Žie­mą – sla­lo­mo tra­sa, va­sa­rą – žir­niai

Ieš­kan­tiems žie­miš­kų pra­mo­gų to­li vyk­ti ne­rei­kia – jos čia pat, Tel­šių ra­jo­ne, Tryš­kių se­niū­ni­jo­je. Vie­tos ūki­nin­kas And­rius Akuč­ka sa­vo lau­kuo­se įren­gė 2,4 ki­lo­met­ro il­gio žie­mos sla­lo­mo tra­są ir kvie­čia vai­ruo­to­jus at­vyk­ti su sa­vo au­to­mo­bi­liais ar ke­tur­ra­čiais mo­to­cik­lais pa­si­tik­rin­ti vai­ra­vi­mo įgū­džių, pa­de­monst­ruo­ti meist­riš­ku­mo ir ak­ty­viai pra­leis­ti lai­ko.

Žie­mos sla­lo­mo tra­sa Tryš­kių se­niū­ni­jo­je, Pa­de­gu­pio kai­me, vei­kia darbo dienomis ir savaitgaliais. 

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Sū­naus idė­ja

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo And­riaus sū­naus Ari­jaus idė­jos. Pen­kio­lik­me­tis tė­čiui pa­siū­lė lau­kuo­se įreng­ti žie­mos sla­lo­mo tra­są. Paaiš­kė­jo, kad neap­si­ri­ko.

Pir­mą­jį sa­vait­ga­lį tra­sa ne­su­lau­kė nė vie­no no­rin­čio ja „pra­lėk­ti“, o ant­rą­jį sa­vait­ga­lį vai­ruo­to­jų at­vy­ko ne­ma­žai. Čia ėmė rink­tis ne tik vie­ti­niai, bet ir sve­čiai iš ki­tų ra­jo­nų. Ki­tą sa­vait­ga­lį da­ly­vių gre­tos dar la­biau išau­go – su­si­rin­ko apie pus­šim­tį vai­ruo­to­jų.

Jau ta­po tra­di­ci­ja, jog šeš­ta­die­niais ūki­nin­kas vi­sus at­vy­ku­sius vai­ši­na karš­ta ar­ba­ta, o sek­ma­die­niais – pie­tu­mis.

Pra­džia bu­vo su­dė­tin­ga

Pra­džio­je And­rius sa­kė pa­ban­dęs su vai­kais pa­si­va­ži­nė­ti tie­siog lau­kuo­se, ta­čiau tie­si tra­sa greit pa­si­da­rė ne­beį­do­mi. Pri­dė­jus ke­le­tą pa­rai­ty­mų vis­kas ėjo­si sma­gyn. Net­ru­kus tra­sa bu­vo pail­gin­ta, pa­dau­gė­jo po­sū­kių.

„Pra­džia bu­vo su­dė­tin­ga, nes po snie­gu ne­bu­vo pa­ša­lo, tad rei­kė­jo įdė­ti ne­ma­žai dar­bo. Sus­lėg­ti že­mę su vo­lu, su­va­ži­nė­ti snie­gą, jį su­spaus­ti. Vis­kas tru­ko maž­daug dvi sa­vai­tes, kol tra­sa bu­vo vi­sai pa­ruoš­ta. Pir­miau­sia ją iš­ban­dė­me pa­tys, pri­si­jun­gė drau­gai, o vė­liau pa­kvie­tė­me ir vi­sus no­rin­čius“, – pa­sa­ko­jo And­rius.

Tra­so­je to­bu­li­na vai­ra­vi­mo įgū­džius

Iš­ban­dy­ti tra­sos at­vyks­ta vai­kai, vy­rai, mo­te­rys, sen­jo­rai, mė­gė­jai bei pro­fe­sio­na­lūs vai­ruo­to­jai. Da­ly­vių am­žius la­bai įvai­rus – nuo jau­niau­sių iki maž­daug 70 me­tų su­lau­ku­sių.

