Žiemą susiformavęs ledas dažniausiai yra vientisas ir gana stiprus, tačiau pavasarį situacija kardinaliai pasikeičia.
Didėjanti oro temperatūra, kaitresnė saulė ir tirpstantis sniegas pradeda ardyti ledo struktūrą.
Pagrindinės priežastys, kodėl pavasarinis ledas tampa nesaugus:
1. Ledas praranda vientisumą. Dėl dienos metu vyraujančios teigiamos temperatūros ledas pradeda tirpti iš viršaus ir iš apačios. Jo struktūra tampa porėta, primenanti korį.
2. Vanduo kaupiasi ant ledo paviršiaus. Tirpstant sniegui ar lyjant lietui ant ledo susidaro vandens sluoksnis, kuris dar labiau spartina tirpimą.
3. Ledą silpnina srovės ir šaltiniai. Upių žiotyse, protakose, prie tiltų, šaltinių ar vandens augmenijos ledas visada būna plonesnis.
4. Temperatūros svyravimai. Naktimis dar pasitaikant šalčiui, ledas gali atrodyti tvirtas, tačiau dieną jis greitai praranda stiprumą. Todėl net ir storas ledas pavasarį gali neatlaikyti žmogaus svorio.
Kaip atpažinti pavojingą ledą?
Yra keli požymiai, rodantys, kad ant ledo lipti jau pavojinga:
• ledas patamsėjęs, pilkas arba gelsvas;
• matomos vandens balos ant paviršiaus;
• girdisi traškėjimas ar skilinėjimas;
• matosi įtrūkimai, skylės ar išplautos vietos;
• ledas tampa „grūdėtas“ ir lengvai trupantis.
Jei pastebimas bent vienas iš šių požymių, ant ledo lipti nerekomenduojama.
Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf.
Loading ...
