Fi­nan­si­niai su­kčiai iš Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ir įmo­nių per­nai iš­vi­lio­jo 10,2 mi­li­jo­no eu­rų

Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­ja (LBA) skel­bia, kad praė­ju­siais me­tais iš Lie­tu­vos gy­ven­to­jų su­kčiai iš­vi­lio­jo du­kart di­des­nę su­mą nei 2020-ai­siais. Per­nai nuo­sto­liai su­da­rė 10,2 mi­li­jo­no, o už­per­nai – 4,8 mi­li­jo­no eu­rų.
Pa­tir­ti nuo­sto­liai
LBA duo­me­ni­mis, 2021 me­tais su­kčia­vi­mo at­ve­jų skai­čius išau­go pust­re­čio kar­to. La­biau­siai pa­dau­gė­jo „fi­šin­go“ (angl. „phis­hing“) ir te­le­fo­ni­nio su­kčia­vi­mo. Spe­cia­lis­tų ver­ti­ni­mu, nuo­sto­liai bū­tų dar di­des­ni ne­sant fi­nan­sų įstai­gų ir ins­ti­tu­ci­jų tak­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo.
Praė­ju­siais me­tais LBA pri­klau­san­tys fi­nan­sų ir kre­di­to rin­kos da­ly­viai fik­sa­vo 3 511 su­kčia­vi­mo in­ci­den­tų elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je (2020 m. – 1 336 in­ci­den­tai). Net še­šis kar­tus išau­go „fi­šin­go“ (ap­gau­lės bū­do, kai su­kčiai pa­tei­kia nuo­ro­das į su­klas­to­tas in­ter­ne­to sve­tai­nes) in­ci­den­tų skai­čius – per­nai fik­suo­ta 914 „fi­šin­go“ at­ve­jų, dėl ku­rių gy­ven­to­jai pa­ty­rė apie 0,8 mln. eu­rų nuo­sto­lių. Dau­giau nei du kar­tus pa­gau­sė­jo ir te­le­fo­ni­nio su­kčia­vi­mo at­ve­jų, dėl ku­rių pa­tir­ta ža­la praėjusiais metais su­da­rė apie 1,3 mln. eu­rų. Dau­giau­siai nuo­sto­lių per­nai pa­tir­ta dėl in­ci­den­tų, kai su­kčiai pe­ri­ma su­si­ra­ši­nė­ji­mą elekt­ro­ni­niu pa­štu – iš vi­so taip iš­vi­lio­ta apie 2,7 mln. eu­rų.
„Ten­den­ci­ja aiš­ki – su­kčiai ne­ke­ti­na trauk­tis iš Lie­tu­vos elekt­ro­ni­nės erd­vės ir nuo­lat di­di­na re­sur­sus, nu­kreip­tus į ata­kų or­ga­ni­za­vi­mą. Tiek ban­kų fik­suo­tas su­kčia­vi­mo in­ci­den­tų skai­čius, tiek gy­ven­to­jų ir vers­lo pa­tir­ti nuo­sto­liai 2021-ai­siais au­go kar­tais ir tai ro­do tik vie­na – tu­ri­me bū­ti dar kri­tiš­kes­ni in­for­ma­ci­jai, gau­na­mai nuo­to­li­nė­mis ry­šio prie­mo­nė­mis“, – ak­cen­ta­vo LBA pre­zi­den­tė dr. Ei­vi­lė Čip­ku­tė.
Vei­kia tak­ti­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas
Su­ma­žin­ti su­kčių ata­kų mas­tą ir da­ro­mą ža­lą sie­kia­ma ne vien in­for­ma­ci­jos sklai­da. Per­nai ge­gu­žę veik­lą pra­dė­jęs Pi­ni­gų plo­vi­mo pre­ven­ci­jos kom­pe­ten­ci­jų cent­ras, ku­rį kar­tu įstei­gė Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, Lie­tu­vos ban­kas ir 8 ša­ly­je vei­kian­tys ko­mer­ci­niai ban­kai, įstei­gė tak­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo gru­pę. Jo­je da­ly­vau­jan­tys fi­nan­sų bei kre­di­to įstai­gų ir tei­sė­sau­gos spe­cia­lis­tai kei­čia­si in­for­ma­ci­ja dėl ak­tua­lios si­tua­ci­jos fi­nan­si­nių su­kčia­vi­mų ir jų pre­ven­ci­jos sri­ty­je.
