Ke­lio­nė, nu­spal­vin­ta ru­dens gro­žiu, į Viekš­na­lius

Kai Tel­šių mies­to bend­ruo­me­nės „Ar­tu­mos švie­sa“ mo­te­rys su lauk­ne­šė­liais su­si­ruo­šia į Viekš­na­liuo­se, Tel­šių ra­jo­ne, įsi­kū­ru­sius mal­tie­čių Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo se­ne­lių glo­bos na­mus, jas ly­di ne tik ge­ra nuo­tai­ka, bet ir įsta­bus oras: pa­va­sa­rį – be­si­sklei­džian­tys me­džių pum­pu­rai, ru­de­nį – įvai­rias­pal­vių la­pų šna­re­sys. Se­ne­liai ga­li tik pa­žiū­rė­ti pro lan­gą į ru­dens gro­žį, ne vi­si pa­jė­gia išei­ti, bet nuo­sta­bus oras, tvy­ro­jęs vi­są spa­lio mė­ne­sį, tei­kė ir jiems ši­lu­mą.

Šį kar­tą „Ar­tu­mos švie­sos“ mo­te­rys ne­lau­kė ypa­tin­gos pro­gos, no­ras pa­bend­rau­ti atė­jo spon­ta­niš­kai. Pui­kiai su­pran­ta­me, kad se­nat­vė nė­ra tas lai­kas, kai džiaugs­mą se­mia­me sau­jo­mis, bet, kiek įma­no­ma, rei­kia ją kaž­kiek pa­mirš­ti, kaž­kiek su­si­tai­ky­ti su esa­mo­mis ap­lin­ky­bė­mis, kad gy­ve­ni­mas nei tau pa­čiam, nei ki­tiems ne­tap­tų naš­ta.

Tel­šių mies­to bend­ruo­me­nės „Ar­tu­mos švie­sa“ mo­te­rys jau ga­na ge­rai pa­žįs­ta se­ne­lius, iš­klau­so, ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis gy­ve­na. O gy­ve­na jie ir šil­tai, ir so­čiai, ir dar įvai­rių veik­lų se­ne­lių na­mų ad­mi­nist­ra­ci­ja jiems su­gal­vo­ja.

Suk­vies­ti prie gau­saus sal­du­my­nų sta­lo se­ne­liai ne tik vai­ši­no­si, bet ir pa­dai­na­vo. Įs­ta­biai su­skam­bo se­no­lio Pran­ciš­kaus ir Ge­no­vai­tės dai­nos, ku­rias jie pui­kiai pri­si­me­na iš jau­nys­tės.

Bend­ruo­me­nės „Ar­tu­mos švie­sa“ mo­te­rys šir­din­gai dė­ko­ja per­so­na­lui, ypač di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jai so­cia­li­niams rei­ka­lams In­gai Jur­ke­vi­čie­nei, „su­tin­kan­čiai su šyp­se­na ir džiaugs­mu.

Dė­ko­ja­me Tel­šių ra­jo­no ir vi­siems žmo­nėms, at­si­lie­pu­siems į pra­šy­mą skir­ti 1,2 pro­c. sa­vo pa­ja­mų mo­kes­čio mū­sų ge­riems dar­bams. Be jū­sų – ne­bū­tų mū­sų.

Tel­šių mies­to bend­ruo­me­nė „Ar­tu­mos švie­sa“