Kaip ir ko­dėl pan­de­mi­ja ta­po „in­fo­de­mi­ja“?

Pa­sau­lį su­krė­tu­si CO­VID-19 pan­de­mi­ja neil­gai tru­kus bu­vo įvar­dy­ta kaip in­for­ma­ci­nė epi­de­mi­ja, trum­piau ta­riant, „in­fo­de­mi­ja“. Tai su­kė­lė dar di­des­nį chao­są, nes žmo­nėms ta­po sun­ku at­si­rink­ti tei­sin­gą ir pa­ti­ki­mą in­for­ma­ci­ją.

Nors nuo pan­de­mi­jos pra­džios praė­jo be­veik tre­ji me­tai, pa­da­ri­niai psi­chi­nei ir emo­ci­nei svei­ka­tai jun­ta­mi iki šiol, o de­zin­for­ma­ci­ja ir me­la­gie­nos neat­sit­rau­kė.

Vil­niaus mies­to psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro di­rek­to­riaus, gy­dy­to­jo psi­chiat­ro Mar­ty­no Mar­cin­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, šiuo lai­ko­tar­piu vi­suo­me­nės psi­chi­kos bū­se­ną le­mia ne tik pan­de­mi­ja, in­for­ma­ci­nė epi­de­mi­ja, bet ir ne­to­lie­se vyks­tan­tis ka­ras.

Jis ra­gi­na ne­pa­si­duo­ti in­for­ma­ci­niam chao­sui, iš­lik­ti są­mo­nin­giems ir ap­sau­go­ti sa­ve sten­gian­tis ri­bo­ti lai­ką so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ir ki­tuo­se in­for­ma­ci­ją sklei­džian­čiuo­se ka­na­luo­se.

Pa­sau­li­nės ne­gan­dos da­ro di­džiu­lę įta­ką

Pa­sak M. Mar­cin­ke­vi­čiaus, prie ap­lin­ky­bių, ku­rios da­ro di­džiau­sią įta­ką šian­die­ni­nės vi­suo­me­nės psi­chi­kos svei­ka­tai, bū­tų ga­li­ma pri­skir­ti pa­sau­li­nę pan­de­mi­ją ir Uk­rai­no­je vyks­tan­tį ka­rą.

„Tik pra­si­dė­jus pan­de­mi­jai, spe­cia­lis­tai iš­kart dis­ku­ta­vo, ko­kią reikš­mę tai tu­rės mū­sų psi­chi­nei ir emo­ci­nei svei­ka­tai. Ka­dan­gi pan­de­mi­ja už­si­tę­sė ge­ro­kai il­giau, nei vi­si ti­kė­jo­si, per tą lai­ko­tar­pį dau­ge­lis su­tri­ki­mų mu­my­se už­si­fik­sa­vo ir ta­po lė­ti­niai. Tai yra vie­na prie­žas­tis, ko­dėl mes pan­de­mi­jos pa­sek­mes vis dar jau­čia­me ir jau­si­me“, – pa­žy­mi M. Mar­cin­ke­vi­čius. Ir pri­du­ria: „Ne­ma­ža da­lis as­me­nų jau­čia po­ko­vi­di­nio sind­ro­mo pa­sek­mes – žmo­nės jau­čia­si lyg rū­ke, juos ka­muo­ja bend­ras silp­nu­mas, mie­guis­tu­mas, ne­ge­bė­ji­mas su­si­kaup­ti ir iš­lai­ky­ti dė­me­sio. Vi­sa tai vei­kia ir psi­chi­kos svei­ka­tą.“

Nors šiuo me­tu ekst­re­ma­lio­ji si­tua­ci­ja ša­ly­je dėl CO­VID-19 yra ofi­cia­liai nu­trauk­ta, ar­tė­jant šal­ta­jam se­zo­nui, dau­ge­lis jau­čia di­des­nį ne­ri­mą, ne­ži­no, kas lau­kia ir ko rei­kė­tų ti­kė­tis.

Be vi­so to, gy­dy­to­jas psi­chiat­ras at­krei­pia dė­me­sį ir į vyks­tan­tį ka­rą Uk­rai­no­je, ku­ris tu­ri di­džiu­lę įta­ką da­bar­ti­nei vi­suo­me­nės psi­chi­nei ir emo­ci­nei ge­ro­vei.

„Vi­si ma­to­me šo­ki­ruo­jan­čius vaiz­dus iš ka­ro fron­to, su­si­du­ria­me su tuo tie­sio­giai – vie­ni tu­ri gi­mi­nių ar pa­žįs­ta­mų Uk­rai­no­je, ki­ti pri­glau­džia ka­ro pa­bė­gė­lius sa­vo na­muo­se, tre­ti sa­va­no­riau­ja“, – sa­ko psi­chiat­ras ir pa­pil­do, kad ypač ka­ro pra­džio­je bu­vo jau­čia­mas di­džiu­lis ne­sau­gu­mo jaus­mas, bai­mė ir grės­mė gy­vy­bei.

