Ke­lionė į Eu­ro­pos Par­la­mentą Strasbū­re: ne­įkai­no­ja­ma pa­tir­tis, įkve­pian­tys su­si­ti­ki­mai ir is­to­ri­jos pa­mo­kos

Spa­lio 4–8 die­no­mis eu­ro­par­la­men­ta­ro Dai­niaus Ža­li­mo kvie­ti­mu grupė moks­lei­vių ir mo­ky­tojų lankė­si Eu­ro­pos Par­la­men­te (EP) Strasbū­re. Ši ke­lionė – tai ne tik pa­žin­ti­nis vi­zi­tas, bet ir gau­sybė emo­cijų, naujų pa­žin­čių bei stiprė­jan­čios drau­gystės aki­mirkų.

Įsi­min­ti­na ke­lionė ir is­to­ri­jos pėdsa­kai

Ke­lionė­je au­to­bu­su su­si­būrė moks­lei­vių ir mo­ky­tojų ko­man­dos iš Šiau­lių ra­jo­no Vo­ve­riš­kių mo­kyk­los, Vil­niaus My­ko­lo Bir­žiš­kos gim­na­zi­jos ir Tel­šių Že­maitės gim­na­zi­jos. Telšiams atstovavo jaunosios ambasadorės: Akvilė Nekrašiūtė, Viltė Jociutė, Augustė Vaiva Klingerytė, Marta Mickevičiūtė. Kar­tu vy­ko ir „Mo­kyk­los – Eu­ro­pos Par­la­men­to am­ba­sa­dorės“ (ME­PA) vy­res­nio­sios am­ba­sa­dorės: Indrė Šiur­kienė iš Ak­menės gim­na­zi­jos ir Vil­ma Jo­ku­baus­kienė iš Ra­sei­nių ra­jo­no Vi­duklės gim­na­zi­jos.

Pa­ke­liui į Strasbūrą ke­liau­to­jai ap­lankė is­to­ri­nius Eu­ro­pos mies­tus – Len­ki­jos Vroc­lavą ir Vo­kie­ti­jos Drez­deną. Gidės Auš­ros pa­sa­ko­ji­mai lei­do iš­sa­miau pa­žin­ti šių miestų is­to­riją.

Drez­de­ne, įtrauk­ta­me į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do sąrašą ir at­sta­ty­ta­me po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, at­gi­jo XVIII a. Abiejų Tautų Res­pub­li­kos is­to­ri­ja – ka­ra­liš­kuo­se her­buo­se ne­trūko ir lie­tu­viš­ko Vy­čio sim­bo­lių. Di­din­gos upės – Elbė ir Ode­ris – pri­minė ne tik apie gy­vy­bin­gas pre­ky­bos ir su­si­sie­ki­mo ar­te­ri­jas, bet ir apie ga­lingą gam­tos jėgą po­tvy­nių me­tu.

At­vy­kus į Strasbūrą, laukė pa­žin­tis su pa­sa­kiš­ku se­na­mies­čiu: vin­giuo­tos gat­velės, jaukūs kie­me­liai, ka­na­lai ir di­din­gos gy­ny­binės sie­nos. Ypa­tingą įspūdį pa­li­ko ap­si­lan­ky­mas baž­ny­čio­je, ku­rios fres­ko­je Lie­tu­va pa­vaiz­duo­ta pėsčia, ta­čiau žen­gian­ti kar­tu su Va­karų ci­vi­li­za­ci­jo­mis. Kop­lytėlė­je, lai­kan­tis se­nos tra­di­ci­jos, ke­lionės da­ly­viai ant la­pe­lių už­rašė sa­vo sva­jo­nes, pra­šy­mus ir pa­dėkas.

Neiš­dil­domą įspūdį pa­li­ko ir Strasbū­ro ka­ted­ra – saulės spin­du­liuo­se ir va­ka­ro auk­se sken­din­tis jos bokš­tas, įspūdin­gi vit­ra­žai bei mis­ti­ka gau­bia­mas ast­ro­no­mi­nis laik­ro­dis.

Pa­žin­tis su Eu­ro­pos Par­la­men­tu ir dis­ku­si­ja

Po­pietę ke­lionės da­ly­viai at­vy­ko į Eu­ro­pos Par­la­mentą. Po sau­gu­mo pa­tik­ros vi­sus pa­kerė­jo pa­sta­to di­dybė, plaz­dan­čios ES ša­lių na­rių vėlia­vos ir gaub­lio skulptū­ra.

Da­ly­vius pa­si­ti­ko EP Ko­mu­ni­ka­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ra­to pa­reigū­nas Ro­ber­tas Po­go­re­lis. Jis iš­sa­miai pri­statė ES teisėkū­ros pro­ce­sus, par­la­men­to struktūrą ir paaiš­ki­no, kodėl EP na­riai po­sėdžiau­ja dvie­jo­se sos­tinė­se – Briu­se­ly­je ir Strasbū­re, o po­li­tinės grupės for­muo­ja­mos pa­gal pa­žiū­ras, o ne vals­ty­bes. Mo­der­nia­me pla­ne­ta­riu­me moks­lei­viai ir mo­ky­to­jai stebė­jo ES ver­ty­bių, po­li­ti­nių spren­dimų ir eko­no­mi­nių iššū­kių ka­lei­dos­kopą.

