Sausio 19-oji pasaulyje žinoma kaip „Mėlynasis pirmadienis“ – tariamai liūdniausia metų diena. Šiemet pirmą kartą Lietuvoje atliktas išsamus visuotinės savijautos tyrimas atskleidė, kad daugelis šalies gyventojų susiduria su nuovargiu, sumažėjusiu gyvenimo džiaugsmu ir vidine įtampa.
Tyrimas atskleidė vidutinę savijautą
Naudodami Pasaulio sveikatos organizacijos emocinės gerovės WHO-5 indeksą, tyrėjai nustatė, kad Lietuvos gyventojų emocinė gerovė siekia 61,5 balo iš 100 – tai reiškia „ribinę“ arba sumažėjusią savijautą. Bendras Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas yra 64,1 balo, kas byloja apie vidutinę, bet nestabilią gerovės būseną.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad būtent emocinė būsena labiausiai žemina bendrą savijautą: gyventojai dažnai jaučiasi neenergingi, mažiau žvalūs rytais ir retai džiaugiasi kasdieniu gyvenimu.
Stresas – kasdienis palydovas
Tyrimas parodė, kad 38 % gyventojų patiria stresą kiekvieną dieną, o dar vienas ketvirtadalis negali aiškiai pasakyti, ar jie jaučia stresą. Pagrindiniai streso šaltiniai – darbas ir mokymasis, finansinės problemos bei sveikatos rūpesčiai. Dalis žmonių ieško pagalbos judėdami ar kalbėdami su artimaisiais, tačiau reikšmingai daug — ypač vyrų — nesiima jokių streso valdymo priemonių.
Psichoterapeuto įžvalgos: trūksta gyvenimo džiaugsmo
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis pastebi, kad nors per pastarąjį dešimtmetį situacija šiek tiek pagerėjo, ryškėja nauja problema – sumažėjęs susidomėjimas kasdieniu gyvenimu. Mažiau nei 40 % žmonių teigia, kad jų dienos yra pilnos dalykų, kurie juos domina ar teikia pasitenkinimą. Toks reiškinys panašus į vadinamąją anhedoniją – gebėjimo jausti malonumą mažėjimą.
Vis dėlto, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) laimės skalę, Lietuvos laimės indeksas vis dar yra vidutinės gerovės lygmenyje – apie 66 balus iš 100.
Kas yra „Mėlynasis pirmadienis“ – mitas ar realybė?
Plačiai minimas „Mėlynasis pirmadienis“ kilęs kaip terminas 2005 m. Jungtinėje Karalystėje. Jo autorius, psichologu prisistatęs Cliffas Arnallas, sudarė formulę, kurioje derinami tokie veiksniai kaip: prastas oras, išlaidos po švenčių, neįgyvendinti Naujųjų metų pažadai ir motyvacijos stoka. Pagal šią teoriją trečiasis sausio pirmadienis turėtų būti metų diena, kai žmonės jaučiasi labiausiai „liūdnai“. Tačiau šios teorijos mokslinis pagrindas labai abejotinas – formulė nebuvo publikuota recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir sulaukė kritikos kaip pseudomokslinė idėja, labiau sukurta reklamai nei realiems duomenims.
Ekspertai pabrėžia, kad nors žmonės gali jausti žemesnę nuotaiką žiemos mėnesiais – dėl saulės šviesos trūkumo, trumpų dienų ar post-šventinio laikotarpio – nėra įrodymų, jog tam tikra diena iš tikrųjų būtų „liūdniausia“ visiems žmonėms. Tai reiškinys, kurį lengvai galima pervertinti ir netgi paversti savotišku savęs realizavimo lūkesčiu (self-fulfilling prophecy).
Ką tai reiškia mums?
„Mėlynasis pirmadienis“ – naudinga priminti apie emocinę savijautą, bet tai nėra mokslinis faktas.
Žiemos mėnesiais dėl trumpo dienos šviesos ir atšiauraus oro žmonės gali jausti daugiau nuovargio ar prastesnės nuotaikos, o tai gali turėti įtakos bendram gerbūviui.
Pastarasis Lietuvos tyrimas rodo, kad daugeliui žmonių emocinė sveikata yra silpnesnė nei norėtume – tai reiškia, kad svarbu atkreipti dėmesį į savijautą ne tik sausį, bet visus metus.
Loading ...