Dau­ge­liui se­ka­si taip ge­rai, kad su­sto­ti bū­na sun­ku – vi­si čia sma­giai lei­džia lai­ką ir kar­tu to­bu­li­na sa­vo vai­ra­vi­mo įgū­džius.

And­rius pa­sa­ko­jo, kad šį sa­vait­ga­lį se­ne­lis at­ve­žė anū­ką iš­ban­dy­ti tra­sos. Per vi­są die­ną jau­na­sis vai­ruo­to­jas su­de­gi­no 50 lit­rų de­ga­lų – net iš au­to­mo­bi­lio neiš­li­po, ne­rei­kė­jo nė val­gy­ti, vi­są die­ną pra­lei­do va­ži­nė­da­mas sla­lo­mo tra­sa.

„Bū­na ir taip, jog žiū­rin­tys iš šo­no ko­men­tuo­ja, kad štai vie­nas ar ki­tas nu­sly­do. To­kius ko­men­ta­to­rius vi­sa­da ra­gi­nu pa­čius sės­ti prie vai­ro ir vis­ką iš­ban­dy­ti sa­vo kai­liu“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Snie­go tra­sos prie­žiū­ra

And­rius tvir­ti­no, kad pri­žiū­rė­ti snie­go tra­są nė­ra pa­pras­ta – dar­bo čia iš­ties ne­ma­žai. Per kiek­vie­no sa­vait­ga­lio pa­si­va­ži­nė­ji­mus (pa­vyz­džiui, kai pen­kias va­lan­das tra­so­je va­ži­nė­jo apie 30 au­to­mo­bi­lių) snie­gas tie­siog iš­taš­ko­mas, tad jo ten­ka par­vež­ti iš ap­lin­ki­nių lau­kų ir tra­są nuo­lat at­nau­jin­ti.

Ūki­nin­kui la­bai svar­bu, kad žmo­nės va­ži­nė­tų sau­giai ir tra­so­je neap­ga­din­tų sa­vo trans­por­to prie­mo­nių. To­dėl kas­kart stum­dant snie­gą tra­so­je su­si­for­ma­vu­sius snie­go kal­niu­kus jis at­sa­kin­gai nu­stu­mia. Prieš kiek­vie­ną va­žia­vi­mą šei­mi­nin­kas vai­ruo­to­jams su­ren­gia inst­ruk­ta­žą, su­pa­žin­di­na su tra­sa ir tik po to lei­džia va­žiuo­ti.

Pa­dau­gė­jus lan­ky­to­jų, tra­so­je bu­vo įreng­tas švie­so­fo­ras. Vai­ruo­to­jai ži­no, kad be sig­na­lo iš­va­žiuo­ti į tra­są ne­ga­li­ma. And­rius ėmė­si vi­sų bū­ti­nų sau­gu­mo prie­mo­nių, kad at­vy­ku­siems pra­mo­gau­ti nie­kas ne­su­ga­din­tų nuo­tai­kos.

Pak­laus­tas, ar jį džiu­gi­na šią žie­mą gau­siai kren­tan­tis snie­gas, And­rius šyp­so­jo­si, jog jis va­lo se­niū­ni­jos ke­lius, tad snin­gant ten­ka sku­bė­ti dar­buo­tis… Jei snig­tų sa­vait­ga­lį, kil­tų klau­si­mas, kas pri­žiū­rė­tų tra­są…

Tra­so­je bus pa­sėti žir­niai

Kol lai­ky­sis žie­ma ir gam­tos są­ly­gos leis, sla­lo­mo tra­sa Tryš­kių se­niū­ni­jo­je veiks.

O pa­va­sa­rį lau­ką, ku­ria­me šian­dien įreng­ta tra­sa, ūki­nin­kas iš­dirbs ir už­sės žir­niais. Esą au­to­mo­bi­lių iš­va­ži­nė­ji­mas tam tik­rai ne­pa­kenks. Pra­si­dė­jus at­ly­džiui snie­gas iš­tirps ir jo­kių pėd­sa­kų ne­liks.