Treneris Bro­nis­lo­vas Šiaud­ku­lis – tei­sin­ga­me ke­ly­je

Spa­lio 12 dieną Vil­niu­je Tel­šių spor­to ir rek­rea­ci­jos cent­ro sun­kio­sios at­le­ti­kos tre­ne­riui Bro­nis­lo­vui Šiaud­ku­liui įteik­tas Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos garbės ženk­las – aukš­čiau­sias mi­nis­te­ri­jos ap­do­va­no­ji­mas.

Jis tre­ne­riui skir­tas už il­ga­metį, kryp­tingą ir pro­fe­sio­nalų darbą stip­ri­nant Lie­tu­vos sun­kio­sios at­le­ti­kos tra­di­ci­jas, ug­dant aukš­to meist­riš­ku­mo spor­ti­nin­kus ir gar­si­nant Tel­šius bei Lie­tuvą.

Au­re­li­ja SER­VIENĖ

Sveikinimai

Trenerį B. Šiaudkulį garbingo apdovanojimo proga pasveikino ir Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus. Rajono vadovas pabrėžė, kad per 43 darbo metus treneris svariai prisidėjo prie sunkiosios atletikos tradicijų puoselėjimo, aukšto meistriškumo sportininkų ugdymo ir Telšių krašto garsinimo Lietuvoje bei už jos ribų. „Už kiekvienos sportininko pergalės slypi ir trenerio kantrybė, žinios bei tikėjimas savo auklėtiniu. Didžiuojuosi, kad mūsų krašte dirba žmonės, kurių ilgametis darbas sulaukia tokio garbingo įvertinimo“, – sakė meras T. Katkus, dėkodamas treneriui už profesionalumą, atsidavimą sportui ir išugdytus sportininkus.

Svar­bu pa­stebė­ti kiek­vieną vaiką

Šiuo me­tu Tel­šių spor­to ir rek­rea­ci­jos cent­re B. Šiaud­ku­lis tre­ni­ruo­ja 35 vai­kus. Jų skai­čius nuo­lat kin­ta: vie­ni atei­na ap­si­žiūrė­ti, pa­ban­do ir po ku­rio lai­ko pa­si­trau­kia, ki­ti už­si­ka­bi­na, pra­de­da rim­tai dirb­ti ir siek­ti re­zul­tatų. Tre­ne­ris džiau­gia­si, kad sun­kią­ja at­le­ti­ka do­mi­si ne tik vai­ki­nai, bet ir mer­gi­nos.

Pak­laus­tas, kaip per dau­giau nei ke­tu­ris dar­bo de­šimt­me­čius pa­vyks­ta ras­ti bendrą kalbą su jau­ni­mu, tre­ne­ris sakė ne­tu­rin­tis vie­no re­cep­to. Jam svar­biau­sia pa­stebė­ti kiek­vieną vaiką, skir­ti jam dėme­sio ir lai­ko, išk­lau­sy­ti. Ne vi­sa­da po­kal­biai su­ka­si vien apie sportą ar tre­ni­ruo­tes – kar­tais jau­nam žmo­gui svar­bu pa­si­kalbė­ti ir apie ki­tus, as­me­ni­nius da­ly­kus.

Per vi­sus tuos me­tus B. Šiaud­ku­lis nė kar­to ne­sua­be­jo­jo pa­si­rink­tu pro­fe­si­niu ke­liu. Teigė esan­tis sa­vo „va­go­je“.

„Kai per­pra­tau šį darbą, ėmė sek­tis, tad pa­ts pra­dėjau ge­riau jaus­tis“, – sakė tre­ne­ris.

Re­zul­ta­tas pri­klau­so nuo įdėto dar­bo

Pas­ta­rie­ji dar­bo me­tai, pa­sak B. Šiaud­ku­lio, – vie­ni ge­riau­sių: spor­tuo­jan­čių vaikų daug, o sąly­gos tre­ni­ruo­tis – pui­kios.

Tre­ne­ris pa­brėžė, kad sun­kio­ji at­le­ti­ka – spor­tas, ku­ria­me už re­zul­tatą pir­miau­sia at­sa­kai pa­ts. „Čia nie­kas ne­prik­lau­so nuo ko­man­dos – esi vie­nas. Ne­pa­sa­ky­si, kad kas nors blogą me­timą ar blogą per­da­vimą at­li­ko. Yra ta­vo pa­stan­gos. Jei pa­tingė­jai, toks ir re­zul­ta­tas. Kaip dirb­si, taip ir turė­si“, – kalbė­jo pa­šne­ko­vas.

