Jau rašėme apie Telšių rajono savivaldybės administracijos planus nuo rugsėjo 1 d. Jaunimo mokyklą prijungti prie „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos. Tačiau tokioms jungtuvėms aktyviai priešinasi „Atžalyno“ mokyklos mokinių tėvai. Praėjusio trečiadienio vakarą „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje įvyko rajono valdžios, mokyklos bendruomenės susitikimas su tėvais. Į jį susirinko pilna salė. Susitikime su tėvais dalyvavo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas, Telšių rajono savivaldybės tarybos narės Laima Jurytė-Zakarauskienė ir Vilija Bačionienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė.
„Atžalynas“ – ne pirmasis variantas
„Taip, mintis Jaunimo mokyklą prijungti prie „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos yra, – susitikimo su „Atžalyno“ mokyklos bendruomene išvakarėse „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas. – Siekiant šią mintį įgyvendinti – reikalingas pasirengimas, kuris šiuo metu aktyviai vyksta.“ Pasak P. Kuizino, apie dviejų mokyklų susiliejimą jau vyko diskusijos su ugdymo įstaigų vadovais, kolektyvu. Taip pat surengtas susitikimas ir su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovais. „Esame paprašę Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos, „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos direktoriaus, kad pasikalbėtų su tėvais ir sužinotų jų poziciją šiuo klausimu – pritaria jie ar ne“, – kalbėjo vicemeras.
Savivaldybės mero pavaduotojas teigė, jog jau ne vienerius metus viešumoje buvo kalbama apie tai, kad reikia Jaunimo mokyklą perkelti į kitas patalpas arba restruktūrizuoti. Planuota ją įkelti ir į Suaugusiųjų mokyklos patalpas, ir prijungti prie „Ateities“ pagrindinės mokyklos. Abu variantai atkrito. Profesinio rengimo centras, kuriame glaudžiasi Suaugusiųjų mokykla, pradėjo įgyvendinti projektą, todėl likusi Savivaldybei priklausanti pastato dalis tapo per maža sutalpinti abi ugdymo įstaigas (Jaunimo ir Suaugusiųjų mokyklas). Antrojo varianto – Jaunimo mokyklą prijungti prie „Ateities“ pagrindinės mokyklos – atsisakyta, nes tam smarkiai pasipriešino tiek mokyklos vadovybė, bendruomenė, tiek tėvai.
Pasiūlymas kilo ne iš gero gyvenimo
P. Kuizino teigimu, Jaunimo mokykloje šiandien mokosi apie 60 moksleivių. Pamokas reguliariai lanko gerokai mažiau. „Taigi, kada rajono biudžete situacija labai įtempta – išlaikyti Jaunimo mokyklos pastatą su tiek mokinių yra neekonomiška, – kalbėjo vicemeras. – Todėl šiandien ieškome būdų, kaip sudėlioti turimas galimybes, kad pasiektume maksimalią naudą.“
„Pradėjome galvoti apie „Atžalyną“, nes ši mokykla turi gerą materialinę bazę, kuri yra ypač palanki Jaunimo mokyklai, – sakė P. Kuizinas. – Nereikia užmiršti, jog „Atžalynas“ anksčiau buvo orientuotas į profesinį mokinių parengimą, todėl visa mokyklos bazė tam yra pritaikyta. Be to, ugdymo įstaiga turi tris garažus, kuriuose Jaunimo mokykla galėtų ruošti būsimus automobilių mechanikus.“ Vicemeras tvirtino, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad mokyklose sparčiai mažėja mokinių: „Esame apskaičiavę, jog pagal miestų mokyklų užimtumą šiandien ugdymo įstaigos apkrautos tik 40 proc. Pavyzdžiui, „Atžalynas“ gali talpinti 1 200 mokinių, tačiau mokinasi vos 550. Vieną dieną gali atsitikti taip, kad dėl tokio mokinių mažėjimo rajone ir mieste teks optimizuoti ir miesto mokyklų tinklą, nes tiek ugdymo įstaigų nebereikės. Reikia nepamiršti, kad švietimo sistemoje ne Savivaldybė ir ne mokyklos vadovai yra darbdaviai – darbdavys šiuo atveju yra vaikas. Turime mokinių – bus mokykla, nėra mokinių – mokyklos nebus…“
P. Kuizino teigimu, galimi du Jaunimo mokyklos įkėlimo į „Atžalyną“ būdai. Pirmasis – Jaunimo mokyklos mokinius integruoti į tą pačią „Atžalyno“ pagrindinę mokyklą, antrasis – padaryti Jaunimo mokyklą „Atžalyno“ skyriumi. „Aš už antrąjį variantą. Tokiu atveju Jaunimo mokyklos vaikai nebūtų integruojami į bendras klases, o tiesiog būtų keli nuo bendrojo lavinimo atskirti Jaunimo mokyklos klasių komplektai. Šie mokiniai atskirų pamokų metu naudotųsi bendra „Atžalyno“ materialine baze, t. y. specialiais kabinetais, kaip antai, fizikos, biologijos, chemijos ir pan.“, – kalbėjo pašnekovas.
