Nar­ko­ti­kai: grei­tai įtrau­kia – sun­kiai pa­lei­džia

Re­mian­tis 2020 me­tų duo­me­ni­mis, Eu­ro­pos Są­jun­go­je bent kar­tą ne­tei­sė­tų psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų yra var­to­ję maž­daug 29 pro­cen­tai suau­gu­sių­jų – 83,4 mln. 15–64 m. am­žiaus as­me­nų. Nors vie­šo­jo­je erd­vė­je nuo­lat kal­ba­ma apie nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo pa­da­ri­nius, da­lis žmo­nių ne­ge­ba įver­tin­ti ky­lan­čios ri­zi­kos svei­ka­tai.

Res­pub­li­ki­nio pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro (RPLC) Klai­pė­dos fi­lia­lo Am­bu­la­to­ri­nio sky­riaus gy­dy­to­ja psi­chiat­rė dr. Ais­tė Le­lei­kie­nė pa­sa­ko­ja apie nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo ža­lą ir pa­brė­žia, kad šių me­džia­gų var­to­ji­mas ken­kia vi­sai gy­ve­ni­mo ko­ky­bei – tiek žmo­gaus fi­zi­nei ir emo­ci­nei svei­ka­tai, tiek dar­bi­nei veik­lai ir so­cia­li­niam funk­cio­na­vi­mui.

Me­džia­gų po­vei­kis – in­di­vi­dua­liai stip­rus

Gy­dy­to­jos psi­chiat­rės dr. A. Le­lei­kie­nės tei­gi­mu, psi­chi­ką vei­kian­čių me­džia­gų po­vei­kis kiek­vie­nam as­me­niui yra in­di­vi­dua­lus, to­dėl įvai­rūs nar­ko­ti­kai vei­kia la­bai skir­tin­gai, ta­čiau vi­sos nar­ko­ti­nės, psi­chot­ro­pi­nės ir ki­tos psi­choak­ty­vio­sios me­džia­gos vei­kia žmo­gaus cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą.

„Psi­chi­ką vei­kian­čios me­džia­gos trik­do neu­ro­nų per­duo­da­mą in­for­ma­ci­ją. Neu­ro­me­dia­to­riai re­gu­liuo­ja to­kias or­ga­niz­mo funk­ci­jas, kaip, pa­vyz­džiui, kvė­pa­vi­mas, mie­gas, šir­dies rit­mas, ne­ri­mas, skaus­mas, taip pat yra at­sa­kin­gi už žmo­gaus nuo­tai­ką ir dė­me­sio su­tel­ki­mą. Ge­riau­siai at­pa­žįs­ta­mi neu­ro­me­dia­to­riai yra en­dor­fi­nas, do­pa­mi­nas ir se­ro­to­ni­nas. Kai cent­ri­nė ner­vų sis­te­ma ne­be­gau­na psi­chi­ką vei­kian­čių me­džia­gų, stin­ga rei­kia­mo kie­kio me­dia­to­rių, dėl to pra­de­da­mi jaus­ti abs­ti­nen­ci­jos simp­to­mai, at­si­ran­da psi­cho­lo­gi­nė ir fi­zi­nė pri­klau­so­my­bė nuo psi­choak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mo“, – kal­bė­jo eks­per­tė.

Nar­ko­ti­kai ta­po ne­tin­ka­mu bū­du įtam­pai ma­žin­ti

Šiau­rės Lie­tu­vo­je užau­gu­si 29-erių Kot­ry­na sa­kė, kad ma­ri­hua­ną var­to­jo bū­da­ma 22-ejų.

„Tu­rė­jau ge­rai mo­ka­mą dar­bą, stu­di­ja­vau vie­na­me iš ge­riau­siai ver­ti­na­mų ša­lies uni­ver­si­te­tų, lan­kiau pa­skai­tas, se­mi­na­rus ir ra­šiau bai­gia­mą­jį dar­bą. Bu­vau ir vis dar esu per­fek­cio­nis­tė, to­dėl pa­da­ry­ti „bet kaip“ ne­ga­lė­jau sau leis­ti, – pa­sa­ko­jo ji. – Mie­go­da­vau po ke­lias va­lan­das per pa­rą, ma­žai val­gy­da­vau, gy­ve­nau nuo­la­ti­nė­je įtam­po­je ir bė­gi­me. Vi­sa­me šia­me chao­se sie­kiau pa­bėg­ti nuo vi­sų ma­ne su­pan­čių at­sa­ko­my­bių ir pri­tap­ti nau­jų drau­gų kom­pa­ni­jo­se – tai ta­po pa­grin­di­ne prie­žas­ti­mi, ko­dėl pa­ban­džiau ma­ri­hua­nos.“
Pri­si­min­da­ma pus­me­tį be­si­tę­su­sį sun­kų lai­ko­tar­pį mer­gi­na kal­bė­jo, kad nar­ko­ti­kai bu­vo jos ap­lin­kos da­lis: „Tuo­met tu­rė­jau vie­ną drau­gų kom­pa­ni­ją, ku­rios kiek­vie­nas su­si­ti­ki­mas neap­siei­da­vo be psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų. Net­ru­kus su­pra­tau, kad to­kio lais­va­lai­kio aš ne­no­riu, nes tai ga­di­na ma­no svei­ka­tą ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.“

Lai­ko­tar­pį pri­si­me­na su šiur­pu­liu

Pak­laus­ta, ar pri­klau­so­my­bė nuo nar­ko­ti­nių me­džia­gų at­si­ran­da jau po pir­mo­jo kar­to, RPLC spe­cia­lis­tė at­sa­kė, jog su tam tik­ro­mis me­džia­go­mis, pa­vyz­džiui, he­roi­nu, taip ga­li bū­ti.