Li­kusį laiką ke­liau­to­jai pra­lei­do dis­ku­tuo­da­mi su eu­ro­par­la­men­ta­ru D. Ža­li­mu. Jo kom­pe­ten­ci­ja, di­de­lis teisės aktų iš­ma­ny­mas ir aiškūs dar­bo prio­ri­te­tai pa­li­ko di­delį įspūdį. Jau­ni­mas itin su­si­kaupęs klausė­si dis­ku­sijų apie EP dar­bo tvarką, do­ta­cijų pa­skirs­tymą bei reak­ciją į tarp­tau­ti­nius ir so­cia­li­nius įvy­kius.

D. Ža­li­mas pa­brėžė, kad į sa­vo darbą žiū­ri su did­žiu­le at­sa­ko­my­be, o ypa­tingą dėmesį ski­ria švie­ti­mui, jau­ni­mo rei­ka­lams, so­cia­linės at­skir­ties ir ly­čių ly­gybės klau­si­mams. „In­ves­tuo­ti į jau­nimą ap­si­mo­ka, nes tai – būsi­mi mūsų ša­lies kūrėjai“, – teigė eu­ro­par­la­men­ta­ras.

Po­li­ti­kas taip pat kri­tiš­kai įver­ti­no kai ku­rių Lie­tu­vos at­stovų veiks­mus ir lėšų nau­do­jimą prie­š ES ir Lie­tuvą, pa­brėžda­mas, kad tai – de­mok­ra­ti­jos kai­na, rei­ka­lau­jan­ti vi­so­mis iš­galė­mis ug­dy­ti jaunų žmo­nių kri­tinį mąstymą.

Šil­tas ir nuo­šir­dus bend­ra­vi­mas tęsėsi ir va­ka­rienės me­tu. Pa­lydėjęs sve­čius iki au­to­bu­so, D. Ža­li­mas pa­žadė­jo grįžęs į Lie­tuvą vėl ap­si­lan­ky­ti Že­mai­ti­jo­je.

Is­to­ri­jos pa­mo­kos ir tai­kos vertė

Ke­lionė­je at­gal da­ly­viai ap­lankė Niurn­bergą – vin­gia­vo pro jo aikš­tes, kie­me­lius ir ka­na­lus, o pa­sku­ti­ne sto­te­le ta­po Var­šu­vos se­na­mies­tis, me­nan­tis bendrą abiejų tautų vals­tybę.

Ši ke­lionė mums bu­vo ne tik pa­žin­tis su Vroc­la­vo, Drez­de­no, Strasbū­ro, Niurn­ber­go ir Var­šu­vos ar­chi­tektū­ra bei is­to­ri­ja. Tai bu­vo gy­va Eu­ro­pos Sąjun­gos is­to­ri­jos pa­mo­ka, ku­rios ne­galėtų pa­keis­ti joks va­dovė­lis.

Kar­tu ke­liavę mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai ge­riau pa­ži­no vie­ni ki­tus, da­li­jo­si pa­tir­ti­mis, o ME­PA vy­res­niųjų am­ba­sa­do­rių po­kal­biai natū­ra­liai vir­to naujų bendrų veiklų idė­jo­mis. No­ri­si, kad už­si­mez­gu­sios pa­žin­tys ne­nutrūktų grįžus na­mo, o taptų bend­rais mo­ki­nių pro­jek­tais, dis­ku­si­jo­mis, pi­lie­tinė­mis ini­cia­ty­vo­mis ir nau­jais su­si­ti­ki­mais.

Juk ME­PA veik­los pra­smė – ne vien pa­pa­sa­ko­ti apie Eu­ro­pos Par­la­mentą. Svar­bu pa­dėti jau­niems žmonėms pa­tiems pa­jus­ti, kad jie yra Eu­ro­pos da­lis, kad jų bal­sas svar­bus, o at­sa­ko­mybė už de­mok­ra­ti­jos ateitį ten­ka kiek­vie­nam iš mūsų.

Nuo­šird­žiai dėko­ja­me eu­ro­par­la­men­ta­rui D. Ža­li­mui už kvie­timą, rūpestį ir ga­li­mybę iš ar­ti pa­žin­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to darbą, už pra­smingą po­kalbį ir įkvėpimą. Dėko­ja­me vi­soms ke­lionė­je da­ly­va­vu­sioms mo­kyklų ko­man­doms, mo­ky­to­jams ir gi­dams už bend­rystę, da­li­jimą­si ži­nio­mis ir kar­tu su­kur­tus pri­si­mi­ni­mus.

Grįžo­me su nau­jo­mis idė­jo­mis, pra­plėstu aki­ra­čiu, šil­tes­niais tar­pu­sa­vio ry­šiais ir dar stip­res­niu su­vo­ki­mu, ko­kia bran­gi yra tai­ka.

Lin­kiu sau ir kiek­vie­nam, ku­ris per­skaitė šias ei­lu­tes, vie­no – TAI­KOS ŽEMĖ­JE.

Juk Eu­ro­pa to­kia dos­ni sa­vo is­to­ri­ja, kultū­ra, gam­tos gro­žiu ir žmo­nių įvai­ro­ve. Ji ga­li būti mūsų visų na­mai, jei tik mokė­si­me juos sau­go­ti, gerb­ti vie­ni ki­tus ir ne­lei­si­me nea­py­kan­tai už­gož­ti žmo­giš­ku­mo.

Te­gul mūsų vai­kams Eu­ro­pa pir­miau­sia būna ne karų ir griuvė­sių, o pa­ži­ni­mo, laisvės, drau­gystės ir tai­kaus gy­ve­ni­mo erdvė.

Vy­res­nio­ji am­ba­sa­dorė Vi­li­ja VAI­ČIU­LIENĖ #MEPALietuva #ME­PATŽG