Blogai apšiltintas namas – tai didesnės sąskaitos už šildymą ar vėdinimą, gyventojų terminis diskomfortas, netinkama patalpų akustika. Taigi pasirinkus tinkamą izoliacinę medžiagą ir ją teisingai paklojus, iš esmės pagerėja pastato energijos taupymas ir gyvenimo kokybė.
1 – Rinktis gerą izoliacinę medžiagą
Užtikrinti patalpų terminį komfortą ir sveiką mikroklimatą – viena iš izoliacijos funkcijų. Akmens vata atitinka aukščiausius reikalavimus, veiksmingai sulaiko šilumą pastate žiemą ir vėsą vasarą. Akmens vatos gaminių savybės išlieka visą jų naudojimo laikotarpį – patvarumas siekia daugiau kaip 55 metus.
Jeigu norima, kad namuose būtų ne tik šilta, bet ir tylu, reikėtų rinktis gaminius, kurie patalpas izoliuoja nuo išorės ir vidaus triukšmo, pašalina aidą ir virpesius. „ROCKWOOL“ akmens vatos izoliacija – labai veiksminga: geba net aštuonis kartus sumažinti iš viršuje esančios patalpos sklindantį triukšmą.
3 – Gaisrinė sauga
Tai vienas iš svarbiausių dalykų, renkantis izoliacinę medžiagą. Šiuo atveju akmens vata taip pat puikiai pasiteisina. Tai gaminys, dažniausiai gaminamas iš uolienų (bazalto, gabro, kalkakmenio, kokso), į kurį dedama rišiklių ir impregnantų. Dėl to akmens vata yra nedegi – priskiriama aukščiausiai A1 degumo klasei.
„ROCKWOOL“ akmens vatos izoliacija yra atspari 1000 °C temperatūrai, vadinasi, „ROCKWOOL“ akmens vata nedega ir saugo nuo ugnies, padeda išvengti ugnies plitimo. Be to, neskatina nuodingų dūmų išskyrimo ir nesudaro degančių lašų.
3 – Izoliacijos garų laidumas
Tik izoliacinė medžiaga, kuri praleidžia garus, užtikrina sveiką patalpų mikroklimatą. Būtent tokia izoliacija ir yra akmens vata. Kadangi praleidžia garus, namai kvėpuoja ir drėgmė natūraliai patenka per pastato sienas ir stogą. Tai saugo namus nuo pelėsių ir grybelių, užtikrina malonų mikroklimatą. Be to, akmens vata apšiltintos naujos sienos džiūsta net tris kartus greičiau nei tos, kurios šiltinamos drėgmės nešalinančiomis medžiagomis.
4 – Izoliacijos sluoksnio storis
Izoliacijos sluoksnio storį lemia techninės sąlygos, kuriose numatyta, kad stogo šilumos izoliacijos geba turėtų siekti ne mažiau kaip U < 0,18 W/m2K. Vis dėlto verta padidinti stogo izoliacijos storį, nes nuo 2021 m. įsigalioja naujieji reikalavimai ir U koeficientas negalės viršyti 0,15 W/m2K. Taigi šiltinant pastatą akmens vata reikėtų kloti mažiausia 30 cm sluoksnį, o energiją taupančiuose namuose – 35 cm.
5 – Kada kloti šilumos izoliaciją?
Stogo ir palėpės šiltinimas klojamas baigus konstrukcijos įrengimo darbus ir paklojus stogo dangą ir vėjo izoliaciją. Taigi tai yra etapas, kai jau baigti visi drėgnieji darbai.
Stogą galima pradėti šiltinti, kai atliekama kitų patalpų apdaila, arba šį darbą atidėti vėlesniam laikui. Stogo šlaitai gali likti ilgesnį laiką neapšiltinti, jeigu paskutinio aukšto perdanga apšiltinama tinkamo storio šilumos izoliacijos sluoksniu.
Palėpes geriausia šiltinti baigiant visus drėgnuosius darbus. Naudojant akmens vatą, šiuos darbus galima atlikti ištisus metus, nepaisant temperatūros ir oro drėgnio. Akmens vata nekeičia matmenų net padidėjus temperatūrai iki 70 °C ir oro drėgniui iki 90 proc.
Loading ...
