Jie dažnai būna nematomi pagalbininkai. Jie nestovi prieš klasę, nerašo pažymių ir neatsiduria dėmesio centre. Tačiau be jų daugelio vaikų diena mokykloje būtų gerokai sunkesnė. Kalbame apie mokinio padėjėjus – žmones, kurie kasdien yra šalia specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ir padeda jiems ne tik mokytis, bet ir jaustis saugiai. Yra ir kita medalio pusė – mažai apmokamas darbas, psichologinis išsekimas, kurį mokinio padėjėjai patiria dėl vaikų, turinčių įvairių specialiųjų poreikių: raidos, elgesio, emocinių, mokymosi, dėmesio sutelkimo ir kitų.
Laura MOCKUTĖ
Kai pagalbos reikia vis daugiau
Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų skaičius Telšių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, kasmet auga. Natūralu, kad kartu didėja ir mokinio padėjėjų poreikis. 2022 metais Telšių rajone buvo vos 37,17 mokinio padėjėjo etato (tuomet dar vadinti mokytojo padėjėjais), o 2024 metais jų skaičius išaugo iki 74,25. 2025 metų pabaigoje etatų skaičius augo beveik iki 94. „Atsižvelgiant į nuolat augantį poreikį ir siekiant užtikrinti kokybišką pagalbą mokiniams, planuojant 2026 metų Savivaldybės biudžetą numatyta didinti mokinio padėjėjų etatų skaičių iki 103,39“, – apie planuojamus pokyčius kalbėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Aurelija Trečiokienė.
Telšių „Kranto“ progimnazijos direktorė Irena Daubarienė pasakojo, kad pradėjusi vadovauti mokyklai rado tik pusę mokinio padėjėjo etato. Šiandien mokykloje – aštuoni etatai ir trylika mokinio padėjėjų. „Tai ir Savivaldybei labai didelis iššūkis, nes mokinio padėjėjų etatų poreikis kasmet didėja“, – sakė I. Daubarienė.
Panaši situacija ir kitose švietimo įstaigose, pavyzdžiui, Telšių „Atžalyno“ progimnazijoje ir jos Naujamiesčio skyriuje šiuo metu dirba 28 mokinio padėjėjai, o Telšių „Ateities“ progimnazijoje – 12.
Nematomos, bet svarbios rankos
„Kranto“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir Vaiko gerovės komisijos pirmininkė Živilė Mizgerienė pabrėžia, kad mokinio padėjėjų vaidmuo ypač svarbus kasdienėse situacijose: „Atliekant savitarnos, judėjimo, orientavimosi ir maitinimosi veiklas, naudojantis specialiosiomis ugdymo ar techninės pagalbos priemonėmis.“ „Atžalyno“ progimnazijos direktorius Kęstutis Saplinskas pritaria, kad mokinio padėjėjai padeda vaikams laikytis dienos režimo, saugiai judėti, mokytis bendrauti. O „Ateities“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Šlekienė apibendrino teigdama, jog mokinio padėjėjų pagalba aktualiausia tam, kad vaikai galėtų pilnavertiškai įsitraukti ir dalyvauti ugdymo procese.
Minėtų progimnazijų administracijos darbuotojai sutaria, kad šią pagalbą ypač vertina mokytojai ir tėvai. Jie sako, kad mokinio padėjėjų pagalba leidžia mokytojams efektyviau organizuoti pamokas ir skirti dėmesį ne tik SUP mokiniams, bet ir visai klasei. Tėvai pripažįsta, kad jie gali jaustis ramiau, nes šalia jų vaiko yra žmogus, kuris padeda mokymosi ir tobulėjimo proceso metu.
Mažos algos ir emociniai sunkumai
Yra ir kita medalio pusė – psichologinis išsekimas ir mažos algos. Kadangi vaikų yra visokių: vieni gali turėti pykčio ir kitų emocinių problemų, kitiems dėl skirtingos raidos sunku mokytis, todėl su jais gali tapti sunku kalbėtis, jie gali neklausyti, pyktį išreikšti žodžiais ir veiksmais. O mokinio padėjėjų alga neatspindi šių kone kasdien patiriamų sunkumų. Pavyzdžiui, „Atžalyno“ progimnazijos interneto svetainėje teikiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį: 2025 m. III ketvirčio mokinio padėjėjo vidutinis mėnesinis užmokestis „ant popieriaus“ siekė apie 1 370 eurų. O „Kranto“ progimnazijos interneto svetainėje tų pačių metų ketvirčio atlyginimas „ant popieriaus“ – 1 210 eurų.
Gyvos istorijos
Telšių švietimo įstaigose dirbančios mokinio padėjėjos pasidalijo šio darbo kasdienybe, iššūkiais ir džiaugsmais.
Ramunė Brasienė, Telšių „Atžalyno“ progimnazija:
– Šiuo metu pagrindinį dėmesį skiriu vienam specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui, su kuriuo dirbu per pamokas. Bet esant poreikiui, kai mano pagalba šiam mokiniui tuo metu nereikalinga, prisidedu prie pagalbos kitiems SUP mokiniams skirtingose klasėse.
Mano įprastinė diena mokykloje prasideda pasiruošimu pamokoms ir bendravimu su mokytojais. Per pamokas padedu mokiniui suprasti užduotis, išlaikyti dėmesį, skatinu savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Per pertraukas rūpinuosi, kad mokinys jaustųsi saugus, priimtas ir galėtų bendrauti su bendraamžiais. Dienos metu stebiu mokinio pažangą, reaguoju į jo poreikius ir bendradarbiauju su pedagogais, kad būtų sudarytos kuo palankesnės mokymosi sąlygos.
