Telšiškiai, gaunantys paramą maisto daviniais, turėtų atidžiai stebėti, ką valgo: produktuose gali veistis kirminai.
Įkračius skiriamas kruopas ar dribsnius į indą ir palikus pastovėti, jau po minutės kitos galvas į viršų pradeda tiesti baltos spalvos gyviai. Kirminų – ne vienas ir ne du, jų ten tiesiog knibžda!
Maisto paketą, kuris skiriamas nedideles pajamas turintiems gyventojams, sudaro įvairios kruopos: manai, ryžiai, trijų grūdų dribsniai, dribsniai su džiovintais vaisiais, saldintas sutirštintas pienas ir kt.
Judrūs kirminai
Telšiškė, auginanti du mažus vaikus, praėjusią savaitę virė kruopas, kurias liepos mėnesį gavo kaip paramą. Atidžiai pažvelgusi, moteris pastebėjo, kad vandenyje plūduriuoja kirminas.
Sukračiusi atplėštoje pakuotėje likusias kruopas į indą, moteris išvydo kur kas baisesnį vaizdą: baltos spalvos kirminų kinbždėte knibždėjo.
Atvykus „Telšių ŽINIOMS“, telšiškė patikrino ir dar neatplėštas pakuotes: kiekvienoje iš jų, išskyrus ryžius, raitėsi kirminai. Gyviai judrūs, ropštėsi iš lėkštės lauk. Be to, kruopose ir dribsniuose buvo galima pastebėti ir sukibusių gumulų. Pakuotės nebuvo pažeistos.
Išmetusi kruopas, moteris apgailestavo ne tik dėl to, kad nebegalės mažajai dukrytei išvirti pamėgtos košės. Telšiškei sopėjo širdį, kad iš kukliau gyvenančių žmonių tyčiojamasi, neužtikrinant maisto produktų kokybės.
Telšių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Rimos Razguvienės teigimu, esant 10–15 laipsnių šilumai, kirmėlės ir lervos maisto produktuose yra nejudrios. „Įkaitus orams, esant 20–25 laipsnių temperatūrai, jie tampa ypač aktyvūs ir veisiasi žaibišku greičiu – net per pusdienį. Kirmėlės labai greitai veisiasi šiltomis ir drėgnomis sąlygomis, taip pat greta užkrato šaltinio. Verdant jos yra sunaikinamos, kiaušinėliai žmonėms nepavojingi“, – informavo R. Razguvienė.
Tikrina periodiškai?
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra koordinuoja maisto davinių perdavimą labdaros ir paramos fondams. Šios agentūros Kontrolės skyriaus vadovas Marius Mačijauskas „Telšių ŽINIOMS“ teigė, kad maisto davinių kokybė yra tikrinama periodiškai, kiekvieno dalijimo metu. „Produktų mėginį atrenka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir siunčia ištirti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą“, – teigė M. Mačijauskas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vyr. specialistės Jurgitos Savickaitės teigimu, VMVT, atlikdama valstybinę maisto kontrolę, nuolat tikrina labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ veiklą: „2010 m. ši organizacija patikrinta 6 kartus – 3 Vilniaus filialas ir 3 Panevėžio filialas, o 2011 m. atlikti jau 7 tikrinimai – 3 Panevėžio, 2 – Vilniaus ir 2 – Kauno filialuose. Kaip ir visuose maisto tvarkymo subjektuose, randama įvairių pažeidimų – kovo mėn. Vilniaus filiale nustatyta, kad įmonėje gaunami ir realizuojami greitai gendantys maisto produktai, nors tokia veikla neįteisinta Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime. Nevisiškai užtikrinamas realizuojamų produktų atsekamumas, nustatyta ir savikontrolės sistemos valdymo trūkumų. Gegužės mėn., tikrinant Kauno filialą, nustatyta, kad dalis greitai gendančių maisto produktų laikoma aplinkos temperatūroje, nepateiktos darbuotojų sveikatos tikrinimo knygelės, nėra dezinfekcijos priemonių, taip pat nėra tinkamai įrengta valymo priemonių laikymo vieta. Po patikrinimų su įmonių atstovais buvo suderinti atitinkami trūkumų pašalinimo planai, kuriuos tiek Vilniaus, tiek Kauno filialai visiškai įgyvendino ir trūkumus pašalino. Atliekant kitus patikrinimus, pažeidimų nenustatyta.“
