Auksinės vestuvės – svarbi šventė sutuoktinių gyvenime. Tai įrodymas, kad santuoka tvirta ir laiminga, geba atlaikyti gyvenimo siųstus išbandymus, tebeliepsnoja meile.
Šiandien bendro gyvenimo penkiasdešimties metų sukaktį švenčia janapoliškiai Emilija ir Feliksas Žulkai.
Feliksas kilęs iš Janapolės, tiksliau – Mažojo Pabiržulio kaimo. Emilijos gimtinė – Gadūnavas, Pamarkija.
„Kai vienas iš mano brolių vedė, atvyko pas mus pasisvečiuoti. Tada ir susipažinau su savo būsimąja žmona. Brolio žmonos sesuo krito į akį, ir štai mes jau 50 metų kartu“, – pasakojo janapoliškis.
Vyriškis 47 metus dirbo melioracijoje, moteris visą gyvenimą buvo virėja.
Poros vestuvės vyko pirmąjį birželio sekmadienį, 1960 m. Pagal tradicijas puota surengta pas žmonos tėvus. Vestuvės buvo didelės, truko dvi dienas, nuotaka vilkėjo baltą suknelę, visas iškilmių akimirkas įamžino fotografas, svečius linksmino muzikantai, jaunuosius į bažnyčią lydėjo net 20 porų, puotoje linksminosi apie 50 svečių.
Vyriškis pasakojo, kad Emilija jį pritraukė savo ramiu charakteriu. Feliksas prisipažino esąs tvirto būdo, kai piršosi savo mylimajai, iš karto pasakė, kad vyro pareiga yra uždirbti šeimai pinigus, kad nieko netrūktų. Žmona, pasak Felikso, privalo rūpintis vaikais, namais. Tuomet šeima bus darni.
„Feliksas buvo iškalbus vyriškis, labai mokėjo šnekėti, taip ir mane prišnekino tapti jo žmona“, – prisiminė E. Žulkienė.
Jaunavedžiai dešimt metų gyveno vyro tėviškėje. 1968 m. atsikėlė į Janapolę, pasistatė namą. Čia augo ir keturi jų vaikai. Pirmoji gimė dukra Salomėja, vėliau susilaukė sūnaus Česlovo ir dukterų – Darijos ir Jurgitos. Visi vaikai laimingai sukūrę šeimas ir seneliams padovanoję jau aštuonis anūkus.
F. ir E. Žulkai pirmąjį birželio savaitgalį savo auksinių vestuvių jubiliejų švęs namuose, didelių iškilmių nedarys – susirinks tik patys artimiausi.