Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakymu įsigaliojo nauja vaistų receptų išrašymo tvarka: nuo birželio pirmosios medikai, išrašydami ligoniui vaistus, receptuose gali nurodyti tik bendrinį vaisto veikliosios medžiagos pavadinimą.
Pagal šią tvarką gydytojui draudžiama bet kokia forma skatinti pacientą, kad šis pasirinktų konkretaus gamintojo vaistą. Teigiama, kad dabar pats ligonis turi pasirinkimo teisę – vaistinėje įrengtame monitoriuje matydamas visus to paties cheminio pavadinimo vaistus ir kainas jis pasirinks priimtiniausią variantą.
Gydytojų sąjunga prieštarauja naujai tvarkai ir vadina ją žaidimu su žmonių gyvybėmis. „Telšių ŽINIOS“ domisi, ką apie tai mano vietos
medikai.
Nuo gegužės įgyvendinta ir kita naujovė – vaistinėse prie kasų turi būti įrengti monitoriai, kuriuose pacientai gali matyti vaistų, kurių bendrinis pavadinimas nurodytas recepte, sąrašą, kainas, sudėtį. Tai matydami, gyventojai galės išsirinkti priimtiniausią vaistą.
Vieno vaistinių tinklo atstovė Laura Kalvelytė-Murinienė „Telšių ŽINIOMS“ teigė, kad monitoriams pirkti reikalingos nemažos išlaidos nebuvo numatytos vaistinių metiniuose biudžetuose. Ar tai neatsilieps perkant ir taip brangius vaistus?
Priešinasi
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų, tikimasi, kad ši nauja tvarka skatins vaistų gamintojų konkurenciją, mažins galimą medikų finansinį suinteresuotumą ir suteiks pacientams platesnę galimybę rinktis reikiamą vaistą.
„Šio įsakymo tikslas yra pasiekti, kad vaistų gamintojai pagaliau pradėtų realiai konkuruoti ir mažintų Lietuvai teikiamų vaistų kainas, o medikai nešališkai ir atsakingai skirtų vaistus ir nebūtų suinteresuoti farmacininkų pelnais. O svarbiausia – kad pacientas gautų jam reikalingą vaistą už mažiausią kainą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras R. Šukys, kurio įsakymu įsigaliojo naujoji tvarka.
Naujai tvarkai priešinasi Lietuvos gydytojų sąjunga. Pasak šios sąjungos prezidento prof. Liutauro Labanausko, vaistas yra gydytojo darbo priemonė, ir tik gydytojas gali parinkti tinkamiausią vaistą pacientui. Keliamas klausimas – kas turėtų prisiimti atsakomybę už pasekmes, kai vaistininkui, tinkamai neįvertinus paciento būklės, šiam bus pasiūlyti jo ligą komplikuosiantys vaistai?
„Vaistininkas yra pardavėjas, suinteresuotas parduoti tą vaistą, kurį parduoti yra pelningiausia, o jo atsakomybės Lietuvos įstatymai nenumato, – pabrėžia prof. L. Labanauskas. – Ir nors sveikatos apsaugos ministras deklaruoja, kad jam svarbiausi pacientai ir jų interesai, esame įsitikinę, kad naujos vaistų prieinamumo gerinimo plano priemonės – idealiausia dirva korupcijai.“
Turės mažiau įtakos
Vaistai bendriniu pavadinimu bus rašomi pagal Vyriausybės nustatytą vaistų grupavimo tvarką. Tai reiškia, kad kompensuojami vaistai, kurie yra to paties terapinio poveikio, skirti toms pačioms indikacijoms ir tai pačiai pacientų grupei, bus priskiriami vienai grupei, nepriklausomai nuo jo kainos ir gamybos būdo. Pacientas, kuriam gydytojas skirs vaistą iš nustatytos grupės bendriniu pavadinimu, vaistinėje turės galimybę pats pasirinkti iš vaistininko siūlomo vaistų sąrašo.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) direktoriaus pavaduotojas Paulius Rumbutis mano, kad ši naujovė turi ir privalumų, ir trūkumų.
P. Rumbučio teigimu, dėl naujos vaistų receptų išrašymo tvarkos gali sumažėti vaistų kaina, be to, pacientas vaistus galės rinktis savo nuožiūra, atsižvelgdamas į jų kainą.
Kaip dar vieną teigiamą naujovės dalyką pašnekovas įvardijo tai, kad vaistų gamintojai mažiau turės įtakos gydytojams, sprendžiantiems, kokius konkrečius vaistus išrašyti pacientui.
„Nueini į ligoninę, prie gydytojo kabineto laukia daug pacientų, o pas jį įsiveržęs farmacijos bendrovės atstovas. Manau, kad reikėjo tvarkos, kuria būtų nustatyta, kada gydytojas gali būti supažindintas su vaistais“, – mano P. Rumbutis.
Tačiau ar vaistų gamintojų atstovai dabar nepuls maloninti vaistininkų, kad šie žmonėms siūlytų jų gaminamus medikamentus? P. Rumbutis teigia, kad vaistininkai ir anksčiau buvo priklausomi nuo gamintojų, jų teikiamų nuolaidų, taigi didesnių pokyčių būti neturėtų.
Kaip naujovės trūkumą pašnekovas įvardijo tai, kad gydytojai tarp pacientų gali prarasti autoritetą, todėl gali atsirasti trintis abiems pusėms bendraujant.
Rinksis pigesnį
UAB „Telšių sveikata“ vadovas Alvydas Rimašauskas mano, kad dėl naujos tvarkos gali nukentėti pacientų interesai: dabar jie apie savo ligą turės pasakoti ne tik gydytojui, bet ir vaistininkui. Tai, mediko manymu, gali pažeisti paciento privatumą – jeigu liga nemaloni, užkrečiama, tai gali išgirsti kiti eilėje laukiantys vaistinės klientai.
