Ketinama renovuoti pagrindinėje Telšių miesto gatvėje greta Šv. Antano Paduviečio katedros esančią akmeninę sieną. Remonto darbai esą būtini – siena kelia pavojų, ją ardo vanduo ir laikas. Tačiau ties tvarkymo darbais nebus apsistota – Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjui Algirdui Žebrauskui kilo idėja akmeninę sieną padaryti išraiškingesnę ir meniškai vertingą. Iki 2013 m. ją papuoš devynios menininkų sukurtos plokštės, kuriose bus pavaizduoti svarbūs istoriniai įvykiai.
Telšių architekto teigimu, akmeninė siena pastatyta apie 1912 m. „Matyt, tuomet buvo tvarkoma pagrindinė gatvė“, – svarstė architektas. Pasak jo, šiuo metu situacija gana sudėtinga – tekantis vanduo drėkina sieną ir ją ardo.
Iš akmenų pastatytos sienos dalis, kuri priklauso Savivaldybei, įtraukta į URBAN programą, taigi renovacija bus atlikta iš Europos Sąjungos lėšų. Likusioji tvoros dalis priklauso privatiems asmenims.
Pasak A. Žebrausko, sienos tvarkymo darbams atlikti bus skirta apie 0,5 mln. Lt. Iš šių pinigų taip pat bus sutvarkytas šlaitas, esantis nuo Katedros šventoriaus iki akmeninės sienos. Teritorija bus apsodinta augmenija. Anot architekto, bus padaryta savotiška akustinė siena, sauganti, kad garsai iš Katedros nesklistų į miestą.
Įamžins istorinius faktus
„Ši tvora laiko svarbiausią Žemaitijos šventovę“, – sako architektas, pasakodamas, kaip jam kilo idėja akmeninėje sienoje įkūnyti istoriją.
Pradėta bus nuo Žemaitijos simbolio – meškos skulptūros (jos legenda byloja apie mešką, užauginusią tris žemaičių vaikus ir davusią jiems savo jėgą).
Ant sienos bus įtvirtintos devynios plokštės. Pirmojoje, pasak architekto, tikriausiai bus pavaizduota legendinė istorija: kas yra žemaičiai, iš kur jie atsirado ir pan. Kitose plokštėse bus atskleisti konkretūs istoriniai faktai.
Rudeniop Telšių miesto architektas susitiks su Telšių vyskupu Jonu Boruta, taip pat bus sudaryta komisija, kuri spręs, ką pavaizduoti plokštėse.
„Gyventojai taip pat gali siūlyti idėjas Savivaldybei ar „Telšių ŽINIOMS“, – informavo A. Žebrauskas.
Vienas kūrinys arba jo dalis, pasak architekto, tikriausiai bus skirtas Durbės mūšiui paminėti, nes artėja šio istorinio įvykio 750 m. jubiliejus. Taip pat svarstoma, jog reikėtų įamžinti pirmąjį žemaičių paminėjimą 1219 m.
Devynios plokštės turėtų atsirasti iki 2013 m. Už meninius darbus atsiskaitys Savivaldybė bei remėjai.
Kiek gali kainuoti istorijos įamžinimas sienoje, architektas pasakyti negalėjo – esą tai priklauso nuo to, kokia menine išraiška istorija bus įkūnyta.
A. Žebrausko teigimu, kitais metais, švenčiant miesto gimtadienį, ketinama pristatyti pirmąjį ar pirmuosius kūrinius.
„Dabar siena nebyli“, – pastebi A. Žebrauskas ir priduria, jog, pasižiūrėję į naująją akmeninę sieną, gyventojai, jų vaikai, svečiai galėtų prisiminti svarbius įvykius.
Garantuos saugumą
Regis, Telšiai galės puikuotis dar vienu meno kūriniu. Akmeninėje sienoje įamžintos plokštės bus apšviestos, šaligatvis toje vietoje bus pagražintas tašytais akmenimis. Važiuojamoji kelio dalis ir šaligatvis dėl gyventojų saugumo bus atskirti tvorele.
Miestas gražės ir toliau. Pasak architekto, kitą savaitę Turgaus a. bus pastatytas Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto studento diplominis darbas – žaidimas eksterjerui „Pažink Žemaitijos sostinę“.
Kūrinys atsiėjo 10 tūkst. Lt – 6 tūkst. Lt skyrė rėmėjai, likusius pinigus, reikalingus žaidimo techninei daliai sustiprinti, – Savivaldybė.
Turgaus a. turėtų atsirasti ir senovinis šulinys.
Loading ...
