Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos vadovai iš Europos 16-tojo sveikatos politikos forumo „Elastingos ir novatoriškos sistemos Europai“ grįžo su geromis žiniomis – mūsų šalies sveikatos apsaugos sistema vėl buvo paminėta tarp sektinų pavyzdžių kitoms valstybėms. Labiausiai ekspertai gyrė mūsų patirtį sėkmingai suvaldžius krizę šiame sektoriuje ir užtikrinus iki tol pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų lygį, nemažinant paslaugų prieinamumo pacientams. Įvertintos ir priemonės, kuriomis tą pavyko pasiekti.
Minėtas forumas spalio pradžioje vyko Austrijoje, Gasteino mieste. Čia Lietuvai atstovavo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktorius Algis Sasnauskas.
„Lietuvos sveikatos apsaugos sistema vėl buvo minima kaip vienas iš sektinų pavyzdžių kitoms Europos valstybėms. Ypač įvertintas mūsų gebėjimas sėkmingai suvaldyti sunkmetį šiame sektoriuje, taikant anticiklinį sveikatos priežiūros finansavimo mechanizmą. Džiugu, kad mažos mūsų šalies patirtį analizuoja didesnės ir ekonominiu požiūriu stipresnės valstybės, turinčios daugiau gyventojų ir lenkiančios mus pagal kitus gyvenimo kokybės rodiklius. Lietuvai tai – didžiulis įvertinimas, skatinantis dar labiau tobulinti dabartinę sveikatos priežiūrą ir stengtis, kad ji būtų prieinamesnė pacientams“, – teigė VLK direktorius A. Sasnauskas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sveikatos sistemų stiprinimo padalinio, esančio Barselonoje, vyriausiasis sveikatos sistemų finansavimo specialistas dr. Tamas Evetovits sveikatos politikos forumo L4 sesijoje „Sveikatos sistemų valdymas“ palankiai įvertino Lietuvoje taikytas priemones, leidusias išgyventi sunkmetį.
Šiame forume ypatingas dėmesys skirtas investicijų į sveikatos sistemą svarbai. Akcentuota, kad pakankamas sveikatos sistemos finansavimas skatina ekonominį augimą, todėl išlaidos šioje srityje turėtų būti vertinamos kaip investicija, skatinanti šalių vystymąsi. Panašaus požiūrio laikomasi ir Lietuvoje.
VLK vadovo A. Sasnausko teigimu, mūsų sveikatos sistema įrodė savo gyvybingumą krizės laikotarpiu. Buvo taikyta nemažai turimų išteklių panaudojimo priemonių, leidusių suteikti daugiau efektyvių paslaugų pacientams, nepabloginti šių paslaugų prieinamumo. Tai padaryta turint mažesnius finansinius išteklius nei iki ekonominio sunkmečio.
Pavyzdžiui, per krizę šiek tiek padidėjo kompensuojamųjų vaistų prieinamumas, nes buvo sumažintos jų kainos ir pacientų mokamos priemokos. Skatinome teikti daugiau ambulatorinių, dienos chirurgijos, pirminės sveikatos priežiūros paslaugų. Sėkmingai buvo plėtojamos prevencinės programos: finansavimas šioms programoms ne tik nemažėjo, bet ir atsirado nauja programa, pagal kurią žmonės gali išsitirti dėl storosios žarnos vėžio.
Lietuvoje veikiantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamų surinkimo mechanizmas leido krizės metu išvengti žymesnio lėšų, reikalingų apdraustųjų sveikatos poreikiams tenkinti, sumažėjimo. Mažėjant PSDF biudžeto pajamoms, gaunamoms iš dirbančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, padidėjo valstybės biudžeto įmoka už vieną žmogų, draudžiamą PSD valstybės lėšomis. Įvertinus tai, kad pastaroji įmoka susijusi su užpraeitų metų šalies vidutiniu atlyginimu, toks mechanizmas veikia anticikliškai: ekonominio augimo sąlygomis valstybės biudžeto įmoka auga dvejus metus vėluodama, tačiau atėjus nuosmukiui – dar dvejus metus tęsia augimą, iš dalies kompensuodama pajamų sumažėjimą.
Būtent tokias priemones, sunkmečiu leidusias sėkmingai suvaldyti išlaidas sveikatos priežiūros sektoriuje, ekspertai įvardijo svarbiausiomis.
Tai – ne pirmas kartas, kai mūsų šalies sveikatos priežiūros sistema laikoma pavyzdžiu. Tokia nuomonė buvo išsakyta ir š. m. balandį Norvegijoje, Osle vykusiame PSO surengtame aukšto lygio sveikatos pareigūnų susitikime. Šiame susitikime Lietuva buvo giriama dėl minėtų priemonių, leidusių suvaldyti krizę sveikatos priežiūros sektoriuje, sėkmingo taikymo.
Loading ...