Žmonėms neturi būti klijuojamos etiketės
Sužinoję apie šių dviejų ugdymo įstaigų numatomas jungtuves – tam ėmė priešintis „Atžalyno“ mokinių tėvai ir dalis mokytojų. „Nepasitenkinimas kilo iš tėvų ir dalies mokytojų, – sakė P. Kuizinas. – Jie baiminasi, jog, prijungus Jaunimo mokyklą, bus sugadintas „Atžalyno“ prestižas. Aš su tuo niekada nesutikau, nesutinku ir nesutiksiu. Mes negalime savo rajono gyventojų skirstyti į tam tikras grupes: blogi ar geri. Tai yra mūsų pačių mokiniai. Į Jaunimo mokyklą patenka moksleiviai, turintys menkesnę mokymosi motyvaciją, iš tų pačių bendrojo lavinimo mokyklų. Vienareikšmiškai klijuoti etiketę, jog tai yra tik vieni padaužos, sunkaus charakterio ir panašūs vaikai, – negalima.“
Tėvai teigė esantys prieš mokyklų susijungimą
Trečiadienio vakarą „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje įvyko rajono valdžios, mokyklos bendruomenės susitikimas su tėvais. Tiesa, pagal „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos direktoriaus Vytauto Vaitkaus nurodymą, sprendžiant šį svarbų klausimą dėl mokyklos ateities, į susitikimą buvo kviečiama tik po 2–3 tėvus iš kiekvienos klasės. Tačiau į jį, sužinoję vienas iš kito, susirinko pilna salė tėvų. Į susitikimą su tėvais atvyko Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas P. Kuizinas, Telšių rajono savivaldybės tarybos narės Laima Jurytė-Zakarauskienė ir Vilija Bačionienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė.
Savivaldybės mero pavaduotojas P. Kuizinas tėvelius supažindino su esama „Atžalyno“ ir Jaunimo mokyklų situacija, kalbėjo apie puoselėjamą mintį jas sutalpinti po vienu stogu. Dar nebaigus vicemerui kalbos, tėvai ėmė piktintis, jog visos tos kalbos niekur neveda, nes jų apsisprendimas yra vienareikšmiškas – tėvai nenori, kad Jaunimo mokykla būtų prijungta prie „Atžalyno“: „Visos mokyklos atsisakė. Kokios dar gali būti diskusijos? Esame prieš, ir viskas! „Atžalyno“ mokykla buvo vidurinė, dabar padaryta pagrindinė ir ruošiatės ją paversti pusiau Jaunimo mokykla?!“
Kalbai pakrypus apie tai, kodėl tokie svarbūs sprendimai buvo priimami tėvams už akių, P. Kuizinas atsakė, jog jokių sprendimų dar nėra priimta – kol kas vyksta tik diskusijos šia tema. Vicemero teigimu, buvo trys susitikimai: pirmasis – su mokyklų vadovybe, antrasis – su mokyklos vadovais ir mokytojais, trečiasis – su mokyklos taryba. Šis susitikimas esąs ketvirtasis, tačiau ne paskutinis. P. Kuizinas kalbėjo, kad jeigu visuotinio susirinkimo metu tėvai pasakys kategorišką „ne“ Jaunimo mokyklos prijungimui prie „Atžalyno“ – politiniu lygmeniu bus sprendžiama, ar šį klausimą teikti Telšių rajono savivaldybės tarybai. Ji ir turėtų priimti galutinį sprendimą. „Sprendimas niekada nebuvo ir nebus priimtas prieš žmonių valią“, – tikino mero pavaduotojas.
Nerimauja dėl grėsmės savo vaikams
Tėvų nerimą dėl pasekmių ir galimų grėsmių susijungus minėtoms dviem ugdymo įstaigoms išsakė ir vienas dviejų pradinukų tėvelis. Pasak jo, „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos nuostatose aiškiai nurodoma, kad mokiniai turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Vyro nuomone, sujungus abi mokyklas, kyla grėsmė, kad ši teisė bus paminta. Mat, paskaičius Telšių jaunimo mokyklos 2012–2013 mokslo metų veiklos programoje išdėstytą 2011–2012 m. veiklos analizę, aiškiai įvardintos grėsmės: daugumos mokinių silpna mokymosi motyvacija, didėja mokinių skaičius iš asocialių šeimų, mokinių žalingų įpročių bei smulkaus chuliganizmo didėjimas, priklausomybė nuo alkoholio, psichotropinių medžiagų, azartinių žaidimų, didėjantis pamokų praleidinėjimas be pateisinamos priežasties, pagrindinio ugdymo programos neįvykdymas ir t. t. Tėvelio pasakojimu, apie grėsmes vaikų saugumui signalizuoja ir rajoninėje spaudoje pasirodę straipsniai, kuriuose buvo rašoma, esą Jaunimo mokykloje pamokų metu vienas mokinys sumušė bendraklasį.
