Emo­ci­jos ne­pri­va­lo de­rė­ti prie ka­len­do­riaus

Ką čia nau­jo be­pa­sa­ky­si apie šven­čių nuo­tai­kas – prieš­šven­ti­nes, „per­šven­ti­nes“, po­šven­ti­nes? Ar šiais me­tais bus ki­taip?

Šven­tės daž­nai su­si­ju­sios su di­de­liais lū­kes­čiais – vis­kas tu­ri bū­ti ge­riau­sia. Nuo­tai­ka, san­ty­kiai (ko­ky­biš­kas lai­kas kar­tu, sta­lo žai­di­mai, gi­lūs ir pra­smin­gi po­kal­biai, pa­gal­ba vie­nas ki­tam, lai­kas gam­to­je ir t. t.), tur­tin­gas sta­las, do­va­nos, net mes pa­tys. Dar be­veik pri­va­lo­ma – ka­lė­di­nė fo­to­se­si­ja – no­rint pa­si­džiaug­ti, pa­si­da­lin­ti, bet kar­tais – lyg įro­dy­mo, kad vis­kas vyks­ta, „kaip rei­kia“.

O rea­ly­bė bū­na vi­so­kia. Ir emo­ci­jos vi­so­kios – džiaugs­mas, nuo­var­gis, liū­de­sys, vie­nat­vė, ra­my­bė, nu­si­vy­li­mas ir dau­gy­bė ki­tų. Ypač sun­ku su to­mis „ne­šven­tiš­ko­mis“ – lyg ne­tin­ka prie „vis­kas tu­ri bū­ti ge­riau­sia“. Emo­ci­jos ne­pri­va­lo de­rė­ti prie ka­len­do­riaus. Joms kaip ir ne­šven­ti­niu lai­ko­tar­piu rei­kia erd­vės bū­ti. O jei stab­tel­čiau iš­jaus­ti, pa­si­da­lin­čiau su ki­tu, at­si­kvėp­čiau? Tam, kad su­si­kau­pę šven­ti­niai „fe­jer­ver­kai“ ne­sprog­tų ne­ti­kė­tai.

Per šven­tes tu­ri­me skir­tin­gus po­rei­kius: vie­nam rei­kia bend­ra­vi­mo, ar­tu­mo, ki­tam – ty­los, vie­nas no­ri tra­di­ci­jų, su­pla­nuo­ti, ki­tas – nau­jo­vių ir spon­ta­niš­ku­mo. Kaip juos su­de­rin­ti? Da­li­nan­tis apie sa­vo lū­kes­čius prieš, per šven­tes, o ne n-tą­ją Ka­lė­dų die­ną skun­džian­tis: „O aš tai no­rė­jau vie­nos die­nos, kai ne­ga­mi­nu ir ne­plau­nu in­dų.“ Iš­sa­kius sa­vo po­rei­kius – dau­giau šan­sų, kad jie bus at­liep­ti. Pap­ras­čiau­siai: „Aš no­rė­čiau, kad…“, „Gal ga­lė­tum man pa­dė­ti…?“ Ži­no­ma, ki­tas ga­li pa­da­ry­ti ne taip, kaip aš pra­šiau, no­rė­jau. O jei ta­da pa­klaus­čiau: ar ti­kiu, kad ki­tas šiuo me­tu da­ro kaip įma­no­ma ge­riau­siai? Ne­su to­bu­las ir ne­si­ti­kiu to iš ki­tų.

Dar vie­nas ne­pa­leng­vi­nan­tis prieš­šven­ti­nio lai­ko­tar­pio lū­kes­tis – „Vis­ką rei­kia už­baig­ti iki šven­čių“. Ta­da jau ga­lė­siu at­si­pūs­ti, ra­miai švęs­ti ir pan. Ar tik­rai? Liks ne­sut­var­ky­tas kaž­ku­ris na­mų kam­pas, ne­baig­tas pro­jek­tas, ne­nu­pirk­ti vi­si pro­duk­tai šven­tėms. Bet už­tat bū­siu la­biau pail­sė­jęs! O kas iš tik­rų­jų svar­bu, svar­biau­sia? Apie ką yra Ka­lė­dos?

Tai­gi šven­tės ke­lia įvai­rias emo­ci­jas, tu­ri­me skir­tin­gų lū­kes­čių. Kas­met lau­kia­me ir ti­ki­mės ypa­tin­gų šven­čių. Ar šiais me­tais bus ki­taip? Taip! Nes šiais me­tais tu­ri­me nau­ją šan­są kur­ti šven­tę la­biau gir­dė­da­mi, iš­jaus­da­mi, su­pras­da­mi sa­ve ir ki­tą – o ta­da įvyks­ta tik­rie­ji San­ty­kių Ste­buk­lai!

www.in­ga­mo­tu­zai­te.lt

Geš­tal­to psi­cho­te­ra­peu­tė In­ga MO­TU­ZAI­TĖ