Naujieji metai bus sėkmingi, jeigu žinosime praėjusiųjų rezultatus. Juos analizuosime, vertinsime, darysime išvadas. Apie ugdymo įstaigų situaciją, tik peržengus 2013-ųjų slenkstį, kalbamės su Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danute Mažeikiene.
– Kokia finansinė ugdymo įstaigų padėtis? Kaip pavyko baigti 2012 m., kokios užduotys, problemos laukia 2013-aisiais? Kurios švietimo įstaigos yra silpniausios (finansiškai) ir kokios stipriausios? Kodėl?
– Pirmiausia norėčiau skaitytojams priminti, kad švietimas yra finansuojamas iš dviejų šaltinių: vienas – valstybės biudžetas arba tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti, kitas – savivaldybės biudžetas. Valstybė finansuoja ugdymo planų įgyvendinimą, ugdymo procesą (pedagoginių darbuotojų atlyginimai, kvalifikacijos tobulinimas, mokymo priemonės ir paslaugos, egzaminų organizavimas), savivaldybė – mokyklų aplinką (pastatų išlaikymas, šildymas, vanduo, elektra, aptarnaujančio personalo darbo užmokestis ir kitos ūkio lėšos). Mokinio krepšelio (toliau – MK) lėšos savivaldybėms skiriamos pagal mokinių skaičių. Savivaldybė paskirsto šias lėšas švietimo įstaigoms griežtai pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą MK paskirstymo metodiką. Jei mokykla sukomplektuoja klases ar grupes tinkamai pagal metodiką, lėšų pakanka, jei ne – trūksta. Savivaldybė 6 proc. nuo bendros valstybės skiriamų lėšų sumos turi teisę perskirstyti. Perskirstyti skirti pinigai paprastai atitenka mokykloms, kurioms lėšų pritrūksta net ir taikant minimalius atlyginimų koeficientus. 2012-uosius metus baigėme iš esmės gerai: laiku išmokėti atlyginimai, darbo užmokesčiui MK lėšų užteko.
2013 m. MK Telšių rajonui yra 32 mln. 532 tūkst. Lt, t. y. 2 mln. mažesnis negu 2012 m. Krepšelis sumažintas dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Ne kartą minime, kad kiekvienais metais mokinių mūsų rajono mokyklose sumažėja 300–400. Sumažėjus mokinių (pagal rugsėjo 1 d. duomenis), iš metams skirtų MK lėšų į valstybės biudžetą grąžinama atitinkama pinigų suma. Baigiant 2012-uosius, trečdalis grąžintinos sumos buvo palikta savivaldybėms; tai pagerino mokyklų, kurioms trūko lėšų, finansinę padėtį.
Kalbant apie krepšelį, galima pasakyti, kad jau keletą metų stipriausios šiuo atžvilgiu yra Žemaitės ir Vincento Borisevičiaus gimnazijos, iki šiol gerai laikosi „Kranto“, „Germanto“ pagrindinės mokyklos, 2013-ieji palankūs bus Tryškių L. Pelėdos vidurinei mokyklai. Didžiajai daliai mokyklų didelių pavojų dėl MK stygiaus nenusimato, bet kai kurioms (Žarėnų „Minijos“, Ryškėnų, Jaunimo, Kaunatavos, Janapolės, Pavandenės mokykloms, Upynos, Varnių lopšeliams-darželiams) švietimo įstaigoms teks ieškoti būdų, kaip kuo racionaliau panaudoti turimas lėšas.
– Ar 2013 m. numatyta steigti naujų etatų. Jei taip, tai kur, kokios specialybės? Ar numatoma etatų naikinti?
– Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimais tvirtinami maksimalūs švietimo įstaigų etatai. Pagal įstaigų prašymus, 2013 m. tik labai nežymiai didės kai kurių mokyklų etatų skaičius: 0,5 etato logopedo Tryškiuose, 0,25 etato meninio ugdymo pedagogo Žarėnuose ir „Žemaituko“ lopšelyje-darželyje, 0,25 etato informacinių technologijų specialisto Kaunatavos pagrindinėje mokykloje, po 0,25 etato logopedo ir bendrosios praktikos slaugytojo lopšeliuose-darželiuose „Berželis“ ir „Nykštukas“.
Etatų mažinti gali reikėti tuo atveju, jei mokyklos turimas darbuotojų skaičius neatitinka Tarybos patvirtintų etatų normatyvų, kurių didžioji dalis taip pat priklauso nuo mokinių skaičiaus. Šiuo metu mažinti etatų neketinama. Reikėtų pasakyti, kad mokytojai nėra etatiniai darbuotojai, ir, mažėjant mokinių, jie nebūtinai turi būti atleidžiami, tačiau visais tokiais atvejais neišvengiamai mažėja jų darbo krūvis.
