Ire­nos vir­šu­kal­nė: nau­jos kny­gos ir gy­vas že­mai­tiš­kas žo­dis

Ko­vo 19 die­ną Tel­šiuo­se vy­ko poe­tės Ire­nos Dau­ba­rie­nės kny­gų „Įsi­žiū­rė­ji­mai“ ir „Isi­vei­zie­jėmā“ su­tik­tu­vės. Šven­tė pra­si­dė­jo bend­ra mal­da Tel­šių Šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio ka­ted­ro­je, kur šv. Mi­šias au­ko­jo Tel­šių vys­ku­pas Al­gir­das Ju­re­vi­čius. Vė­liau vi­si pa­kvies­ti kū­ry­bi­nio ato­kvė­pio į Tel­šių pa­sto­ra­ci­jos cent­rą Ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je.

I. Dau­ba­rie­nė šir­din­gai dė­ko­jo vi­siems at­vy­ku­siems, drau­ge su duk­ra Ma­ri­ja da­li­jo­si ei­lė­mis, pri­si­mi­ni­mais. Dė­ko­jo Die­vui už gy­ve­ni­mo lai­mę, aug­ti ša­lia „ba­by­tės“, sem­tis iš jos gy­ve­ni­miš­kos pa­tir­ties bei gir­dė­ti že­mai­čių šnek­tą.

„Dė­ko­ju vi­siems bran­giems žmo­nėms, su­tik­tiems įvai­riuo­se gy­ve­ni­mo eta­puo­se. Dė­kin­ga li­ki­mui, gy­ve­ni­mui, Die­vui, kad ga­li­me su­siei­ti, kol dar esa­me gy­vi, kai dar ga­li­me švęs­ti gy­ve­ni­mą“, – sa­kė kny­gų au­to­rė.

Su kny­gų gi­mi­mu, o kar­tu ir su ju­bi­lie­ju­mi, poe­tę svei­ki­no ka­nau­nin­kas And­rie­jus Sa­ba­liaus­kas: „Džiau­giuo­si. Ire­na šian­dien už­ko­pė į vir­šu­kal­nę ir at­pa­žįs­ta sa­vo ta­len­tus, ne­lei­džia už­mig­ti sa­vo šir­džiai ir są­ži­nei. Bu­di­na sa­ve ir ki­tus ap­link, nuo­la­tos pa­ju­din­da­ma. Tai yra svar­būs da­ly­kai, nes mū­sų vi­suo­me­nė­je reikš­min­ga yra da­ry­ti tai, kas tu­ri ver­tę. Da­bar daug da­ly­kų da­ro­ma, ku­rie ne­tu­ri ver­tės, pra­smės, atei­ties. O čia ke­lio­nė, ku­rio­je daug pra­smės… Pa­mink­las gim­ta­jai kal­bai vi­sa­da liks la­bai svar­biu ženk­lu mū­sų gy­ve­ni­mo tik­ro­vė­je.“

Tel­šių vys­ku­pas A. Ju­re­vi­čius dė­ko­jo I. Dau­ba­rie­nei už tai, jog ji ėmė­si ini­cia­ty­vos ir pa­ra­šė vi­suo­ti­nę mal­dą že­mai­tiš­kai, ku­ri šian­dien skai­to­ma Že­mai­ti­jos baž­ny­čio­se.

Ire­ną svei­ki­no Že­mai­čių drau­gi­jos prezidiumo narys Sta­sys Kas­pa­ra­vi­čius, lin­kė­da­mas su­kur­ti že­mai­čių him­ną.

Poe­tę, že­mai­tiš­ko žo­džio puo­se­lė­to­ją ir jos duk­rą Ma­ri­ją, žen­gian­čią ma­mos pė­do­mis, tą­dien svei­ki­no di­de­lis bū­rys ar­ti­mų­jų, dva­si­nin­kų, drau­gų, že­mai­čių, ko­le­gų ir kt. Do­va­no­jo gra­žius žo­džius, lin­kė­ji­mus, mu­zi­ką, dai­nas. Net­rū­ko ir staig­me­nų.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.