Ūkininkų sąjunga kviečia gyventojus palaikyti ūkininkus ir pasirašyti po peticija Europos Komisijai

„Lietuvos ūkininkų sąjungos vardu norėčiau kreiptis į visus Telšių rajono gyventojus, kad jie palaikytų ir pasirašytų po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos peticija dėl Baltijos šalių diskriminacijos Europos Sąjungoje (ES), – kalbėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas. – Ši peticija yra skirta Europos Komisijai (EK) dėl numatytų mažų išmokų Baltijos šalies ūkininkams. Jei bus surinktas 1 mln. parašų, EK privalės neatidėliodama svarstyti šį klausimą.“
Gyventojų parašai renkami visose trijose Baltijos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Telšių rajono gyventojai po peticija gali pasirašyti Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriuje bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos interneto svetainėje www.lvzs.lt.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos peticijoje teigiama, kad Lietuva, įstojusi į ES, įsipareigojo kartu su kitomis šalimis narėmis vykdyti Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Jos esmė – siekiant bendrijos vartotojus aprūpinti kokybiškesniais ir pigesniais maisto produktais, subsidijuoti žemės ūkį.
Stojimo sutartis ir derybos Lietuvai, kaip ir Latvijai bei Estijai, buvo nesėkmingos ir garantavo gerokai mažesnę paramą mūsų žemdirbiams iš ES biudžeto nei kitų ES šalių žemdirbiams. Todėl Lietuvos žemdirbiai su viltimi laukė Bendrosios žemės ūkio politikos reformos ir tikėjosi, kad, atsisakius istorinių referencijų, tiesioginės išmokos ES šalių narių žemdirbiams bus skaičiuojamos pagal objektyvius kriterijus.
Tačiau Baltijos šalių ūkininkai nusivylė, kai pamatė, jog Komisijos pateiktame pasiūlyme nėra jokių rimtų esamos sistemos pokyčių. Tiesioginių išmokų vidurkis ES siekia 249 eurus už hektarą. Tuo metu Lietuva gauna 143 eurus, Estija – 112 eurų, Latvija – apie 83 eurus už hektarą.
2014–2020 metų ES biudžeto projekte numatoma, jog Baltijos šalių ūkininkams išmokos nuo 2014 m. kasmet augs tik po 4 eurus už hektarą (2007–2013 jos augo po 14 eurų) ir net 2020 metais bus gerokai mažesnės nei ES vidurkis.
Peticijoje teigiama, kad dabartiniams Komisijos pasiūlymams nepavyks užtikrinti stipresnio ir konkurencingesnio Europos žemės ūkio – jie tik užkrautų papildomą finansinę ir administracinę naštą ant ūkininkų pečių. Šie pasiūlymai nepanašūs į supaprastintą ir skaidrų naująjį reglamentą – jie tik dar labiau komplikuoja esamą sistemą. Šie pasiūlymai nesukuria naujos, sąžiningos išteklių paskirstymo sistemos – juose toliau toleruojama istorinė referencinė sistema daugeliui metų į priekį su dar vienu pereinamuoju laikotarpiu.
Peticijoje konstatuojama, kad tęsiantis dabar esamoms nelygioms sąlygoms, Baltijos šalių ūkininkai nebegalės pagaminti vietos vartotojams įperkamos produkcijos. ES reikalavimai žemės ūkio produkcijos kokybei yra labai aukšti ir identiški visoje ES. Technologijų, reikalingų tokiai produkcijai pagaminti, kainos yra labai didelės, o mažose rinkose, tokiose kaip Lietuvos, dar didesnės. Kitos produkcijos gamybos sąnaudos, pavyzdžiui, energijos, yra taip pat didesnės už ES vidurkį. Taigi, ES reikalauja daug investicijų, tačiau sumoka labai menkas išmokas. Vartotojai jau ir taip apie 40 proc. šeimos biudžeto yra priversti skirti maistui pirkti. Jei tokios sąlygos išliks, ūkininkai bus priversti uždaryti ūkius ir nutraukti gamybą. Ūkių apleidimo tendencija tik stiprės.
Žemės ūkis Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, yra vienas iš esminių ūkio šakų, kurios sąlygoja stabilų ekonominį vystymąsi. 2008 metų krizės įkarštyje tik pajamos iš žemės ūkio produkcijos eksporto užtikrino mūsų šalių stabilumą ir nepareikalavo milžiniškų ES biudžeto išlaidų Baltijos šalių finansų stabilumui užtikrinti (kaip tai atsitiko su Graikija).
Esama žemės ūkio politika neužtikrina lygybės ir sąžiningos konkurencijos principų. Šiuo metu, kai pati Europa analizuoja savo konkurencingumą pasaulinėje maisto rinkoje, yra nepriimtina iškraipyti konkurenciją tarp Europos ūkininkų.
Propaguodama įvairiausias kovos su diskriminacija programas Baltijos šalyse, ES taiko dvigubus standartus ir toleruoja tiesioginę Baltijos šalių ūkininkų diskriminaciją. Mūsų šalys, ratifikavusios ir perkėlusios į savo nacionalines teises, įvairiausias konvencijas ir direktyvas dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo, taip pat Europos socialinę Chartiją, privalo užtikrinti lygiateisiškumo garantijas. Kodėl tų pačių principų nesilaiko pati Europos Sąjunga?
Peticijoje reikalaujama sukurti teisingą tiesioginių išmokų sistemą, remiantis BŽŪP, tam, kad būtų užtikrintos tikrai sąžiningos ir lygios konkurencijos sąlygos tarp visų ES šalių narių ūkininkų. Naujoji sistema nebeturi remtis istorinėmis referencijomis, ji nebegali būti siejama su naujais pereinamaisiais laikotarpiais. Taip pat siekiama pakeisti nacionalinių vokų, skiriamų 1 ramsčiui, skaičiavimo sistemą taip, kad ji būtų priimtina visoms šalims narėms ir nebūtų žymaus skirtumo tarp aukščiausio ir žemiausio tiesioginių išmokų valstybėse narėse lygio.
Baltijos šalių žemdirbiai reikalauja pradėti naudoti naujas padidintas tiesiogines išmokas nuo 2014 m. sausio 1 d., nes iki 2013 m. pabaigos naujosiose šalyse tęsiasi pereinamieji laikotarpiai bei perkelti žalinimo priemones į 2-jį ramstį, nemažinti 1-jam ramsčiui skiriamo finansavimo. Ūkininkams turi būti leidžiama pasirinkti žalinimo priemones, atitinkančias jų ūkių situaciją ir vietos sąlygas.
Peticijoje pabrėžiama, kad LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė turėtų aiškiai įvardyti Lietuvos prioritetus derybose su ES dėl naujojo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio. Kas mūsų šaliai svarbiau: ar finansiniais skandalais ir lėšų švaistymu jau pagarsėjęs Ignalinos AE uždarymas, ar skaidrus, nemažai daliai šalies gyventojų pragyvenimą užtikrinantis ir didžiausias eksporto pajamas duodantis žemės ūkis?