Liepos 13 d. Rainių koplyčioje Viešvėnų parapijos klebonas Viktoras Daujotis atnaujino Genovaitės ir Teodoro Stasiulių santuokos įžadus 65-ųjų vestuvių metinių proga. Iškilmėse dalyvavo net 50 sutuoktinių artimųjų. Netrukus Genovaitei sukaks 87-eri, o Teodorui – 88-eri, tačiau amžius jiems ne kliūtis garbingai paminėti drauge praleistus metus.
Genovaitė ir Teodoras pažįstami buvo nuo vaikystės, kartu lankė tą pačią mokyklą. Jie gyveno gretimuose kaimuose: vienas – Ringaliuose, o kitas – Rūdupiuose, todėl juos teskyrė tik keletas kilometrų. Šešiolikos metų Teodoras išvyko dirbti į Vokietiją, tačiau neilgai trukus vėl grįžo į gimtinę. Genovaitė pamena, kaip jie eidavo į šokius, tačiau Teodoras nemokėjo šokti. Vėliau jis netikėtai atvyko pasikinkęs arklį ir su piršliu. Vaikinas nepasidavė ir antrą kartą pas Genovaitę apsilankė su piršliu, tačiau ir vėl nesulaukė iš jos teigiamo atsakymo.
Pašnekovė pasakojo, kad jai nerūpėjo vaikinai ir pretendentas į jos širdį, pasikinkęs net eržilą, nesužavėdavo. Mergina kurį laiką vengė savo būsimo vyro, tačiau jos svainis, nė pats to nežinodamas, Genovaitei pasiūlė jai jau pažįstamą vaikiną. O Teodorui trečiasis kartas ir buvo sėkmingas, birželio 7 d. jaunuoliai susituokė. Karo metai buvo sunkūs. Nepaisant to, suknelės vis tiek reikėjo, todėl prieš vestuves pora sėdo ant dviračių ir kartu išvažiavo į jomarką jos ieškoti. „Suknelė buvo iš šilko, melsva, su rožinėmis smulkiomis gėlytėmis“, – su šypsena pasakojo Genovaitė.
Seniau jaunoji pati turėjo rūpintis žiedais, o vyrai niekada jų nenešiojo. Jei moteris norėdavo, dėvėdavo ir savo, ir vyro žiedus. Genovaitei auksinį žiedą atidavė jos mama, tačiau jau pirmaisiais santuokos metais jį netyčia prarado. Dirbdama G. Stasiulienė įvyniojo žiedą į nosinaitę ir įsidėjo į kišenę, bet traukiant nosinaitę jis iškrito ir dingo. Vėliau mama dukros teiravosi, kodėl ji nenešiojanti žiedo. Genovaitė tiesą nuslėpė, bet jos vyras prasitarė, jog žiedo jau seniai nebėra. Moteris prisimena, kaip mama ant jos pyko, sakė, kad ji žiedą išsaugojo ilgą laiką, o jos dukra jį pametė jau pirmaisiais metais.
Tačiau šis žiedo praradimas nebuvo blogas ženklas jų santuokai, pora susilaukė septynių vaikų. Šiandien Stasiuliai džiaugiasi net dvylika anūkų bei trylika proanūkių. Pora jau 22 metus gyvena Telšiuose. Jai netenka liūdėti, kadangi keli vaikai taip pat gyvena Žemaitijos sostinėje.
Telšiškiai minėjo ir savo auksines (50 metų) vestuvių metines. Tai įrodo jų pagarbą santuokos saitams ir, žinoma, atsidavimą vienas kitam.
Stasiulių gyvenime buvo ir sukrėtimų. Kai Genovaitė laukėsi antrojo vaiko, jos vyrą areštavo, nuteisė ir įkalino dėl vagystės net aštuoneriems metams. Teodoro laisvė buvo nepagrįstai atimta, nes jis nesutiko pavežti stribų. Pretekstas – per kratą rastas šienas, kurio tuo metu buvo tariamai per daug, nes kolūkiuose dar nebuvo šienaujama. Šeimos neaplenkė ir kitos nelaimės: sūnus sugrįžo iš kariuomenės sirgdamas epilepsija, kuri šiuo metu išgydyta, tačiau palikusi savus pėdsakus. Viena dukra mirė nuo vilkligės. Dar vieno sūnaus sveikatai pakenkė buvimas netoli Černobylio avarijos židinio, kai vyko likvidavimo darbai. Tačiau visa tai Stasiulių šeimos nepalaužė ir nepradangino šypsenų nuo jų veidų.