Ko dar ne­ži­no­me apie vak­ci­nas?

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) skie­pi­ji­mą api­bū­di­na kaip sau­gų ir veiks­min­gą bū­dą ap­si­sau­go­ti nuo pa­vo­jin­gų li­gų dar prieš jo­mis už­si­kre­čiant. Ta­čiau, ne­pai­sant vak­ci­nų nau­dos, at­lik­tų moks­li­nių ty­ri­mų ir mi­li­jo­nų iš­gel­bė­tų gy­vy­bių, vis dar at­si­ran­da tų, ku­rie pa­kliū­va į de­zin­for­ma­ci­jos pink­les ir nei­gia vak­ci­na­ci­jos efek­ty­vu­mą.

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to (LSMU) In­fek­ci­nių li­gų kli­ni­kos va­do­vė pro­f. dr. Auk­sė Mic­kie­nė ak­cen­tuo­ja, kad ne­pa­si­ti­kė­ji­mas vak­ci­no­mis pa­ste­bi­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je, ta­čiau la­biau­siai – ry­ti­nio blo­ko ša­ly­se, įskai­tant ir Lie­tu­vą. Į klau­si­mus, su­si­ju­sius su pa­grin­di­niais vak­ci­na­ci­jos mi­tais, pro­fe­so­rė at­sa­ko me­di­ci­nos moks­lu ir at­lik­tais ty­ri­mais grįs­ta in­for­ma­ci­ja.

Nau­do­ja­mos tik pa­tik­rin­tos vak­ci­nos

„Vak­ci­na – tai yra su­si­lpnin­tas inak­ty­vuo­tas mik­roor­ga­niz­mas ar­ba tam tik­ros jo struk­tū­ros da­le­lės, ku­rios yra įskie­pi­ja­mos į žmo­gaus or­ga­niz­mą ir su­ke­lia spe­ci­fi­nį imu­ni­nį at­sa­ką. To­kiu bū­du imu­ni­nė sis­te­ma yra iš­tre­ni­ruo­ja­ma at­pa­žin­ti vi­są in­fek­ci­nės li­gos su­kė­lė­ją ar­ba konk­re­čius jo an­ti­ge­ni­nius kom­po­nen­tus ir ge­ba jį neut­ra­li­zuo­ti“, – aiš­ki­no A. Mic­kie­nė.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, itin svar­bu su­vok­ti, jog tam, kad vak­ci­nos bū­tų už­re­gist­ruo­tos ir pra­dė­tos nau­do­ti, tu­ri bū­ti at­lik­ti kli­ni­ki­niai ty­ri­mai.

Vak­ci­na su­ku­ria­ma ir iš­ban­do­ma mė­gin­tu­vė­ly­je su ląs­te­lė­mis („in vit­ro“), vė­liau ty­ri­mas api­ma di­de­les at­si­tik­ti­nai pa­rink­tų žmo­nių gru­pes. Vie­na da­lis jų gau­na ti­ria­mą­ją vak­ci­ną, ki­ta – pla­ce­bą. Tuo­met ana­li­zuo­ja­mi re­zul­ta­tai, ir jei­gu to­je gru­pė­je, ku­ri ga­vo vak­ci­ną, su­si­rgo ge­ro­kai ma­žiau žmo­nių nei ga­vu­sio­je pla­ce­bą, vak­ci­na lai­ko­ma efek­ty­via ir pa­gal tai, ko­kiu pro­cen­tu ma­žiau žmo­nių su­si­rgo, yra nu­sta­to­mas vak­ci­nos veiks­min­gu­mas kli­ni­ki­niuo­se ty­ri­muo­se.

„Tik tuo­met, kai kli­ni­ki­niuo­se ty­ri­muo­se yra už­fik­suo­ja­mas vak­ci­nos efek­ty­vu­mas ir įro­do­ma, jog ji ne­su­ke­lia ne­pa­gei­dau­ja­mų, grės­min­gų reiš­ki­nių, vak­ci­na yra už­re­gist­ruo­ja­ma ir pa­ten­ka į rin­ką“, – ne­pa­tik­rin­tų ir ne­veiks­min­gų vak­ci­nų nau­do­ji­mą pa­nei­gė LSMU In­fek­ci­nių li­gų kli­ni­kos va­do­vė.