„Prik­lau­so­my­bę iš­duo­da iš­lie­kan­tis no­ras vėl var­to­ti me­džia­gą, di­dė­jan­tis me­džia­gos var­to­ji­mo in­ten­sy­vu­mas, di­dė­jan­čios do­zės ir di­džiu­lė emo­ci­jų kai­ta bei jų ne­pas­to­vu­mas“, – pa­žy­mė­jo A. Le­lei­kie­nė.

„Ne­ga­lė­čiau sa­ky­ti, jog bu­vau pri­klau­so­ma, ta­čiau ne­ga­lė­čiau to ir pa­neig­ti. Maž­daug pus­me­tį ne­re­gu­lia­riai rū­kiau ma­ri­hua­ną po­rą­kart per sa­vai­tę, daž­niau­siai sa­vait­ga­liais. Grįž­da­ma min­ti­mis į tuos lai­kus, pri­si­me­nu juos su šiur­pu­liu. Pas­ku­ti­nis stu­di­jų pus­me­tis bu­vo itin sun­kus, rei­kė­jo priim­ti dau­gy­bę skir­tin­gų ir svar­bių spren­di­mų, ku­rie nu­ve­dė ma­ne iki čia, kur esu šian­dien. Be ga­lo džiau­giuo­si, kad pa­sa­kiau sau „ga­na“ – griež­tai at­si­sa­kiau bet ko­kių psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mo, rū­ky­mo, al­ko­ho­lio, pa­kei­čiau sa­vo drau­gų ra­tą, su­si­kon­cent­ra­vau į as­me­ni­nius tiks­lus, kar­je­rą, sva­jo­nių sie­ki­mą“, – at­vi­rai sa­vo as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi da­li­jo­si Kot­ry­na.

Neieš­kan­tys pa­gal­bos at­si­ri­bo­ja

Psi­chiat­rė dr. A. Le­lei­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, jog nar­ko­ti­nių me­džia­gų var­to­ji­mo pa­da­ri­niai ga­li bū­ti įvai­rūs, api­man­tys fi­zi­nę ir emo­ci­nę svei­ka­tą, dar­bi­nę veik­lą, so­cia­li­nį funk­cio­na­vi­mą.
„Daž­nai pri­klau­so­mi nuo psi­choak­ty­vių­jų me­džia­gų as­me­nys at­si­ri­bo­ja nuo ap­lin­ki­nių, nu­sto­ja do­mė­tis įpras­ti­ne veik­la, su­trin­ka jų mie­gas, at­si­ran­da san­ty­kių šei­mo­je pro­ble­mų, fi­nan­si­nių sun­ku­mų. Prik­lau­so­miems as­me­nims ne­re­tai pa­si­reiš­kia dep­re­si­nė simp­to­ma­ti­ka, nuo­var­gis, val­gy­mo su­tri­ki­mai“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.

Ji pa­brė­žė, kad pri­klau­so­my­bė yra iš­gy­do­ma. Svar­bu su­pras­ti, kad ke­lias to link il­gas, ta­čiau vis­kas yra įvei­kia­ma, kai no­rin­tis iš­gy­ti žmo­gus to tik­rai no­ri ir yra už­si­spy­ręs.

Dau­giau ak­tua­lios ir pa­ti­ki­mos in­for­ma­ci­jos apie pri­klau­so­my­bes, pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos ga­li­my­bes ša­ly­je ir ki­tus ak­tua­lius klau­si­mus ga­li­te ras­ti na­cio­na­li­nė­je psi­chi­kos svei­ka­tos sve­tai­nė­je https://pagalbasau.lt.

No­rint gau­ti emo­ci­nės ir psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos pa­ta­ria­ma kreip­tis į Res­pub­li­ki­nio pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro fi­lia­lus, emo­ci­nės pa­ra­mos tar­ny­bas (pa­ra­ma te­le­fo­nu ar su­si­ra­ši­nė­ji­mu in­ter­ne­tu). Taip pat vi­są pa­rą vei­kia ne­mo­ka­ma pa­gal­ba te­le­fo­nu: jau­ni­mui – Jau­ni­mo li­ni­ja (8 800 28 888), suau­gu­sie­siems – Vil­ties li­ni­ja (116 123). Esant ūmiai būk­lei, kai gre­sia pa­vo­jus svei­ka­tai ar gy­vy­bei, skam­bin­ti 112.