Ke­lia­vo­me po Tel­šių ra­jo­ną

Tel­šių neį­ga­lių­jų ir neį­ga­lių pen­si­nin­kų drau­gi­jos (pir­mi­nin­kas Mar­ty­nas Poš­ke­vi­čius) na­riai iš­vy­ko į edu­ka­ci­nę ke­lio­nę po Tel­šių ra­jo­ną.

Ke­lio­nė pra­si­dė­jo nuo Šat­ri­jos kal­no. Tai vie­na gra­žiau­sių Že­mai­ti­jos kal­vų, api­pin­ta pa­da­vi­mais, se­na kaip vi­sa Že­mai­čių že­mė. Po to pa­su­ko­me link Sprū­dės pi­lia­kal­nio. Sprū­dės kal­nas – lyg ga­liū­nas vi­du­ry­je Že­mai­ti­jos kal­nų, ku­ris tu­ri ar­ti­mą bro­lį Mo­te­rai­tį. Tru­pu­tį to­liau į pie­tus – Girgž­du­tės ir Med­vė­ga­lio kal­nai. Sprū­dės pi­lia­kal­nis – ku­ni­gaikš­čio Sprū­dei­kos val­dos. Mi­ni­mi 1219 me­tai. Ša­lia Glu­do eže­ras.

Pa­van­de­nė­je ap­lan­kė­me vie­ną iš se­niau­sių ir gra­žiau­sių me­di­nių Šv. Onos baž­ny­čią, ku­ri tu­ri ba­ro­ki­nį bokš­tą. Ne­to­lie­se – var­pi­nė.

Ap­žiū­rė­jo­me Sa­ke­lių ko­lum­ba­riu­mą Sklep­kal­ny­je. Anks­čiau gy­va­vęs Pa­van­de­nės dva­ras la­biau­siai su­kles­tė­jo Sa­ke­lių val­dy­mo me­tais. Sto­vė­jo mū­ro na­mai, vė­jo ma­lū­nas, pie­ni­nė. Dva­ro šei­mi­nin­kų pa­lai­kai bu­vo lai­do­ja­mi Sklep­kal­ny­je. Al­ka­kal­nis dėl ja­me įreng­to ko­lum­ba­riu­mo da­bar ži­no­mas Sklep­kal­nio var­du.

Ap­lan­kė­me ir Med­vė­ga­lio pi­lia­kal­nį (I–XIV a.). Tai vie­nas iš Že­mai­ti­jos cent­rų. Kal­no vir­šū­nė­je po vė­lia­vo­mis už­dai­na­vo­me „Že­mėj Lie­tu­vos ąžuo­lai ža­liuos…“.

Nua­lin­ti karš­čio, pail­sė­ti su­sto­jo­me gam­to­je Var­niuo­se prie Lūks­to eže­ro. Ant lau­žo ke­pė­me deš­re­les, da­li­jo­mės ke­lio­nės įspū­džiais.

Eu­ge­ni­ja BUI­VY­DĖ