Nors da­bar vi­suo­ti­nis ne­ri­mas ap­ri­mo, ki­lo eko­no­mi­nių sun­ku­mų, ku­rie nei­gia­mai vei­kia žmo­nių ge­ro­vę: „Mū­sų psi­chi­ka, dar iki ga­lo neat­si­ga­vu­si nuo pan­de­mi­jos su­kel­tų iš­ban­dy­mų, ga­vo ant­rą­ją ban­gą – ka­ro su­kel­tą ne­sta­bi­lu­mą.“

„Ro­ži­nis“ pa­sau­lis – su­griau­tas

M. Mar­cin­ke­vi­čius sa­ko – kiek­vie­nas iš mū­sų ga­li­me as­me­niš­kai pa­ly­gin­ti, kaip jau­tė­mės 2019 me­tais, kai pa­sau­lis, bent jau Eu­ro­pa, bu­vo sau­gi vie­ta, eko­no­mi­ka au­go ir mū­sų gy­vy­bei ne­grė­sė pa­vo­jus, ir kaip jau­čia­mės da­bar.

„Anuo­met ke­lia­vo­me po vi­są pa­sau­lį, jau­tė­mės sau­gūs ir mė­ga­vo­mės gy­ve­ni­mu. O per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus vi­sas šis vaiz­das su­by­rė­jo į ši­pu­lius. Sup­ra­to­me, kad esa­me la­bai pa­žei­džia­mi“, – aiš­ki­na gy­dy­to­jas psi­chiat­ras.

„Ti­kė­jo­me, kad pa­sau­lis yra pa­kan­ka­mai pa­žan­gus ir ge­bės su­si­tvar­ky­ti su vi­sais ki­lu­siais sun­ku­mais. Ta­čiau pa­si­ro­dė, kad net ma­žas vi­ru­sas ga­li vis­ką su­griau­ti, pra­žu­dy­ti ar­ti­mus žmo­nes ir su­kel­ti di­džiu­lius pa­da­ri­nius. Taip pat ir ne­to­li­mo­je Eu­ro­pos ša­ly­je ki­lęs ka­ras mus pri­ver­tė su­si­mąs­ty­ti, kad iš tie­sų mes ne­sa­me pa­jė­gūs kont­ro­liuo­ti sa­vo gy­ve­ni­mo“, – pan­de­mi­jos ir ka­ro po­vei­kį psi­chi­kos svei­ka­tai api­bū­di­na M. Mar­cin­ke­vi­čius.

Anot jo, nuo ko­ro­na­vi­ru­so pra­džios jau­čia­mas leng­vos dep­re­si­jos, ne­ri­mo, ypač ne­mi­gos su­tri­ki­mų, pa­di­dė­ji­mas.

„Šiuo me­tu kol kas ne­ma­to­me di­de­lio pa­ge­rė­ji­mo, bet jo ir ne­ga­li bū­ti dėl pa­sta­rų­jų įvy­kių pa­sau­ly­je.“

Kaip pan­de­mi­ja ta­po „in­fo­de­mi­ja“?

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja bu­vo pir­mo­ji, ku­ri CO­VID-19 pro­trū­kį pa­va­di­no „in­fo­de­mi­ja“. Šis ter­mi­nas reiš­kia mil­ži­niš­ką tiks­lios ir ne­tiks­lios in­for­ma­ci­jos kie­kį, dėl ku­rio žmo­nėms tam­pa sun­ku at­si­rink­ti tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją, pa­ti­ki­mus šal­ti­nius.

„Na­tū­ra­lu, kad pra­si­dė­jus ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­jos pli­ti­mui nei­gia­mos in­for­ma­ci­jos bu­vo la­bai daug. Ko­ne vi­si vis tik­rin­da­vo­me, kiek yra nau­jų už­si­krė­ti­mų, mir­čių, ko­kia grės­mė ir ko­kių nau­jų re­ko­men­da­ci­jų rei­kia lai­ky­tis no­rint iš­sau­go­ti sa­vo svei­ka­tą. Kai gau­na­me to­kį di­džiu­lį in­for­ma­ci­jos kie­kį, tai nei­gia­mai vei­kia žmo­gaus psi­chi­kos svei­ka­tą. Tad pa­grin­di­nis pa­ta­ri­mas – ri­bo­ti sa­vo bu­vi­mą so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, in­ter­ne­to sve­tai­nė­se, ku­rio­se gau­na­te ir skai­to­te įvai­rią in­for­ma­ci­ją“, – sa­ko psi­chiat­ras. Jis pa­pil­do: „Už­ten­ka ži­no­ti pa­grin­di­nes nau­jie­nas, jas tik­rin­ti kar­tą ar ke­lis per die­ną, o ne kas pus­va­lan­dį ar dar daž­niau.“

Pri­me­na­ma, kad tiks­li ir nau­jau­sia in­for­ma­ci­ja apie CO­VID-19 si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je yra skel­bia­ma ofi­cia­lio­je LR Vy­riau­sy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.ko­ro­nas­top.lrv.lt.