Anot VMVT Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vyr. specialistės, prireikus atliekami laboratoriniai tyrimai: „Šiais metais tirti trijų grūdų dribsniai ir dribsniai su vaisiais, kurių kokybiniai rodikliai atitiko LR žemės ūkio ministro 2001 03 08 įsakymo Nr. 52 „Dėl privalomųjų grūdų, miltų ir kruopų kokybės“ reikalavimus. Trijų grūdų dribsnių ir dribsnių su džiovintais vaisiais kokybė, pakuotė ir ženklinimas atitiko VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros nustatytus maisto produktų, skirtų labiausiai nepasiturintiems asmenims, reikalavimus. Taip pat buvo tirta ir makaronų kokybė. Atlikus laboratorinius pesticidų ir juslinius kokybės tyrimus, nustatyta, kad makaronai atitinka teisės aktų, bendruosius kokybės reikalavimus ir tinkami žmonių maistui.“
Galime pastebėti – nors, kaip teigia J. Savickaitė, trijų grūdų dribsniai ir dribsniai su vaisiais šiemet buvo patikrinti, telšiškė šiuose produktuose praėjusią savaitę aptiko kirmėlių.
Randama kenkėjų
Telšių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistės, maisto produktų inspektorės Aušros Jokubauskienės teigimu, kruopose randami šie aruodiniai kenkėjai: aruodinis (javų) straubliukas, miltinė erkė, didysis milčius, mažasis milčius, surinaminis aruodvabalis, grūdinė kandis, miltinis ugniukas, aruodinis ugniukas, malūninis ugniukas, kakavinis ugniukas.
Specialistės teigimu, kokių kirminų buvo rasta telšiškei skirtose kruopose, atsakytų laboratoriniai tyrimai. „Vienas svarbiausių VMVT tikrinimo uždavinių – nustatyti taršos šaltinį. Todėl tikrinant yra surenkama visa informacija apie kilmės vietą (šalį), gamintoją, fasuotoją, vežėją, pardavėją. Aiškinamasi, kaip laikomasi reikalavimų per visus maisto tvarkymo etapus. Tyrimą palengvina, jei, radus kenkėją, yra kreipiamasi nedelsiant, tik įsigijus prekę, ant kurios nurodoma gamybos vieta, data, partija. Turint šiuos duomenis, galima atsakyti į klausimą apie kenkėjų atsiradimą maisto produktuose. Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu bei kitais teisės aktais, yra taikomos sankcijos po to, kai surenkama visa anksčiau minėta informacija“, – informavo A. Jokubauskienė.
Nesulaukė skundų
Telšių rajono savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėjos Lendros Bukauskienės teigimu, maisto produktų, kurie įeina į paketą, pirkimą vykdo ministerija.
Anot L. Bukauskienės, maisto davinius gauna „Caritas“, o Socialinės paramos ir rūpybos skyrius tik padeda jam išdalyti.
Telšių rajono savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja teigia, kad jai iš paramą gaunančių gyventojų nėra tekę girdėti nusiskundimų dėl maisto paketų kokybės.
Kirminus kruopose L. Bukauskienė palygino su kita istorija: „Kariuomenė pasiūlė atvežti rūbų. Sutikome, bet davė tokius prastus… Paprašėme, kad nebevežtų. Atsainus požiūris į žmogų – jei teiki paramą, tai nereiškia, kad turi atsikratyti tuo, kas netinkama.“
Prekės sandėlyje neužsilieka
„Carito“ reikalų vedėja Danutė Berenienė „Telšių ŽINIOMS“ teigė, kad maisto paketai finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų. „Tai perteklinė ūkininkų produkcija“, – sakė moteris, pridūrusi, kad „Caritas“ yra atsakingas tik už produktų dalijimą, o ne kokybę.
