tinkle „Facebook“. Apie paramą informuojami ir žmonės, kurie dėl kitų socialinių paslaugų kreipiasi į Socialinės paramos ir rūpybos skyrių.
Kiek tai kainuoja?
Telšių rajone 2025 metais nemokamam maitinimui panaudota 570 732,07 euro valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų. Dar 83 300 eurų skirta paramai mokinio reikmenims įsigyti.
Savivaldybės teigimu, lėšų pakanka visiems, kuriems parama priklauso.
Tai svarbi žinia šeimoms, kurios nerimauja, ar dėl didesnio besikreipiančiųjų skaičiaus nepritrūks pinigų. Kol kas Telšių rajono savivaldybė tokios problemos nemato.
Nemokami pietūs – ne tik apie pinigus
Mokinių maitinimo kokybė tampa vis svarbesniu klausimu. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), artėjant rugsėjui, ragina ugdymo įstaigas peržiūrėti ne tik higienos ir maisto saugos procedūras, bet ir valgiaraščius. VMVT primena, kad mokinių maitinimui taikomi reikalavimai dėl cukraus, druskos, maisto produktų sudėties ir produktų, kurių vaikams tiekti negalima.
Tačiau kartu skatinama žiūrėti plačiau – vadovautis sveikos ir tvarios mitybos principais, į valgiaraščius įtraukti įvairesnius produktus, daugiau dėmesio skirti jų kokybei.
VMVT atkreipia dėmesį, kad mažinant išmetamo maisto kiekį svarbu stebėti, kokius patiekalus vaikai mėgsta, kiek maisto lieka nesuvalgyto, tinkamai parinkti porcijų dydžius ir patraukliai pateikti maistą. Taip pat rekomenduojama dažniau rinktis vietinius ir sezoninius produktus.
Vaikai patys renkasi, ką valgys
Telšių „Kranto“ progimnazija į klausimą, ar vaikai suvalgo jiems skirtą maistą ir kiek jo išmetama, pateikia gana aiškų atsakymą: mokykla šioje srityje siekia tvarumo.
Nemokamą maitinimą gaunantiems mokiniams mokyklos valgykloje taikomas švediško stalo principas. Mokiniai gali patys pasirinkti, ką valgys. Mokyklos atstovų teigimu, toks principas padeda išvengti didesnio maisto švaistymo.
Tai gana paprastas sprendimas, tačiau jis paliečia vieną opiausių mokyklinio maitinimo problemų. Kai vaikas gali pasirinkti jam patinkantį maistą ir įsidėti tiek, kiek realiai suvalgys, mažėja tikimybė, kad pilna lėkštė bus palikta ant stalo.
„Kranto“ progimnazija taip pat sako, kad pastaraisiais metais nemokamo maitinimo organizavimas vyko sklandžiai. Mokykla šiuo metu finansavimą kokybiškam maistui vertina kaip pakankamą.
Artėjančiais mokslo metais progimnazija tikisi toliau sklandžiai organizuoti nemokamą maitinimą, skatinti mokinių sveikos mitybos įpročius ir bendradarbiauti su maitinimo paslaugos teikėju.
Maistas turi būti ne tik nemokamas, bet ir saugus
VMVT primena, kad atsakomybė už saugų maistą tenka ne vien mokyklai. Maisto tiekimo grandinėje dalyvauja daug grandžių – nuo žaliavų tiekėjo ir perdirbėjo iki galutinio maitinimo organizatoriaus. Todėl higienos ir savikontrolės reikalavimų būtina laikytis visais etapais.
Tarnyba taip pat ragina maitinimo organizatorius nelaukti patikrinimų, o kilus klausimų konsultuotis su specialistais, ypač keičiant tiekėjus, įtraukiant naujus patiekalus ar sprendžiant produktų ženklinimo klausimus.
Taigi mokyklos pietų lėkštėje šiandien susitinka keli skirtingi dalykai: socialinė pagalba šeimai, vaiko sveikata, maisto sauga, tvarumas ir net aplinkosaugos klausimai.
Ar vaikai iš tiesų nori to, kas atsiduria jų lėkštėje?
Finansavimas ir teisė į nemokamus pietus – tik viena istorijos pusė. Kita – ar vaikas tą maistą suvalgys.
VMVT rekomendacijose pabrėžiama, kad maisto švaistymo mažinimas prasideda nuo labai praktiškų dalykų: tinkamų porcijų, patrauklaus pateikimo, vaikų valgymo įpročių stebėjimo ir galimybės atsižvelgti į jų poreikius.
„Kranto“ progimnazijos pasirinktas švediško stalo principas – vienas iš būdų šią idėją įgyvendinti praktiškai. Vaikas pats renkasi, ką valgys, todėl maistas nėra automatiškai sudedamas į lėkštę pagal vienodą modelį.
Kita vertus, mokykloje svarbi ir pati valgymo kultūra. VMVT atkreipia dėmesį, kad vaikams turi būti sudarytos sąlygos pavalgyti ramiai, neskubant, be perteklinio triukšmo ar ekranų.
Tai reiškia, kad kalbant apie mokyklinį maitinimą vis dažniau vertinama ne vien kalorijų ar eurų suma, bet ir visa vaiko patirtis.
O tėvams VMVT primena domėtis ugdymo įstaigų valgiaraščiais ir kalbėtis su vaikais apie sveiką mitybą. Sveikos ir tvarios mitybos principai, pasak tarnybos, geriausiai veikia tuomet, kai mokykla, tėvai ir maisto tiekėjai veikia kartu.
Pirmoko krepšelis – dar viena pagalba šeimoms
Prasidėjus mokslo metams šeimos išlaidų turi gerokai daugiau nei vien už pietus. Todėl Telšių rajono savivaldybė pirmaklasiams skiria ir vadinamąjį pirmoko krepšelį.
2025 metais šią paramą gavo 316 Telšių rajono pirmokų.
Šiemet, rugpjūčio 5 dienos duomenimis, priėmimo sistemoje jau buvo pasirašytos sutartys su 297 pirmokais. Tačiau šis skaičius dar nėra galutinis – nuo rugpjūčio 1 iki 10 dienos vyko papildomas priėmimas į mokyklose likusias laisvas vietas.
Vieno pirmoko krepšelio dydis – 150 eurų, o Telšių rajono savivaldybės 2026–2028 metų strateginiame veiklos plane šiai priemonei 2026 metais numatyta 48 750 eurų.
Svarbu ir tai, kad Telšių rajono pirmoko krepšelis skiriamas visiems rajono pirmaklasiams. Todėl, pasak Savivaldybės, atmestų prašymų dėl šios paramos nėra.
