Kaip gimė žemaitiška daina „Eso truopnus žemaitis“

Redakcija sulaukė ponios Valentinos laiško: „Prieš metus Kovo 11-osios proga išgirdau puikią žemaitišką dainelę „Eso truopnus žemaitis“. Po to ją daug kas dainavo, vaikai ir anūkai, gyvenantys užsienyje, pamėgo.“
„Telšių ŽINIOS“ dėkoja už laišką ir pildo ponios Valentinos norą – pasakoja šios dainelės istoriją ir apie jos autores.
Aurelija SERVIENĖ
Dviejų pedagogių kūrinys
Dainos „Eso truopnus žemaitis“ žodžius ir muziką sukūrė dvi kolegės – Telšių lopšelio-darželio „Berželis“ mokytojos: muzikinio ugdymo pedagogė Jevgenija Norkuvienė ir pedagogė Regina Klemovienė.
Mokytoja R. Klemovienė pasakojo, kad vieną rytą eidama pro salę ji išgirdo, kaip Jevgenija skambina pianinu, ir pasiūlė pačioms sukurti kokią nors žemaitišką dainelę apie šeimą. Dainelė „Eso truopnus žemaitis“ gimė iš noro, poreikio turėti savo miesto, savo krašto žemaitiškai dainuojamą kūrinėlį, kurio dažnokai prireikia liaudiškoms popietėms, šventėms. Taip besikalbant mintyse pradėjo dėliotis žodžiai „mama“, „tėti“. Iškilo ir melodijos vingiai. O kai atsirado žodeliai „baba“ ir „bočius“, mokytojos tarsi užsivedė ir pačioms pasidarė smagu. O ir vaikams ta dainelė „prilipo“. Taip spontaniškai atsirado daina „Esu truopnus žemaitis“.
„Tai nebuvo pirma bendra daina, kurią sukūrėme. Kūrybinių minčių visada buvo, motyvacijos – taip pat. Mes abi dažnai dalyvaudavome, kurdavome žemaičių tarme meninius projektus: improvizuodavome pasakas, dalyvaudavome vaikų teatrų festivaliuose, sveikatingumo renginiuose, projektuose „Švarių rankų šokis“, „Mažųjų olimpiada“, kurdavome scenarijus Telšių lopšelio-darželio „Berželis“ bendruomenės šventėms: Kalėdų, Mamyčių dienos, Kaziuko mugės, grįžtančių paukščių, atsisveikinimo su darželiu ir daugybei kitų. Visada mokėme vaikus suvokti žemaičių tarmės grožį, savitumą ir vertę“, – kalbėjo pedagogės.
Kai kūrė šią dainą, mokytojos teigė net negalvojusios, kad ji išeis į viešumą ir taps tokia populiari. Ją dainuodavo darželio renginiuose, dalyvavo tarptautiniame ikimokyklinių įstaigų kūrybiniame projekte „Aš myliu savo miestą“.
Antrasis dainelės užgimimas
Dainelės „antrasis užgimimas“ atėjo kartu su rajono ikimokyklinių įstaigų projektu, skirtu Žemaitijos 800 metų jubiliejui. Kai užtraukė vaikučiai dainelę kultūros namų salėje, žiūrovai atsistoję plojo ir dainuodami pritarė. Taip dainelė tapo populiari, buvo įtraukta į rajoninės moksleivių dainų šventės repertuarą. Bet virusas pakeitė planus…
Kultūros centro ir R. Tekoriaus iniciatyva dainelė nuskambėjo Nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo 11-osios – garbei. Taip ir pasklido dainelė po Žemaitiją, Lietuvą, po svečias šalis, kuriose gyvena Žemaitiją mylintys ir gerbiantys kraštiečiai.
„Mums abiem malonu ir džiugu, kad per dainelę lyg ir susikalbame su žemaičiais telšiškiais, pasklidusiais po platų pasaulį, kad tapatumą su savo krašto šaknimis tvirtai išlaikome ir jaučiame stiprų pulsą“, – sakė dainelės kūrėjos.

Daina „Eso truopnus žemaitis“
Tarp lauku i mišku ežerīna,
Žemaitėjė ta žemė vadėnas.
Saule gluosta septīnes kalveles,
Nu senuoves če Telšiu miestelis.

Priedainis
Mona mama iš Telšiū,
Mona tetė iš Telšiū,
Mona baba i buočius – žemaite.
Mona sesė iš Telšiū,
Mona bruolis iš Telšiū,
Vo aš pats –
Eso truopnus žemaitis.

Maste ežerė plaukiuo gulbelės,
Če dainoun Žemaitėjės mergeles.
Vo bernele ont Šatrėjės kalna
Ritiniejes i lek i pakalne.

Priedainis
Mona mama iš Telšiū,
Mona tetė iš Telšiū,
Mona baba i buočius – žemaite.
Mona sesė iš Telšiū,
Mona bruolis iš Telšiū,
Vo aš pats –
Eso truopnus žemaitis.

Sauguom melžėna Džioga didybe
I mešku Žemaitėjės galybe.
Augam linksme, sveike i pruotinge,
Žemaitėje laba reikalinge.

Priedainis
Mona mama iš Telšiū,
Mona tetė iš Telšiū,
Mona baba i buočius – žemaite.
Mona sesė iš Telšiū,
Mona bruolis iš Telšiū,
Vo aš pats –
Eso truopnus žemaitis.