Balandžio 28-ąją Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji teisėjų kolegija ėmėsi svarstyti bylą dėl Rolando Pakso skundo prieš Lietuvą.
Strasbūre vykusiame posėdyje unikalią galimybę dalyvauti turėjo „Telšių ŽINIŲ“ žurnalistai. Posėdį stebėjo ir Partijos Tvarka ir teisingumas nariai Arūnas Šarkauskas ir Rimas Radavičius.
Dėl teisės vėl būti renkamam į aukščiausius politinius postus kovojantis europarlamentaras EŽTT sprendimo tikisi sulaukti jau po kelių mėnesių. R. Paksas laukia jam palankaus sprendimo – kad Lietuva apribojo jo teisę būti išrinktu į valstybės parlamentą.
Skaitytojams primename, kad R. Paksas Prezidentu buvo išrinktas 2003 m. sausio 5-ąją.
2004-ųjų balandžio 6 d. po Seime inicijuotos apkaltos dėl Konstitucijos pažeidimų ir priesaikos sulaužymo R. Paksas iš Prezidento pareigų buvo nušalintas.
2004 m. Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė duotą priesaiką, todėl jis nebegali eiti jokių valstybinių pareigų, reikalaujančių prisiekti.
Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad R. Paksas, atsilygindamas už finansinę paramą rinkimų agitacijos metu, neteisėtai suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę rusų verslininkui Jurijui Borisovui ir, tebevykstant tyrimui, atskleidė jam slaptą informaciją.
Trečiuoju šiurkščiu Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo faktu Konstitucinis Teismas pripažino tai, kad R. Paksas darė spaudimą privačios bendrovės vadovams ir akcininkams, kad jie priimtų jam ir jo aplinkos žmonėms palankius akcijų perleidimo sprendimus.
Perleido Didžiajai teisėjų kolegijai
Nušalintasis Prezidentas R. Paksas vėl buvo nusprendęs dalyvauti išankstiniuose prezidento rinkimuose (2004 m.), tačiau Seimas pakeitė Rinkimų įstatymą, kuris nušalintajam Prezidentui nebeleido penkerius metus kandidatuoti į šį postą.
Vėliau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo apkaltos būdu nušalintas asmuo jau iki gyvos galvos nebegali dalyvauti rinkimuose į postą, kuriame reikia prisiekti.
2004 m. rugsėjo 24 d. R. Paksas kreipėsi į EŽTT skųsdamasis, kad Lietuvoje buvo priimti teisės aktų pakeitimai, draudžiantys jam kandidatuoti į Parlamentą.
R. Pakso, kaip pareiškėjo skundus dėl galimų Konvencijos 6 (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), 7 (nėra bausmės be įstatymo), 13 (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) straipsnių ir 7 protokolo 4 straipsnio (teisė nebūti dukart teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą) pažeidimų, taip pat skundą dėl apribojimo dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose Konstitucinis Teismas, remdamasis Konvencijoje nustatytais nepriimtinumo kriterijais, atmetė jau per pirminį nagrinėjimą.
Bylos R. Paksas prieš Lietuvą nagrinėjimas EŽTT susijęs su vieninteliu klausimu – ar nebuvo pažeista Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnyje numatyta teisė į laisvus rinkimus, t. y. teisė būti išrinktu į įstatymų leidžiamosios valdžios instituciją.
Pažymėtina, kad byla R. Paksas prieš Lietuvą buvo perduota Lietuvos Respublikos Vyriausybei dar 2007 m. ir nuo to laiko vyko rašytinis šios bylos nagrinėjimas.
2009 m. gruodžio 1-ąją bylą R. Paksas prieš Lietuvą nagrinėjanti 7 teisėjų kolegija savo jurisdikciją nusprendė perleisti Didžiajai teisėjų kolegijai.
Remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, teisėjų kolegija gali perleisti bylą nagrinėti Didžiajai teisėjų kolegijai bet kuriuo metu iki sprendimo priėmimo. Toks sprendimas priimamas, kai byla yra labai sudėtinga arba kai klausimo svarstymas kolegijoje gali lemti nesuderinamą su ankstesniu teismo sprendimu rezultatą.
Tai jau trečias toks atvejis bylose prieš Lietuvą – jurisdikcija Didžiajai teisėjų kolegijai buvo perleista ir Cudak prieš Lietuvą bei Ramanauskas prieš Lietuvą bylose.
Posėdžio dalyviai
Praėjusį trečiadienį EŽTT įvykusiame viešame posėdyje Lietuvos Respublikai atstovavo Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė, Teisingumo ministerijai atstovavo EŽTT skyriaus vedėja Karolina Bubnytė-Montvydienė, ekspertai: Vilniaus universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto vadovas Dainius Žalimas ir Oslo universiteto Viešosios ir tarptautinės katedros profesorius Eventas Smithas.
Posėdyje dalyvavo pats pareiškėjas R. Paksas ir jo atstovas advokatas iš Austrijos Eugen Salpius (rašytiniame procese R. Paksui atstovavo 2 teisininkai iš Austrijos ir advokatas iš Lietuvos).
Didžiąją teisėjų kolegiją sudarė Prancūzijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Belgijos, Andoros, Portugalijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Islandijos, Serbijos, Gruzijos, Turkijos, Vengrijos, Ispanijos, Albanijos, Bosnijos ir Hercogovinos atstovai. Didžiajai teisėjų kolegijai pirmininkavo Teismo pirmininkas Jean-Paul Costa.
Posėdyje taip pat turėjo dalyvauti lietuvė EŽTT teisėja Danutė Jočienė, tačiau ji iš Didžiosios teisėjų kolegijos nusišalino. D. Jočienė – jauniausia EŽTT teisėja, dažnas svečias Telšių krašte, mat iš čia yra kilusi. Jos mama gimė ir užaugo Upynos seniūnijos Kaunatavos apylinkėse, sukūrusi šeimą persikėlė gyventi į Telšių ir Akmenės rajonų paribį – Tučių kaimą. Nevarėnuose gyvena ir dirba D. Jočienės pusseserė Alvyda Kniurienė.
Gynybos argumentai
Posėdyje ginamąją kalbą sakęs advokatas E. Salpius kalbėjo, kad R. Pakso teisę balotiruotis rinkimuose saugo Konvencija, o draudimas iki gyvos galvos kandidatuoti į postus, kuriuose reikia prisiekti, yra griežta bausmė.
Advokatas kelis kartus pabrėžė, kad Lietuvos gyventojai pasitiki R. Paksu ir nori jį matyti politiniame gyvenime, tačiau Seimas ir Konstitucinis Teismas iš rinkėjų atėmė šią galimybę.
Posėdyje nušalinto Prezidento advokatas priminė, kad R. Paksas du kartus buvo Vilniaus meru, šalies Prezidentu, taip pat jog jis yra vienos didžiausių Lietuvos partijų lyderis, demokratiškai išrinktas į Europos Parlamentą. Esą tai tik dar kartą patvirtina, kad R. Paksas yra svarbus politinis veikėjas, kuriuo pasitiki gyventojai.
R. Pakso advokatas pabrėžė, kad Lietuvoje galėjo būti pažeista R. Pakso teisė į teisingą teismą, nes dar apkaltos pradžioje vienoje Vilniaus kavinių kartu buvo pastebėti tuometiniai Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris ir Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius. Advokatas motyvavo, kad E. Kūris turėjo nusišalinti nuo apkaltos proceso, nes, be kita ko, yra kilęs iš garbios teisininkų šeimos, todėl turėjo žinoti, kad vykstant procesui taip elgtis nederėtų.
Kaip įrodymą, kad E. Kūris ir G. Steponavičius buvo susitikę, advokatas pateikė laikraštį, kuriame įamžintas šių asmenų buvimas drauge.