Eks­pe­ri­men­tas be skie­po – su li­ga ir sa­vi­mi

Vir­tua­lio­jo­je erd­vė­je sklan­do ai­bės mi­tų apie skie­pus. Vie­nas iš jų tei­gia, kad per­si­rgus tam tik­ra li­ga su­si­for­muo­ja stip­res­nis imu­ni­te­tas nei po vak­ci­na­ci­jos. Tai yra ne­tie­sa.

Spe­cia­lis­tės tvir­ti­ni­mu, skir­tu­mas yra tas, kad, per­si­rgus tam tik­ro­mis li­go­mis, pa­vyz­džiui, er­ki­niu en­ce­fa­li­tu ar ty­mais, imu­ni­te­tas su­si­da­ro vi­sam gy­ve­ni­mui. O no­rint, kad imu­ni­te­tas su­si­da­ry­tų po vak­ci­na­ci­jos, rei­kia 3 er­ki­nio en­ce­fa­li­to vak­ci­nos do­zių ir pa­lai­ko­mų­jų do­zių, ar­ba 2 ty­mų vak­ci­nos do­zių. Tai­gi skir­tu­mas yra toks, jo es­mė – ne skir­tin­ga­me imu­ni­te­to „stip­ru­me“. Be to, už­si­krė­tus tam tik­ro­mis in­fek­ci­jo­mis ga­li kil­ti di­džiu­lė ri­zi­ka svei­ka­tai.

„Pa­si­rin­kęs įgau­ti imu­ni­te­tą sirg­da­mas, o ne skie­py­da­ma­sis, žmo­gus sa­vo­tiš­kai eks­pe­ri­men­tuo­ja – pri­sii­ma ri­zi­ką sirg­ti ir gal­būt nuo tos li­gos mir­ti. Daž­nas gal­vo­ja, kad to­kiu bū­du or­ga­niz­mas įgis stip­res­nį imu­ni­nį at­sa­ką, bet yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kad li­ga bus sun­ki, ga­li­mos komp­li­ka­ci­jos, ga­li pri­reik­ti rea­ni­ma­ci­jos ar li­ga ga­li baig­tis mir­ti­mi“, – kal­bė­jo A. Mic­kie­nė.

Ra­gi­na ly­giuo­tis į Va­ka­rų ša­lis

Me­di­ci­nos bend­ruo­me­nė kas­dien švie­čia žmo­nes apie tai, kad vak­ci­nos yra rei­ka­lin­gos ir nau­din­gos. Ta­čiau, kaip tei­gė eks­per­tė, bū­na žmo­nių, ku­rie „vis­ką ži­no“, „vis­ką su­pran­ta“.

Anot jos, spren­di­mas ne­klau­sy­ti kom­pe­ten­tin­gų spe­cia­lis­tų ir rem­tis sa­vo nuo­mo­ne, su­for­muo­ta re­mian­tis as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi, yra klai­din­gas.

Žvel­giant iš me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų pu­sės, da­ry­ti dau­giau, nei yra da­ro­ma da­bar, sie­kiant pa­keis­ti vi­suo­me­nės po­žiū­rį, yra il­gas ir su­dė­tin­gas pro­ce­sas.

„Tai yra bend­ras vi­suo­me­nės edu­ka­ci­jos ir bran­dos klau­si­mas, kad žmo­nės mū­sų, spe­cia­lis­tų, ne­gir­di ir tam prie­ši­na­si di­džiu­lis in­for­ma­ci­nis fo­nas. Jei­gu kal­bė­tu­me apie iš­si­vys­čiu­sias Eu­ro­pos ša­lis, ypač Skan­di­na­vi­ją, JAV, – ten vi­suo­me­nės po­žiū­ris į spe­cia­lis­tus yra vi­sai ki­toks, pa­si­ti­ki­ma pro­fe­sio­na­lais ir jų ver­dik­tu. Sten­gia­mės į va­ka­rie­čius ly­giuo­tis įvai­riais ki­tais as­pek­tais, tai bū­tų svei­ka sek­ti ir ki­to­kio, spe­cia­lis­tų su­for­muo­to po­žiū­rio į skie­pus klau­si­mu“, – sa­kė A. Mic­kie­nė.