Vyriškio teigimu, valdžios akcentavimas apie tokio sprendimo ekonominę naudą, papildomas lėšas ir pan. prieštarauja „Atžalyno“ mokyklos strateginiam planui, kuriame aiškiai nurodoma, kad pagrindinė vertybė – tai žmogus, bet ne materialiniai dalykai. O vienas iš pagrindinių uždavinių – sudaryti saugią aplinką sutelkiant mokyklos bendruomenę prieš smurtą ir patyčias.
Anot tėvelio, Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtintame Telšių rajono mokyklų tinklo optimizavimo plane „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje nenumatyta jokių struktūrinių pakeitimų. Be to, ši ugdymo įstaiga suprojektuota taip, kad jos neįmanoma atskirti į atskirus korpusus. „Jei vis dėlto priimsite sprendimą Jaunimo mokyklą prijungti prie „Atžalyno“ – mes rašysime skundus Prezidentei, Seimo nariams, į Švietimo ir mokslo ministeriją“, – žadėjo dviejų pradinukų tėtis.
Savivaldybės administracijai pasiūlyta pirma išspręsti senas problemas
Susitikime kalbėjusi Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja D. Tūmienė pasakojo, kad rajono mokyklų tinklo optimizavimo plane Jaunimo mokyklą buvo numatyta sujungti su Suaugusiųjų mokykla. Tačiau, prasidėjus Profesinio rengimo centro renovacijai, buvo panaudota dalis Suaugusiųjų mokyklos patalpų. Tad dabartinė situacija tokia, kad Jaunimo mokykla ten nebetelpa. Spendimas pastarąją ugdymo įstaigą įkelti į „Atžalyną“ buvo priimtas atsižvelgiant į mažėjantį vaikų skaičių mokykloje. O jei tėvai nerimauja dėl savo vaikų saugumo – būtų galima mokykloje įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Paskutinis vedėjos pavaduotojos pasiūlymas salėje sukėlė pasipriešinimą. „Jūs kalbate lyg iš fantastikos pasaulio, – pasipylė replikos, – kameros saugumo problemų neišspręs. Va, šalia „Atžalyno“ yra įsikūrusi Specialioji mokykla – jos auklėtiniai iš vaikų atiminėja pinigus, maistą. Mes jau turime problemų, kurių nesugebate iki šiol išspręsti, ir dar sugalvojote užkrauti naujas! Vėl norite suversti visą priežiūrą ant mokytojų pečių? Netaupykite vaikų sąskaita. Tie tėveliai, kurie šiandien pasirašė prieš Jaunimo mokyklos prijungimą – jei priimsite tokį sprendimą – atsiims vaikus iš „Atžalyno“, ir mokykla sunyks savaime.“
Jaunimo mokyklos pozicija
Rajoninėje spaudoje viešai nuskambėjus pasisakymams prieš puoselėjamą idėją Jaunimo mokyklą prijungti prie „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, „Telšių ŽINIŲ“ redakcija sulaukė Jaunimo mokyklos bendruomenės laiško.
„Jaunimo mokyklos modelis yra kilęs remiantis Skandinavijos šalių patirtimi. Lietuvoje yra 15 Jaunimo mokyklų: 3 – suaugusiųjų ir jaunimo centrai, 5 – suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos, 7 mokyklose veikia jaunimo klasės.
Telšių jaunimo mokykla įkurta 1994 m. Mokyklos paskirtis – kitose mokyklose nepritapusių, mokymosi motyvacijos stokojančių, taip pat dėl kitų įvairių priežasčių atvykusių mokinių ugdymas.
Taip, mes neneigsime, kad mūsų mokykloje yra ir išdykusių, ir nenorinčių mokytis mokinių. Todėl pamokų metu jie mažiau mokosi teorinių dalykų, bet skiriama daugiau dėmesio praktinei veiklai. Mokiniai, baigę mokyklą, įgyja pagrindinį išsilavinimą bei ikiprofesinio mokymo žinių (staliaus, kompiuterinio raštingumo, siuvimo, mezgimo, kulinarijos).
Šiuo metu Jaunimo mokykloje 7–10 klasėse mokosi 60 mokinių (19 mergaičių, 41 berniukas). Jie yra atvykę iš „Ateities“, „Kranto“, „Germanto“, Nevarėnų, Specialiosios, Ryškėnų, Buožėnų, Žarėnų, Janapolės, Kuršų, Eigirdžių, Viešvėnų mokyklų, „Džiugo“ ir V. Borisevičiaus gimnazijų. Tai – visų mūsų vaikai. Baigę šią mokyklą, moksleiviai tęsia mokslus įvairiose profesinėse mokyklose. Yra baigusių ir aukštąsias mokyklas.
Pastaruoju metu rašoma informacija rajono laikraščiuose apie Jaunimo mokyklą žeidžia mus, mūsų mokinius bei jų tėvelius, nes mokykla pristatoma neigiamai. Mūsų bendruomenės nuomone, visi mokiniai turi vienodas teises, vienodas galimybes į mokslą. Mokyklos vardas neturėtų būti siejamas su visuomenėje vyraujančiu negatyviu požiūriu. Kad ir kokie vyktų reorganizacijos procesai, tikimės geranoriškumo ir tolerancijos visų mūsų mokinių atžvilgiu.“