Ra­gi­na ne­pa­si­duo­ti in­for­ma­ci­niam chao­sui

Nors anks­tes­nės epi­de­mi­jos taip pat kė­lė ne­ri­mą ir sė­jo pa­ni­ką pa­sau­ly­je, bai­mei dėl CO­VID-19 di­de­lę įta­ką tu­rė­jo ir vis dar tu­ri itin grei­tas ir glo­ba­lus in­for­ma­ci­jos per­da­vi­mas: in­ter­ne­tas, so­cia­li­niai tink­lai.

Pa­sak Vil­niaus mies­to psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro va­do­vo, in­ter­ne­tą ir so­cia­li­nius tink­lus ga­li­ma pa­va­din­ti trum­pai ir konk­re­čiai – in­for­ma­ci­niu šiukš­ly­nu.

„Nors ten bū­na la­bai ge­rų ir nau­din­gų da­ly­kų, vis­kas ja­me yra su­vers­ta į vie­ną krū­vą – tie­sa ir ne­tie­sa, klie­de­siai ir fak­tai.

In­for­ma­ci­niai ka­na­lai, to­kie kaip spau­da ar te­le­vi­zi­ja, tu­ri tam tik­rus žmo­nes, ku­rie vi­są in­for­ma­ci­ją „pra­ko­šia“, o so­cia­li­niuo­se tink­luo­se vi­si ga­li pla­tin­ti bet ką“, – pa­brė­žia M. Mar­cin­ke­vi­čius, at­kreip­da­mas dė­me­sį į de­zin­for­ma­ci­jos ir me­la­gin­gos in­for­ma­ci­jos mas­tą.

Ak­cen­tuo­ja­ma tai, kad ofi­cia­lios ir pa­tvir­tin­tos in­for­ma­ci­jos prie­mo­nės daž­nai at­nau­ji­na tu­ri­nį, o ki­ti ka­na­lai ar gru­pės, sklei­džian­čios de­zin­for­ma­ci­ją, re­mia­si to­mis pa­čio­mis są­moks­lo teo­ri­jo­mis, mi­tais.

Be to, gy­dy­to­jas psi­chiat­ras įspė­ja – moks­lo ty­ri­mais įro­dy­ta, kad po pa­bu­vi­mo so­cia­li­niuo­se tink­luo­se žmo­gaus sa­vi­jau­ta ir dva­si­nė bū­se­na pa­blo­gė­ja vi­du­ti­niš­kai 8–10 pro­cen­tų.

Tad jis ra­gi­na žmo­nes: bū­ki­te są­mo­nin­gi ir ap­sau­go­ki­te sa­ve steng­da­mie­si ri­bo­ti lai­ką so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ir ki­tuo­se in­for­ma­ci­ją sklei­džian­čiuo­se ka­na­luo­se, at­sa­kin­gai at­si­rin­ki­te skai­to­mus šal­ti­nius, at­kreip­ki­te dė­me­sį į in­for­ma­ci­jos pa­ti­ki­mu­mą, ofi­cia­lu­mą.

„Nuo vi­so to pri­klau­so mū­sų psi­chi­nė ir emo­ci­nė ge­ro­vė, tad sten­ki­mės elg­tis taip, kad sa­vo psi­chi­nę svei­ka­tą stip­rin­tu­me, o ne žlug­dy­tu­me“, – tei­gia jis ir pri­du­ria, kad rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti skai­ty­ti sau įdo­mių ir su pa­sau­li­nė­mis ne­gan­do­mis ne­su­si­ju­sių skai­ti­nių, už­siim­ti ma­lo­nia ir at­pa­lai­duo­jan­čia veik­la.

Ša­ly­je priei­na­ma ne­mo­ka­ma pa­gal­ba

Ieš­kant pa­gal­bos ar no­rint pa­si­kon­sul­tuo­ti, pri­me­na­ma, kad kiek­vie­nas as­muo be gy­dy­to­jo siun­ti­mo ga­li gau­ti ne­mo­ka­mas psi­cho­lo­go kon­sul­ta­ci­jas psi­chi­kos svei­ka­tos cent­re ar­ba vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­re. Tam nė­ra rei­ka­lin­gas gy­dy­to­jo siun­ti­mas.

No­rin­tie­siems gau­ti pa­gal­bą nuo­to­li­niu bū­du pa­ta­ria­ma skam­bin­ti pa­grin­di­ne emo­ci­nės pa­ra­mos li­ni­ja – 1809. Itin sku­bi pa­gal­ba tei­kia­ma pa­skam­bi­nus 112.

Vi­są pa­gal­bos li­ni­jų są­ra­šą ga­li­ma ras­ti „Pa­gal­bos sau“ in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.pa­gal­ba­ sau.lt/pagalbos-linijos/. Jo­je gau­su in­for­ma­ci­jos apie emo­ci­nę svei­ka­tą ir psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą su­dė­tin­giau­siais gy­ve­ni­mo at­ve­jais.