Veik­la fe­de­ra­ci­joje

B. Šiaud­ku­lis yra Lie­tu­vos sun­kio­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos pre­zi­diu­mo ir tre­ne­rių ta­ry­bos na­rys. Kar­tu su ko­le­go­mis jis svars­to įvai­rius su šia spor­to ša­ka su­si­ju­sius klau­si­mus, dis­ku­tuo­ja apie jos ateitį ir tre­ne­rių dar­bo sąly­gas.

Tre­ne­ris džiau­gia­si, kad spor­ti­nin­kams sąly­gos gerė­ja, ta­čiau pri­pažįs­ta, jog su­dėtin­gesnė si­tua­ci­ja iš­lie­ka kal­bant apie pa­čius tre­ne­rius. Jau­nus spe­cia­lis­tus nuo šio dar­bo ne­re­tai at­bai­do ne­di­de­li at­ly­gi­ni­mai, o vy­res­ni, su­kaupę daug pra­ktinės pa­tir­ties, bet ne­tu­rin­tys rei­kia­mos spor­tinės kva­li­fi­ka­ci­jos, su­si­du­ria su ri­bo­ji­mais dirb­ti tre­ne­rio darbą. Pa­sak B. Šiaud­ku­lio, apie šias pro­ble­mas dis­ku­tuo­ja­ma ir ieš­ko­ma spren­dimų.

Re­zul­ta­tai – il­ga­me­čio dar­bo at­spin­dys

Be­veik kas­met jo pa­reng­ti spor­ti­nin­kai, būda­mi Lie­tu­vos rink­tinės na­riais, da­ly­vau­ja Eu­ro­pos jau­nių sun­kio­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­tuo­se. Vienų ryš­kiau­sių tarp­tau­ti­nių re­zul­tatų pa­siekė Bri­gi­ta Remė­zaitė: 2021 m. pa­sau­lio jau­nių iki 17 metų čem­pio­na­te Dži­do­je (Sau­do Ara­bi­ja) užėmė šeštąją vietą, o 2022 m. Eu­ro­pos jau­nių čem­pio­na­te Ra­ši­ne (Len­ki­ja) svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 40 kg iš­ko­vo­jo bron­zos me­dalį.

Tre­ne­rio ug­dy­ti­niai įvai­rio­se am­žiaus grupė­se kas­met tam­pa Lie­tu­vos čem­pio­nais ir re­kor­di­nin­kais. 2026 m. Lie­tu­vos vyrų ir mo­terų sun­kio­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­tuo­se jie iš­ko­vo­jo du auk­so me­da­lius – B. Remė­zaitė ir G. Jan­čaus­kis, du si­dab­ro – A. Vo­sy­liutė ir E. Remė­zaitė, vieną bron­zos – A. Remė­zaitė. B. Remė­zaitė ir G. Jan­čaus­kis pa­ge­ri­no pen­kis Lie­tu­vos suau­gu­siųjų re­kor­dus, o ke­tu­ri jau­nie­ji spor­ti­nin­kai šie­met ge­ri­no Lie­tu­vos jau­nių re­kor­dus sa­vo svo­rio ka­te­go­ri­jo­se.

„Va­di­na­si, esu tei­sin­ga­me ke­ly­je…“

Apie spa­lio 12 dieną Vil­niu­je gautą Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos garbės ženklą B. Šiaud­ku­lis kalbė­jo su jau­du­liu. Šis įver­ti­ni­mas jį la­bai nu­ste­bi­no ir pra­džiu­gi­no.

„Kai mi­nistrė teikė ap­do­va­no­ji­mus, žiūrė­jau į ap­link esan­čius žmo­nes ir gal­vo­jau: ką aš čia vei­kiu tarp to­kių nu­si­pel­niu­sių žmo­nių? Man šis apdovanojimas la­bai svar­bus. Jei bu­vau taip įver­tin­tas, va­di­na­si, esu tei­sin­ga­me ke­ly­je…“ – sakė B. Šiaud­ku­lis.

Į pen­siją dar ne­sku­ba

Ge­gužę 65-erių metų ju­bi­liejų pa­minėjęs tre­ne­ris juo­ka­vo jau su­laukęs ir ug­dy­ti­nių klau­simų, ar ne­si­ruo­šia išei­ti į pen­siją.

„Vai­kai klau­sia: „Tre­ne­ri, juk nei­šei­si­te į pen­siją?“ Jei tik svei­ka­ta leis, tik­rai dar norė­čiau dirb­ti“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.