Va­sa­rą bu­vo pa­dau­gė­ję „fi­šin­go“ ata­kų, nu­kreip­tų į ša­lies pi­lie­čius, kai fi­nan­si­niai su­kčiai ap­si­mes­da­vo ban­kų dar­buo­to­jais ir, bend­rau­da­mi su jų klien­tais ru­sų kal­ba, ne­tei­sė­tai įsi­brau­da­vo į as­me­ni­nes ban­kų są­skai­tas bei pa­si­sa­vin­da­vo san­tau­pas. Skai­čiuo­ja­ma, jog vien tik šių atakų me­tu fi­nan­si­niams su­kčiams iš gy­ven­to­jų pa­vy­ko iš­vi­lio­ti apie 400 000 eu­rų. Fik­suo­jant au­gan­tį at­ve­jų skai­čių, tak­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo gru­pė koor­di­na­vo nuo­la­ti­nį par­tne­rių kei­ti­mą­si in­for­ma­ci­ja ir die­gė pre­ven­ci­nes prie­mo­nes. Lie­tu­vos po­li­ci­jos įsi­trau­ki­mu ir bend­ra­dar­bia­vi­mu pa­vy­ko už­kirs­ti ke­lią to­les­nėms nu­si­kals­ta­moms vei­koms bei fi­nan­si­niams pra­ra­di­mams.
Daž­niau­siai nau­do­ja­mi su­kčia­vi­mo me­to­dai:
*Suklastotas el. laiš­kas ar­ba SMS ži­nu­tė – „fi­šin­gas“
Suk­čiai siun­čia su­klas­to­tus elekt­ro­ni­nius laiš­kus ar SMS ži­nu­tes, ku­rios at­ro­do pa­na­šios į jū­sų ban­ko ar ki­tų nau­do­ja­mų pa­slau­gų tei­kė­jų siun­čia­mą in­for­ma­ci­ją. Šiuo me­to­du sie­kia­ma iš jū­sų iš­gau­ti in­ter­ne­ti­nio ban­ko pri­si­jun­gi­mo duo­me­nis, pa­tvir­tin­ti su­kčių at­lie­ka­mus pa­ve­di­mus ir pan.
*Skambučiai ap­si­me­tant ban­ko ar ki­tos įstai­gos dar­buo­to­ju
Suk­čiai, pri­si­sta­tan­tys jū­sų ban­ko ar­ba vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos at­sto­vais, mė­gi­na už­megz­ti kon­tak­tą, kad pri­vers­tų jus pa­si­da­ly­ti sa­vo as­me­ni­ne, fi­nan­si­ne ar­ba pri­si­jun­gi­mo in­for­ma­ci­ja.
*Investicinis su­kčia­vi­mas
Įky­rūs skam­bu­čiai, laiš­kai, rėks­min­gi skel­bi­mai in­ter­ne­te – vis­kas tam, kad pri­vers­tų pa­ti­kė­ti, kad jums tei­kia­mas la­bai pa­trauk­lus in­ves­ta­vi­mo pa­siū­ly­mas ar­ba pro­ga įsi­gy­ti fan­tas­tiš­ką pre­kę. Jei­gu tai skam­ba per daug ge­rai, kad bū­tų tie­sa – ko ge­ro, tai ir yra ap­gau­lė.
*Susirašinėjimo elekt­ro­ni­niu pa­štu pe­rė­mi­mas
Suk­čiai įsi­lau­žia į elekt­ro­ni­nį su­si­ra­ši­nė­ji­mą tarp dvie­jų ša­lių, pa­vyz­džiui, pre­kės pir­kė­jo ir jos par­da­vė­jo, ir su­lau­kę pa­to­gaus mo­men­to in­for­muo­ja mo­kė­to­ją apie pa­si­kei­tu­sią ban­ko są­skai­tą.
*Sukčiavimas ap­si­me­tant įmo­nės va­do­vu
Fi­nan­sų spe­cia­lis­tai daž­nai bū­na vie­ni mėgs­ta­miau­sių su­kčių tai­ki­nių. Jei­gu tvar­ko­te di­de­lės bend­ro­vės fi­nan­sus, ga­li­te su­lauk­ti ne­ti­kė­to skam­bu­čio iš ta­ria­mo įmo­nės ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus, ku­ris pra­šo ne­del­siant ap­mo­kė­ti są­skai­tą fak­tū­rą ar­ba per­ves­ti pi­ni­gų, nes esą spren­džia įmo­nės pro­ble­mas. Ne­pai­sy­ki­te skam­bi­nan­čio­jo pa­ža­dų at­si­dė­ko­ti, sku­bi­ni­mo ar­ba gra­si­ni­mų ir ne­sku­bė­ki­te – tai ga­li bū­ti su­kčių ma­ni­pu­lia­ci­ja.
*Romantinė ap­ga­vys­tė
Daž­niau­siai šis bū­das su­tin­ka­mas in­ter­ne­ti­nė­se pa­si­ma­ty­mų sve­tai­nė­se, ta­čiau su­kčiai daž­nai pa­si­nau­do­ja ir so­cia­li­niais tink­lais ar­ba elekt­ro­ni­niu pa­štu, kad už­megz­tų kon­tak­tą. Įta­ri­mų jie ga­li su­kel­ti ne iš­kart: pra­džio­je – ro­man­tiš­kas bend­ra­vi­mas, vė­liau – pra­šy­mai pa­si­da­ly­ti sa­vo in­ty­mio­mis nuo­trau­ko­mis ar vaiz­do įra­šais, ta­da – šan­ta­žas pra­šant per­ves­ti pi­ni­gų.
Pa­reng­ta pa­gal Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­jos inf.