At­ve­jai bus ap­ra­šo­mi kny­go­se

Pri­min­da­ma CO­VID-19 pan­de­mi­jos lai­ko­tar­pį, spe­cia­lis­tė kal­bė­jo, kad, ša­lį pa­sie­kus pir­mo­sioms vak­ci­noms, kai ser­ga­mu­mas ko­ro­na­vi­ru­su „sie­kė de­be­sis“, lie­tu­viai ko­vė­si, kas pir­mas gaus vak­ci­ną, se­kė įvai­rūs skan­da­lai, nes pa­si­skie­py­ti no­rė­jo ko­ne vi­si ir kuo grei­čiau.

Ne­pai­sant stip­riai nu­kri­tu­sių ser­ga­mu­mo krei­vių, pra­dė­jus vyk­dy­ti ma­si­nę vak­ci­na­ci­ją, prieš­ta­rau­jan­tys vak­ci­noms ne­bu­vo įti­kin­ti pa­si­skie­py­ti.

Šian­dien, re­mian­tis Ofi­cia­lios sta­tis­ti­kos po­rta­lo duo­me­ni­mis, bent vie­na do­ze nuo ko­ro­na­vi­ru­so yra vak­ci­na­vę­si 1,95 mln. lie­tu­vių.

„Kaip praė­ju­sia­me am­žiu­je bu­vo su­val­dy­ti dif­te­ri­ja, po­lio­mie­li­tas, stab­li­gė, taip mū­sų lai­kais su­val­dy­tas ko­ro­na­vi­ru­sas. CO­VID pan­de­mi­jos su­val­dy­mas skie­pais bus ci­tuo­ja­mas kny­go­se, ku­rias skai­tys atei­ties kar­tos. Tai jiems bus is­to­ri­ja, ku­ria mes šian­dien gy­ve­na­me“, – dės­tė A. Mic­kie­nė.

Bū­ki­me sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tai

Šiais lai­kais vis dau­giau at­sa­ky­mų į klau­si­mus ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­te. Ne vi­si jie yra tei­sin­gi, vie­ni to­li nuo rea­ly­bės, to­dėl, no­rint iš­siaiš­kin­ti moks­lu pa­grįs­tą in­for­ma­ci­ją, pa­ta­ria­ma kreip­tis į kom­pe­ten­tin­gus spe­cia­lis­tus ir tik­rus sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lus.

A. Mic­kie­nė at­krei­pė dė­me­sį į lie­tu­vių bruo­žą bū­ti „vi­sų sri­čių spe­cia­lis­tais“ ir ma­no, jog šio mąs­ty­mo rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti: „Tur­būt atė­jęs gy­dy­to­jas jums neaiš­ki­na, kaip pa­siū­ti su­kne­lę, jei jūs esa­te di­zai­ne­ris, ar su­pro­jek­tuo­ti na­mą, jei dir­ba­te ar­chi­tek­tu. Leis­ki­te spe­cia­lis­tams at­lik­ti sa­vo dar­bą ir jų pa­klau­sy­ki­te. Ly­giai taip pat ir su me­di­ci­nos dar­buo­to­jais.

Rei­kė­tų pa­gal­vo­ti, kad jie apie vak­ci­nas iš­ma­no ge­riau ir ga­li jums pa­tar­ti, svar­bu tik juos iš­klau­sy­ti.“

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie pri­va­lo­mus skie­pus ir vai­kų skie­pi­ji­mo ka­len­do­rių ga­li­ma ras­ti LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. Kas­met at­nau­ji­na­mą PSO re­ko­men­duo­ja­mų ir pri­va­lo­mų skie­pų bei pro­fi­lak­ti­nių prie­mo­nių są­ra­šą – Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro in­ter­ne­to sve­tai­nė­je.