Klausimų nekilo
Kaip minėjome, Lietuvos interesams šioje byloje atstovavo net keturi teisininkai. Posėdyje jie kalbėjo, kad R. Paksas savo veiksmais įrodė, kad yra nelojalus valstybės institucijoms, ir gavęs teisę sugrįžti į aukščiausius postus gali kerštauti tiems, kurie dalyvavo jo nušalinimo procedūroje.
Oslo universiteto Viešosios ir tarptautinės katedros profesorius E. Smithas dėstė, kad Lietuva dar visai neseniai tapo nepriklausoma demokratinė valstybė, todėl turėtų netoleruoti tokių nusižengimų.
Posėdis truko apie pusantros valandos.
Didžioji teisėjų kolegija, išklausiusi abi puses, joms neuždavė nė vieno klausimo. Teisininkų teigimu, taip būna labai retai ir paprastai tai reiškia, kad byla yra aiški.
Vyriausybės pozicija
Lietuvai atstovavusi E. Baltutytė „Telšių ŽINIOMS“ teigė, kad Vyriausybė, remdamasi ir paties Teismo panašių bylų praktika, savo argumentais siekė įrodyti, kad Konvencija, apribojus pareiškėjo pasyviąją rinkimų teisę į įstatymų leidžiamąją valdžią, pažeista nebuvo. „Asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją ir sulaužiusio jos priesaiką ir tuo remiantis apkaltos tvarka atleisto iš pareigų, teisės būti išrinktam į Seimą (kadangi ten vėl reikėtų prisiekti) konstitucinis ribojimas yra pagrįstas ir proporcingas“, – kalbėjo E. Baltutytė.
Ji teigė, jog nei Europos žmogaus teisių konvencija, nei jos protokolai negarantuoja teisės būti išrinktu Prezidentu, be to, pagal EŽTT praktiką nėra sprendžiami ir aukštų valstybės pareigūnų apkaltos teisėtumo klausimai. „Todėl, nors byloje R. Paksas prieš Lietuvą pareiškėjas skundėsi ir dėl kitų Konvencijos straipsnių pažeidimo, Teismas ir iki tol vykusio rašytinio proceso metu, ir prieš pat Didžiosios kolegijos posėdį nurodė šalims pateikti argumentus tik dėl pareiškėjo teisės būti išrinktu į valstybės parlamentą (šią teisę numato Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnis) ribojimo“, – sakė Vyriausybės atstovė EŽTT.
Tiki teisingumu
Pasibaigus posėdžiui R. Paksas buvo gerai nusiteikęs, ragino žmones nebijoti ginti savo teisių ir teigė tikįs, kad triumfuos teisingumas. Nušalintasis Prezidentas kalbėjo, kad kovoja ne prieš Lietuvos valstybę, o prieš tuos, kurie buvo suinteresuoti nuversti jį iš posto.
Tuo, kad EŽTT priims R. Paksui naudingą sprendimą, tai yra grąžins teisę būti vėl renkamam į valstybės parlamentą, tikėjo ir posėdyje dalyvavęs nušalinto Prezidento advokatas.
Praėjusiais metais į Europos Parlamentą išrinktas R. Paksas tikisi, kad EŽTT sprendimą priims per artimiausius keletą mėnesių.
Telšiškiai palaiko
Partijos Tvarka ir teisingumas Telšių skyriaus pirmininkas Donatas Kaubrys teigė, kad Telšių skyriaus nariai palaiko ir pritaria R. Pakso ryžtui siekti teisingumo.
Kaip minėjome, du šios partijos Telšių skyriaus nariai: A. Šarkauskas ir R. Radavičius, vyko į Strasbūrą palaikyti R. Pakso.
„Tikimės, kad EŽTT priims palankų sprendimą ir R. Paksas vėl galės dalyvauti rinkimuose“, – sakė D. Kaubrys.
Politiko manymu, šioje byloje svarbiausia yra teisingumas, o ne pinigai, todėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos, kurią gerbia ir kuria tiki, R. Paksas neturėtų siekti.