Rugpjūčio 25 d. po Lauko Sodos miestelį pasklido itin gausus kraštiečių būrys. Buvusių ir dabartinių šių apylinkių gyventojų sueiga įrodė gimtojo krašto svarbą. „Gimtinė – nemainoma, nekeičiama. Ją čiulba paukščiai, ošia medžiai. Ji sutinkama žmonių veiduose“, – Šv. Joachimo atlaidų ir kraštiečių šventės „Čia mūsų namai, čia viskas gerai“ metu kalbėjo Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė.
Sekmadienį Lauko Sodos šventė prasidėjo Šv. Joachimo atlaidais. Pulkas miestelėnų, į gimtinę sugrįžusiųjų bei svečių sugužėjo į miestelio bažnyčią. Čia aukotos šv. Mišios. Į susirinkusiųjų minią maldos žodžiais prabilo parapijos klebonas Kęstutis Balčiūnas.
Kiek vėliau šventinis šurmulys persikėlė į šalia Lauko Sodos mokyklos esantį parkelį. Žaliajame kampelyje netruko sušvisti kraštiečių ugnis, kurią įžiebė Zigmontas Šimkus. Miestelio himną kartu su autoriumi Justinu Dapkumi giedojo kiekvienas renginio dalyvis.
Labai saulėta diena, smagiu sambūriu, buvusių ir dabartinių lauksodiškių šypsenomis džiaugėsi šventės „Čia mūsų namai, čia viskas gerai“ svečiai. LR Seimo narys Valentinas Bukauskas didžiavosi miestelio gyventojų sutelktumu ir visiems priminė, kad „šiandien esam ne kalboms kalbėti, o švente mėgautis, koncertu grožėtis“. Pastarajam sveikintojui antrino Telšių r. savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas ir Tarybos narė Laima Jurytė-Zakarauskienė. Atradęs sąsajų tarp Upynoje kasmet organizuojamos Oninių šventės ir Lauko Sodoje minimų Šv. Joachimo atlaidų (Ona ir Joachimas buvo Švč. Mergelės Marijos tėvai), Savivaldybės vicemeras miestelėnams palinkėjo „sudrebinti Lauko Sodą!“
Šiltais vaikystės prisiminimais dainuodamas dalijosi sunokusių obuolių kvapo kasmet į gimtinę grąžinamas Vytautas Česnauskis.
Kalbėtojų sąrašą papildė Telšių miesto seniūnas, Ryškėnų kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas. Svečias teigė Lauko Sodoje randantis tai, ko šiandieniniame gyvenime pasigendama: nuoširdumo, draugiškumo, nuolatinio bendravimo.
Ryškėnų seniūnijos seniūnas Benediktas Šniaukas džiūgavo vis gražėjančia gyvenviete, vis dar iš tolo šviečiančia kaimo „liktarna“ – mokykla ir atnaujinta bažnyčia.
Padėkos raštai įteikti Lauko Sodos bažnyčios remonto iniciatoriui, parapijos klebonui K. Balčiūnui ir rėmėjui LR Seimo nariui V. Bukauskui. Gėlių puokštė nukeliavo į bendruomenės narės, šventusios savo gimtadienį, Virginijos Augutienės rankas.
Tradicinėje Lauko Sodos šventėje lankėsi Lieplaukės bendruomenės pirmininkas Vytautas Rumbutis, kuris savo kolegai, miestelio bendruomenės pirmininkui Jonui Bereniui padovanojo pintinę sodo gėrybių.
Sporto varžybų organizatorius, Ryškėnų pradinės mokyklos direktorius Jonas Gaurylius padėkos raštais pagerbė aktyviausius seniūnijos sporto gyvenimo dalyvius, minėjusius asmeninius jubiliejus – Henriką Skersonaitę ir Ievą Jonikienę.
Šventinį sekmadienį meno ir muzikos mylėtojai mėgavosi Ryškėnų kultūros centro šokių kolektyvo „Svajonė“ (vad. V. Žalgevičienė), Telšių sportinių šokių klubo „Vėlunga“ kraštiečių poros (vad. D. Butkienė) pasirodymais bei Ryškėnų kultūros centro meno vadovo Martyno Miliausko saksofonu atliekama muzika ir skambiomis dainomis.
Kol vieni ragavo gardaus lauksodiškių sūrio, antri klausėsi Ryškėnų kaimo „Bočių“ kapelos „Čia ir dabar“ (vad. A. Kupštys) kūrinių, treti jėgas išbandė įvairiose sporto rungtyse (varžybų organizatoriai Jonas ir Tomas Gauryliai).
Šaškių varžybose vyrų grupėje nenugalimas buvo Nerijus Montrimas. Moterų grupėje šaškių meistre pripažinta Henrika Skersonaitė. Paplūdimio tinklinį puikiausiai žaidė „Činskių sodybos“ komanda. Krepšinio 3 x 3 varžybose pirmąją vietą iškovojo „Snaiperio“ komanda. Smiginio rungtyje nepralenkiama buvo Justina Petrauskytė. Daugiausiai kartų svarstį, sveriantį 24 kg, išrovė Remigijus Urbšas. Tiek moterys, tiek vyrai galynėjosi rankų lenkimo varžybose. Pirmąsias vietas užėmė Rimas Berenis ir Rita Jurkaitienė.
8-oji kraštiečių šventė „Čia mūsų namai, čia viskas gerai“ sporto varžybų nugalėtojų apdovanojimais bei šventiniu koncertu nesibaigė. Nors saulės laida buvo jau ne už kalnų, buvę ir dabartiniai miestelio gyventojai namo neskubėjo. Smagi gegužinė, puikus oras, nuoširdūs pokalbiai su gimtinę palikusiais truko dar ne vieną valandą. Juk visada norisi būti ten, kur žmogaus širdis.