Šio darbo didžiausias iššūkis yra rasti ir išlaikyti ryšį su mokiniu, atliepti jo emocinius poreikius ir kartu padėti mokymosi proceso metu. Kiekviena diena gali būti vis kitokia, todėl tenka nuolat prisitaikyti. Tam labai svarbi komandos parama – galimybė pasitarti su specialistais padeda priimti tinkamus sprendimus ir nepalikti vaiko vieno su sunkumais.
Na, o labiausiai džiugina man priskirto mokinio pasiekimai – nesvarbu, ar jie dideli, ar vos pastebimi. Ypač motyvuoja akimirkos, kai matau, kad pasirinkti mokymosi ar bendravimo metodai veikia.
Šiame darbe itin svarbi kantrybė, atsakomybė, empatija ir gebėjimas įžvelgti tai, kas ne visada pasakoma žodžiais. Taip pat labai reikalingas nuoširdus noras padėti, meilė darbui su vaikais ir nuolatinis pasirengimas mokytis bei prisitaikyti prie skirtingų situacijų.
Neringa Toleikytė, Telšių „Kranto“ progimnazija:
– Šiuo metu dirbu keliose klasėse su skirtingo amžiaus mokiniais, kuriems reikalinga individuali pagalba. Ši pagalba priklauso nuo mokinių raidos, mokymosi motyvacijos, požiūrio į save ir mokslą. Daliai šių vaikų sunkiai sekasi sukaupti dėmesį, jie greitai pavargsta, todėl nuolat reikia keisti darbo metodus.
Kiekviena darbo diena tikrai savita ir kiekviena pilna iššūkių. Mano darbas – ne tik padėti, bet ir užtikrinti saugumą. Kasdien dirbame komandoje – su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais. Darbo metu vaikams perteikiu mokytojos išdėstytą temą taip, kad jie suprastų. Kadangi vaikai nevienodi ir su skirtingais poreikiais, reikia žinoti, kaip prie kiekvieno vaiko prieiti, kaip jam perteikti informaciją. Kartais būna ir taip, kad vaikai į mokyklą ateina nekokios nuotaikos, tai tokiose situacijose taip pat reikia žinoti, kaip su vaiku bendrauti.
Svarbu, kad jei mokinys pajėgus atlikti užduotį savarankiškai, tuomet ir turi ją atlikti be papildomos pagalbos siekiant neužgožti šio mokinio individualių sugebėjimų ir savarankiškumo. Labai svarbu nepratinti tokio mokinio laukti pagalbos tuomet, kai ji nėra būtina. Na, o kai ateina žinių patikrinimas, vaikai jau būna jam pasiruošę.
Žinoma, labiausiai džiugina vaikų pažanga ir pasiekimai. Nors patys vaikai mūsų pagalbą žodžiais įvertina retai, tačiau vis tiek reikia dėl jų stengtis, juos gerbti ir mylėti.
Kalbant apie asmenines savybes, kurių reikia šiame darbe, sakyčiau, kad mokinio padėjėjas būtinai turi turėti pašaukimą savo darbui, tikėti ir turėti viltį mokymo ir ugdymo sėkme. Reikia individualiai įsijausti ir pajausti tos dienos naujas nuotaikas, nes vaikams būdinga nuolatinė emocijų kaita. Taip pat reikia labai gerbti ir suprasti kiekvieną mokinį esamu momentu. Reikia greitos reakcijos, begalinės kantrybės, diplomatijos, tolerancijos, humoro jausmo, švelnaus ir malonaus balso tono, pagarbaus bendravimo mokymo ir ugdymo proceso metu.
Gyventojų apklausa
Surengėme apklausą apie mokinio padėjėjų darbą per pamokas. Siekėme sužinoti, ar jų buvimas pamokoje gali blaškyti kitus mokinius ir ar šios profesijos atstovai yra neatsiejama ugdymo proceso dalis.
Dauguma atsakė, kad šių specialistų mokyklose labai reikia – jie reikalingi specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
Regina Klemovienė: „Vaiko pagalbininkai reikalingi individualiai paaiškinti tai, ko nespėja ar nesuvokia vaikas. Šie specialistai būtini.“
Sigitas Sungaila: „Mokinio padėjėjai? Galėčiau suprasti, jei būtų mokytojo padėjėjai, nes mokytojui tikrai sunku suvaldyti klasę vaikų, ypač kai jie visi labai skirtingų sugebėjimų. Ot, nusigyvenome – mokytojas yra kas? Niekas, o mokinys – Dievas? Prezidentai ir ministrai turi padėjėjus, tai mokinys tolygus seimūnui?“
Regina Staišiūnienė: „Jie reikalingi. Nemanau, kad trukdo.“
Lena Balsytė: „Ačiū, kad jie yra tokiems vaikams. Jie yra mokytojų papildomos rankos ir labai svarbūs vaikui.“
Oksana Sabeckė: „Jeigu mokiniai nenorės, tai ir nesiblaškys. Nemanau, kad mokinio padėjėjai trukdo pamokoje.“
Iš pateiktų atsakymų aišku, jog telšiškiai nemano, kad mokinio padėjėjų buvimas pamokose gali blaškyti kitus mokinius. Vis dėlto yra ir kritiška nuomonė – abejojama mokinio padėjėjo vaidmeniu, nes manoma, kad padėjėjai naudingesni mokytojams, o ne atskiriems vaikams.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Loading ...