D. Berenienė teigė, kad nesulaukia skundų dėl maisto paketų kokybės. Moteriai yra tekę girdėti, kad kituose Lietuvos miestuose buvo aptikta nekokybiškų produktų, tačiau iš telšiškių nusiskundimų esą nebūna.
Moteris pasakoja, kad paramos gavėjai padejuoja, jog ir vėl skiriamos vien kruopos, būna ir tokių, kurie atsisako imti vieną ar kitą produktą.
Anot „Carito“ darbuotojos, pastaruoju metu smarkai išaugo maisto paketų gavėjų skaičiaus. Tačiau, nors atvežamos prekės vos telpa sandėlyje, ten jos neužsilieka – sandėlys, anot D. Berenienės, ištuštėja per tris dienas.
Moteris pasakoja, kad žiemą numatytas vienas papildomas paketų dalijimas. Žiemą sandėlys, kuriame laikomi produktai, yra nešildomas.
Maisto paketų gavėjų skaičius
Paramą maisto produktais gali gauti asmenys, kurių šeimos pajamos vienam jos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui neviršija 525 Lt per mėnesį.
Palyginkime: 2007-aisiais maisto paketus gavo 6 685 asmenys, šiemet skaičius gerokai išaugęs – Telšių rajone maisto paketus gauna 10 458 asmenys.
Daugiausia – 3 968 – maisto paketų gauna asmenys, gyvenantys Telšių mieste, 1 088 – Varnių seniūnijoje, 894 – Viešvėnų, 852 – Tryškių, 784 – Ryškėnų, 616 – Luokės, 589 – Upynos, 519 – Degaičių, 503 – Nevarėnų, 356 – Gadūnavo, mažiausiai maisto paketų gauna Žarėnų seniūnijos gyventojai – 289.
Maisto paketą už liepos mėnesį sudarė sausi pusryčiai, kvietiniai miltai, miltinis mišinys pyragui, ryžių kruopos, dribsniai su džiovintais vaisiais, trijų grūdų dribsniai, perlinės kruopos, saldintas sutirštintas pienas, manų kruopos (po 1 vnt.) bei makaronai (2 vnt.). Kiekvienam šeimos nariui skiriama po vieną paketą (pvz., jei šeimoje yra 4 nariai, kiekvienas jų gauna po išvardytą kiekį produktų).
Kita problema
Telšių rajono savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vyr. specialistė Rasa Vičkačkienė informavo, kad netinkamos kokybės maisto produktus, šiuo atveju – kruopas su kirminais, paramos gavėjas turėtų grąžinti „Caritui“, o šis – tiekėjui, kuris privalėtų pakeisti produktus į kokybiškus.
Moteris atskleidė ir kitą problemą, egzistuojančią, dalijant maisto paketus. R. Vičkačkienė pastebi, kad yra kategorija žmonių, kurie iš valstybės ima viską, ką gali gauti veltui. Todėl tarp maisto paketus gaunančių asmenų yra įmonių vadovų ar tokių, kurie paramos atvažiuoja pasiimti prabangiais džipais.
Pašnekovė pasakoja, kad yra buvę, jog paramos gavėjai atsibodo laukti su visais eilėje, tai ši sėdo į tviskančią savo mašiną, įvairavo ją į eilę ir stūmėsi tol pirmyn, kol atsiėmė produktus.
Anot specialistės, yra ir tokių, kurie, būdami klestinčios įmonės vadovais, atsineša savo paties ar žmonos, kuri yra įmonės buhalterė, pasirašytą pažymą apie gaunamas pajamas. Tokiems gobšuoliams Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotojai neturi pagrindo neskirti paramos – reikia vadovautis nurodytomis pajamomis. Lieka tik sudrausminimas. Tačiau tai padariusios darbuotojos išgirsta ne vieną piktą žodį.
R. Vičkačkienės teigimu, skaudžiausia, kad tie, kurie tikrai neturi už ką nusipirkti pavalgyti, dažniausiai dėl paramos net nesikreipia.