Tarpusavyje nesusikalbančios institucijos dūseikiškius varo į nežinią. AB „Lietuvos geležinkeliai“ tikina nestatysianti garso izoliacinės sienos vykdydama Dūseikių geležinkelio stoties perono rekonstrukciją bei rengdama antrąjį geležinkelio taką. O Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos laikosi priešingos pozicijos – garsą slopinančios sienos turi būti įrengtos remiantis triukšmo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Tokios sienos pastatymas atimtų iš dūseikiškių galimybę kirsti geležinkelio bėgius jiems įprastoje vietoje – ten, kur šią vasarą buvo panaikinta pėsčiųjų perėja. Taip būtų saugiau, bet ne patogiau – keliems šimtams gyventojų iki kitos perėjos tektų kulniuoti nemažą atstumą laukais.
„Telšių ŽINIOSE“ rašėme apie perėjos netekusių dūseikiškių nepasitenkinimą. Jie prašo sugrąžinti ilgus metus ties geležinkelio stotimi buvusią pėsčiųjų perėją ir nesutinka su planais įrengti triukšmą slopinančias sienutes. Jų buvimas atimtų galimybę į kaimo centrą patekti trumpiausiu keliu – tektų apeiti sienas ar naudotis gana toli esančiomis perėjomis.
Šiemet Lietuvoje žuvo 14 geležinkelio bėgiais ėjusių asmenų. Kasmet skaičius išauga iki 20–26 aukų. Dar nuo vasaros dūseikiškiai nepaiso saugumo reikalavimų ir kerta geležinkelio bėgius jiems įprastoje vietoje. Ar įmanoma gyventojų saugumą suderinti su patogumu ir ar išeitis iš šios situacijos gali būti rasta?
Perėjas draudžia teisės aktai
Kaip pažymi Valstybinės geležinkelio inspekcijos Saugos ir sąveikos skyriaus vedėjas Tomas Tatarėlis, rekonstruojamame geležinkelio ruože per Dūseikius traukinių greitį numatyta padidinti iki 160 km per val., tad kyla didelis pavojus per geležinkelį einančių žmonių gyvybei. Pirmoji dūseikiškiams liūdna žinia: jų noras sugrąžinti pėsčiųjų perėją buvusioje vietoje negali būti išpildytas. Šiuo metu per bėgius vedančios vieno lygio pėsčiųjų perėjos neatitinka galiojančių teisės aktų. Vienas iš teisės principų – įstatymas atgal negalioja: pirmiausia pėsčiųjų perėjos per geležinkelį buvo įrengtos ir tik po to priimti tai draudžiantys teisės aktai. Perėjų per geležinkelį Lietuvoje palaipsniui mažėja įgyvendinant įvairius rekonstrukcijos projektus.
Viena iš susiklosčiusios situacijos išeičių – buvusioje pėsčiųjų perėjos vietoje pastatyti užkardą. Svarstyta, jog jį galėtų reguliuoti geležinkelio stoties darbininkas: artėjant traukiniui – nuleisti, nuvažiavus – pakelti ir leisti eiti gyventojams. Tačiau reguliuojamo užkardo pastatymas tampa neįmanomas sužinojus apie vieno lygio perėjų draudimą: juk geležinkelio bėgius pėstiesiems vis vien tektų kirsti, o tai yra draudžiama.
Viltys sugrąžinti buvusią perėją ties Dūseikių geležinkelio stotimi dužo. Užkardo idėja taip pat neįmanoma. Yra dar dvi išeitys, kurias siūlo Valstybinės geležinkelio inspekcijos Saugos ir sąveikos skyriaus vedėjas: kreiptis į Telšių rajono savivaldybę su prašymu pakoreguoti teritorijų planavimo dokumentus: numatyti dviejų lygių pėsčiųjų perėją – tiltą arba požeminį tunelį. Bet ir šios išeitys vargiai įmanomos dėl lėšų stokos. Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva į tokią galimybę žiūri realiai ir tuščiais pažadais nesišvaisto: kelių milijonų litų viaduko ar tunelio įrengimo darbams šiuo metu nepavyktų rasti.
Visgi Telšių r. vadovas rankų nenuleidžia. Jis buvo nuvykęs pas „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros direktorių Albiną Ragauskį. Netrukus pas jį vėl ketina vykti. „Tikrai dėsiu visas pastangas dėl gyventojų patogumo“, – patikina V. Kleiva. Jo teigimu, greitasis 160 km per val. važiuojantis traukinys per Dūseikius pradės važiuoti tik 2016-aisiais, tad laiko išeičiai rasti ir įvairiems sprendimams priimti dar yra.
Bėgiai bus atitverti
Šioje istorijoje iškyla dviejų institucijų nesusikalbėjimas dėl triukšmą slopinančių sienų įrengimo. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Vidmantas Gudas informavo, jog nei Dūseikių geležinkelio stoties peronų rekonstrukcijos projekte, nei Europos Sąjungos lėšomis dalinai finansuojamame ir geležinkelio stoties ir jo prieigų neapimančiame projekte „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Dūseikiai“ garso izoliacinės sienutės statyba Dūseikių geležinkelio stoties ribose nenumatyta.
Tokį pat atsakymą iš „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros direktoriaus A. Ragauskio išgirdo ir Telšių r. savivaldybės meras. „Jis mane patikino, jog kol kas projekte nenumatytas nei tinklinis, nei betoninis atitvaras“, – sakė V. Kleiva.
Tačiau Valstybinės geležinkelio inspekcijos Saugos ir sąveikos skyriaus vedėjas T. Tatarėlis pažymėjo, jog per Dūseikius einantis geležinkelis turės būti atitvertas nuo gyvenvietės. Triukšmą slopinančios sienutės turi būti įrengiamos, jei nustatoma, kad vykdant ūkinę veiklą (šiuo atveju – geležinkelių transporto) kils pavojus šalia geležinkelių gyvenančių žmonių sveikatai. „Atsižvelgiant į tai, kad šį geležinkelių ruožą ketinama rekonstruoti ir padidinti traukinių greitį iki 160 km/h, jame turės būti numatytos žmonių prieigą prie geležinkelio ribojančios priemonės (pvz., tvora). Jeigu bus pastatytos triukšmą slopinančios sienutės, jos atliks tvoros funkcijas ir papildomų priemonių gali nereikėti įrengti. Taigi atlikus rekonstrukciją, per Dūseikius einantis geležinkelis bet kokiu atveju turės būti atitvertas“, – patikino Valstybinės geležinkelio inspekcijos Saugos ir sąveikos skyriaus vedėjas.
Liaudies patarlė byloja: jei pats nesisaugosi – ir Dievas neapsaugos. Kol padėtis dar neaiški, dūseikiškiams svarbiausia laikytis saugumo.