Gegužės 18 d. pirmą kartą Žemaitijos sostinėje surengtas grožio konkursas „Mis Telšiai 2012“. Iš dešimties grožiu spindinčių finalisčių Telšių gražuolės karūna pasidabino devyniolikmetė studentė Vaiva Rezgytė. Su mergina kalbamės apie renginio organizavimą, pasiruošimą finalui, įspūdžius iš grožio šventės.
– Kaip nusprendėte dalyvauti tokio pobūdžio konkurse?
– Dalyvauti nusprendžiau paskatinta mamos. Tai ji pamatė skelbimą, kad bus renkama gražiausia Telšių mergina. Kai sužinojau apie šį grožio konkursą, net nedvejodama nusprendžiau jame dalyvauti, nes mėgstu išnaudoti gyvenimo teikiamus šansus. Be to, šis gražuolių renginys mane labai sudomino, norėjau išbandyti savo jėgas, drąsą ir konkuruoti grožiu su kitomis merginomis.
– Ar esate dalyvavusi kituose grožio konkursuose?
– Deja, bet tai – pirmasis grožio konkursas mano gyvenime. Manau, kad ir nepaskutinis.
– Kokie reikalavimai buvo keliami per atrankas į grožio konkursą?
– Per atrankas buvo stebima ne tik merginų išvaizda: graži figūra, dailios kojos, nuostabi šypsena, gražūs veido bruožai, bet ir vidinės savybės, pvz., protas. Buvo užduodami klausimai, atsakymai į kuriuos parodė merginų gabumus, protingumą, išsilavinimo lygį. Dalyvės turėjo rodyti ir savo gebėjimą vaikščioti podiumu. Buvo atsižvelgta ir į panelių manieras, visos turėjome būti ne tik gražios, bet ir kultūringos, malonios bei tolerantiškos.
– Kokio pasiruošimo reikalavo finalinė kova?
– Finalinė kova reikalavo itin didelio pasiruošimo. Kadangi aš studijuoju ir dirbu, laisvo laiko lieka itin mažai. Tačiau neslėpsiu, kad šiam konkursui skyriau daugiausia dėmesio, dėjau visas pastangas, visas jėgas, atidaviau visą save ir likau įvertinta. Repeticijos vykdavo dažniausiai kasdien. Būdavo dienų, kai jausdavausi išsekusi, pavargusi, tačiau suimdavau save į rankas ir vėl žygiuodavau į repeticijas pakelta galva. Finalui visos buvome puikiai pasiruošusios – per ilgas repeticijų valandas išmokome to, ką geriausiai sugebėjome padaryti. Galutinis rezultatas atitiko vadovės lūkesčius.
– Kokie santykiai vyravo tarp merginų finalininkių?
– Pamenu pirmąsias dienas, kai visos susitikome jau patekusios į finalinę atranką. Tarsi kovojome kiekviena už save, konkuravome tarpusavyje. Laikui bėgant, santykiai iš konkurencijos peraugo į draugystę, stengėmės kovoti ne tik už save, bet ir už kitas, stengėmės viena kitą pamokyti, patarti. Finalui artėjant, būta ir pykčių, nesutarimų dėl neatsakingumo per repeticijas. Nors buvo ginčų, konfliktinių situacijų, mes buvome komanda.
– Ar pastebėjote kokių korupcijos ar kyšininkavimo akcentų?
– Tokių dalykų tikrai nepa- stebėjau. Jei būtų vykę kažkas panašaus, manau, kad kalbos būtų greitai pasklidusios, juk Telšiai – nedidelis miestas.
– Kiek lėšų reikalavo pasiruošimas konkursui?
– Iš tiesų, lėšos buvo nemažos (tikslios sumos neatskleisiu). Svarbiausia, jog visur dalyvaujant tenka išleisti pinigų. Dalyvaudama šiame konkurse žinojau, kad kažką darant dėl savęs, jų reikės.
– Ar tikėjotės tapti „Mis Telšiai 2012“?
– Nemeluosiu, giliai širdyje tikėjausi, norėjau tapti laimėtoja. Tiesiog stengiausi pernelyg daug apie tai negalvoti, nes tikėtis yra viena, o laimėti – visai kas kita. Manau, kad visos finalistės tikėjosi pasipuošti gražuolės karūna. Vien tai, kad patekau į finalinį 10-uką, jau buvo pergalė. Iš šio konkurso pasisėmiau daug patirties: tiek scenoje, tiek prieš kameras, objektyvus. Tai mano asmeninis laimėjimas.
– Ar konkurso organizavimas atitiko jūsų lūkesčius?
– Taip, viskas buvo padaryta gerai ir profesionaliai.
– Kas jūsų laukia, tapus gražiausia Telšių mergina?
– Kitais metais Telšiams atstovausiu grožio konkurse „Mis Lietuva“. Tai vienas didžiausių projektų, kuriame dalyvausiu. Be to, manęs laukia daugybė užsiėmimų, įvairi veikla, susijusi su Telšių miesto bendruomenės vienijimu. Pažadu, jog visus mano nuveiktus darbus išvysite patys. Turiu daug planų, kuriuos noriu įgyvendinti, padedama šio konkurso generalinio direktoriaus G. Sabeckio.
– Kokie jūsų ateities planai? Kaip pasikeitė jūsų kasdienybė, kai pasidabinote gražuolės karūna?
– Ateities planų turiu nemažai ir juos visus stengsiuosi įgyvendinti. Šį kartą jų neatskleisiu, paliksiu mažą intrigą. Na, o prabėgus tik kelioms dienoms po renginio, dar nelabai spėjau pajusti, kad pasikeitė mano kasdienybė. Aišku, sulaukiau daug dėmesio iš aplinkinių, telefonas skamba visą dieną. Sulaukiu daug daugiau dėmesio, nors jo man niekada ir netrūkdavo.
– Kaip šią žinią sutiko artimieji, draugai ir pažįstami?
– Mano artimieji ir draugai buvo labai patenkinti, visi nuoširdžiai džiaugėsi mano sėkme. Pamenu tą šventinį vakarą tėčio ištartus žodžius: „Aš žinojau, kad tu turi nugalėti.“ Šie žodžiai man įsirėžė į atmintį. Šeima visada mane drąsina ir labiausiai palaiko, kad ir ką bedaryčiau. Kai kurie mano draugai net pajuokavo: „Tai kaip mums dabar į tave kreiptis?“, „Ar nepamirši savo draugų, tapusi „Mis Telšiai“?“ Širdies draugą, kuris dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti konkurse, ištiko lengvas šokas, kai paskambinusi pasakiau, jog tapau nugalėtoja. Daug dėmesio tą vakarą sulaukiau ir iš salėje esančių žiūrovų, kurie plūdo manęs sveikinti. Malonu buvo iš nepažįstamų žmonių išgirsti žodžius: „Tu buvai mūsų favoritė, džiaugiamės, jog tu laimėjai.“ Sveikinimų sulaukiu net ir dabar, nepažįstami žmonės sveikina gatvėje, gaunu elektroninių laiškų.
Džiaugiuosi tapusi „Mis Telšiai 2012“. Šis jausmas yra neapsakomai geras. Smagu sulaukti tokio pripažinimo, kai komisijoje sėdėjo vien vyrai. Labai dėkoju savo tėveliams, be kurių nebūčiau aš. Jie mane užaugino tokią, kokią Jūs mane matote dabar. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo šeima, nes tik jų dėka esu graži, protinga, tikslų siekianti mergina.