Liaudies išmintis byloja – nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigią prekę. A. Rimašausko manymu, dauguma pasirinkimo teisę turinčių žmonių iš vaistinėje pateikto sąrašo vaistą rinksis ne pagal jo veikimą, šalutinį poveikį, o pagal kainą. Tačiau pigiausias vaistas gali nepatenkinti paciento lūkesčių.
Tokios pačios nuomonės yra ir Telšių rajono savivaldybės gydytojas Juozas Vengalis: „Pigesnis vaistas ne visada yra geras.“
Skirtingų gamintojų vaistų, kurių veiklioji medžiaga ta pati, kainos kartais skiriasi net keliskart. A. Rimašausko teigimu, dažniausiai brangesni būna patentiniai (originalūs) vaistai, o pigesni – generiniai (iš patentinio vaisto formulės išvedama jo kopija).
Skiriasi sudėtinės dalys
Generiniam vaistui registruoti yra keliami kur kas mažesni reikalavimai negu originaliam, juos registruojant, nereikalaujama poveikio patikrinti praktiškai.
Literatūroje randama tyrimų rezultatų, kuriuose nurodoma, kad vartojant tos pačios veikliosios medžiagos preparatus, kurie yra skirtingų gamintojų, dažnai gaunamas ne toks pat poveikis. Įvairios aplinkybės nulemia, kad du skirtingų gamintojų produktai veikia nevienodai, pvz., gali būti lėčiau ar greičiau pasisavinami.
A. Rimašausko teigimu, pacientai, nepatenkinti pigesnio vaisto poveikiu, gali sugrįžti pas savo gydytoją ir prašyti išrašyti dar vieną receptą vaistui, kurio veiklioji medžiaga yra ta pati. Tačiau jei gydytojas receptą bus išrašęs dviem savaitėms, naują receptą jis galės išrašyti tik joms praėjus.
Be to, nors vaisto veiklioji medžiaga ta pati, gali skirtis kitos sudėtinės dalys.
A. Rimašauskas pasakoja, kad vieni vaistai tirpsta žarnyne, kiti – skrandyje. Gydytojas, pažinodamas savo pacientą, kuris, tarkime, serga opalige, skirs jam tabletes, kurios tirpsta žarnyne, nes nuo skrandyje tirpstančių gali atsirasti žaizdų.
„Negalima žaisti, eksperimentuoti su žmonių sveikata“, – sakė UAB „Telšių sveikata“ vedėjas.
Šiaulių TLK direktoriaus pavaduotojas teigia, kad teoriškai generinis vaistas neturėtų skirtis nuo patentinio, tačiau iš tiesų jis savo veikimu gali būti ir panašus, ir blogesnis.
„Iš esmės generinis vaistas neturėtų skirtis nuo patentinio, nes jų veiklioji medžiaga yra ta pati. Čia lyg renkantis kavą – visose yra kofeino, skiriasi tik jos skonis“, – sakė pašnekovas.
Ras būdų sužinoti
Nuo šios savaitės vaistininkai padės pirkėjui apsispręsti, kokį konkrečiai vaistą rinktis iš sąrašo. Vieni tai vadina Sveikatos apsaugos ministro dovana vaistininkams, kiti svarsto, ar farmacininkai turi pakankamai žinių, kad galėtų žarstyti patarimus klientui.
Savivaldybės gydytojas mano, kad žmogui geriau pataria ir žinių daugiau turi gydytojas, o ne vaistininkas.
P. Rumbutis teigė, kad žinių nestokoja išsilavinę vaistininkai – tie, kurie yra baigę universitetą, tačiau žemesnį išsilavinimą turintiems vaistininkams informacijos gali pritrūkti.
Be to, gydytojui draudžiama bet kokia forma nurodyti pacientui, kokį konkrečiai vaistą rinktis. Vadinasi, gydytojas savo pacientui vaisto pavadinimo negali ištarti net žodžiu.
Šiaulių TLK direktoriaus pavaduotojas mano, kad gudresni pacientai ras būdų, kaip ištraukti informaciją iš gydytojų ir išgirstą pavadinimą užsirašys, tarkime, ant nosinaitės.
P. Rumbutis mano, kad problemų dėl naujos tvarkos neturėtų kilti tiems, kurie konkrečia liga serga jau ilgai – jie iš patirties žinos, kurį vaistą rinktis. Sumaišties, pašnekovo manymu, gali kilti tarp tų, kurie liga susirgo neseniai.
„Pasaulio pabaigos čia nematau, iš pradžių bus sumaišties, nepasitenkinimo, tačiau ar pokyčiai išeis į gera ar į bloga, pamatysime po kokių trijų mėnesių“, – sakė Šiaulių TLK direktoriaus pavaduotojas.
Užtruks aptarnavimas
Laikydamasis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų, vaistininkas privalo pasiūlyti patį pigiausią kompensuojamą vaistą.
Vaistinių tinklo atstovė Laura Kalvelytė-Murinienė teigia, kad dėl naujovės labiausiai kentės ne vaistininkai ar gydytojai, o patys pacientai, kuriems reikės priimti galutinį sprendimą.
L. Kalvelytės-Murinienės teigimu, dabar vieno kliento aptarnavimas vaistinėje užtruks ilgiau: laiko užims, kol perkančiajam bus paaiškinta, ką reiškia užrašai ekrane, kol klientas išsirinks norimą vaistą.
Dėl šios naujovės vaistinių atstovai teigia patyrę daugybę neplanuotų išlaidų – vien monitoriams įrengti prireikė kelių milijonų litų.