– Mokslo metų pradžioje nustatyti švietimo įstaigų vadovų atlyginimų koeficientai. Ar numatoma pasikeitimų 2013 m.?
– Švietimo įstaigų vadovų atlyginimų koeficientai nustatomi taip pat atsižvelgiant į turimą mokyklos darbo užmokesčio lėšų dydį. Ir jei mokykloje mokytojams tenka mažinti koeficientus, tai jie mažinami ir vadovams. Palyginti su 2012 m., šiais metais atlyginimai išliks stabilūs. Didesnis pokytis įvyko praėjusiais metais, palyginti juos su 2011 m. Pavyzdžiui, 2011 m. maksimalūs koeficientai buvo taikomi 30-iai proc. vadovų atlyginimų, o 2012 m. ir 2013 m. – tik 8 proc., koeficientų minimalios reikšmės 2011 m. buvo taikomos 3 proc., o 2012 m. ir 2013 m. – 38-iems proc. vadovų.
– Kokią Telšių rajono savivaldybės biudžeto dalį numatoma atriekti ūkinėms išlaidoms? Pagal kokius kriterijus šios lėšos skiriamos įstaigoms?
– Savivaldybės biudžetas dar nepatvirtintas, todėl tikslių duomenų negaliu pateikti. Mokyklų aplinką (pastatų išlaikymas, komunalinis ūkis, aptarnaujančio personalo darbo užmokestis, kitos ūkio reikmės) finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto. Tai yra lėšos, skirtos savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Tai sudaro 30 proc. visų švietimui skiriamų lėšų. 2013 m., kaip ir 2012 m., mokyklų ūkiui finansuoti bus skirta apie 16 mln. Lt. Lėšos darbo užmokesčiui skiriamos pagal patvirtintus įstaigų pareigybių sąrašus, neviršijant maksimalaus etatų skaičiaus. Kitos lėšos planuojamos mokykloms pagal normatyvus, patvirtintus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
– Kokios naujovės laukia rajono švietimo sistemos?
– 2013 m. bus įsteigta dar viena ikimokyklinė grupė (per pastaruosius 5-erius metus įsteigta 17 naujų ikimokyklinių grupių). Šiemet ji įsikurs rekonstruotame pastate Tryškiuose. Siekiant tikslingai panaudoti laisvas kaimo mokyklų patalpas, planuojama Viekšnalių mokyklos pastato rekonstrukcija (vyksta rekonstravimo darbų viešųjų pirkimų procedūros), pritaikant naujas erdves daugiafunkcei veiklai: švietimo, kultūros, sporto ir kt. Taip pat jau pavasarį turėtų prasidėti V. Borisevičiaus gimnazijos modernizavimo, „Ateities“ mokyklos stadiono rekonstrukcijos darbai, jau prasidėjo Telšių regioninio profesinio centro praktinio mokymo sektoriaus statyba, šiemet planuojama pabaigti Nevarėnų mokyklos pastato rekonstrukciją. Taip pat 2013-ųjų Savivaldybės planuose yra techninio projekto, pritaikant buvusį Policijos komisariato pastatą Menų mokyklai, parengimas. Šie „kietieji“ projektai finansuojami iš Europos struktūrinių fondų arba valstybės investicinių lėšų, prisidedant Savivaldybei.
Iš ugdymo naujovių būtų galima paminėti tai, kad nuo šių metų savivaldybėje pradėsime teikti kompleksinę pagalbą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams, taip pat planuojame įdiegti nuotolinį mokymą. Dvi mokyklos rengiasi įteisinti savitus ugdymo elementus („Saulėtekio“ pradinė mokykla – tarptautinio bakalaureato, Vincento Borisevičiaus gimnazija – katalikų religijos).
Nuo šių metų mokyklos turės galimybę pradėti naudotis tiesiogine internetine mokyklų veiklos įsivertinimo platforma su mokyklos įsivertinimo instrumentais, duomenų apdorojimu bei metodine parama. Tiesioginė internetinė mokyklų veiklos įsivertinimo platforma sudarys sąlygas mokytojams ir mokykloms greitai ir tiksliai įvertinti pamokos bei visos mokyklos veiklos kokybę, teikti duomenimis grįstą informaciją mokiniams bei tėvams.
Ar šie metai bus sėkmingi, pamatysime, bet kad darbingi – tikrai. Linkiu visiems, kad nuoširdus darbas atneštų sėkmę.