Draus­tis pa­sė­lius ska­ti­na įmo­kų kom­pen­sa­vi­mas

Tai­ky­ti ri­zi­kos val­dy­mo prie­mo­nes ūki­nin­kai ska­ti­na­mi kom­pen­suo­jant da­lį už pa­sė­lių drau­di­mą su­mo­kė­tos įmo­kos. Pa­raiš­kos šiai pa­ra­mai, tei­kia­mai pa­gal Lie­tu­vos že­mės ūkio ir plėt­ros 2023–2027 m. stra­te­gi­nio pla­no (SP) in­ter­ven­ci­nės prie­mo­nės „Pa­sė­lių, au­ga­lų ir gy­vū­nų drau­di­mas“ veik­los sri­tį „Pa­sė­lių ir au­ga­lų drau­di­mo įmo­kos kom­pen­sa­ci­ja“, prii­ma­mos nuo ko­vo 1 d. iki bir­že­lio 30 d. sa­vi­val­dy­bių, ku­rio­se įre­gist­ruo­ta pa­reiš­kė­jo že­mės ūkio val­da, ad­mi­nist­ra­ci­jo­se.

Pa­ju­to drau­di­mo nau­dą

„Ne taip se­niai pra­dė­jau draus­ti pa­sė­lius. Šie­met bus tik tre­čias se­zo­nas, bet per­nai, kai lau­kus nu­siau­bė di­džiu­lė kru­ša, pa­ju­tau drau­di­mo nau­dą. Apie 40 pro­c. pa­sė­lių der­liaus dar ne­bu­vau nuė­męs. Kai ku­riuo­se lau­kuo­se sti­chi­ja su­nio­ko­jo apie 90 pro­c. juo­se užau­gin­to der­liaus. Drau­di­mas ap­sau­go­jo ūkį nuo di­džiu­lių nuo­sto­lių, nes gau­tos iš­mo­kos be­veik pa­den­gė tą su­mą, ku­rią bū­čiau ga­vęs už sėk­min­gai nuim­tą der­lių, – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si Pak­ruo­jo ra­jo­ne ūki­nin­kau­jan­tis Ge­das Špa­kaus­kas. – Anks­čiau pa­sė­lių ne­draus­da­vau, bet daž­nė­jan­čios sti­chi­nės ne­lai­mės, nuo ku­rių tai vie­nur, tai ki­tur nu­ken­čia ūki­nin­kai, pa­kei­tė po­žiū­rį į drau­di­mą – nė­ra jo­kių ga­ran­ti­jų, kad ki­tą­kart jos neį­si­suks į ta­vo lau­kus. Kei­čian­tis kli­ma­tui pa­sė­lių drau­di­mas la­bai nau­din­gas ūki­nin­kams, ypač tu­rin­tiems fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų.“

Vo­kie­ti­jos sa­vid­rau­dos fon­do „Ve­rei­nig­te Ha­gel“ fi­lia­lo „VH Lie­tu­va“ duo­me­ni­mis, vien tik 2023 m. rugp­jū­čio pra­džio­je pra­siau­tu­si aud­ra ir kru­ša Lie­tu­vos žem­dir­biams, ku­rie bu­vo ap­drau­dę pa­sė­lius, pa­da­rė per 10 mln. eu­rų nuo­sto­lių. Bu­vo pa­žeis­ta dau­giau kaip 28 tūkst. ha pa­sė­lių. Dėl praė­ju­sių me­tų va­sa­ros saus­ros iš 9,6 tūkst. ha ap­draus­tų pa­sė­lių apie pu­sės jų sa­vi­nin­kai krei­pė­si į mi­nė­tą drau­di­mo įmo­nę dėl ža­los įver­ti­ni­mo.

Vi­si gy­ven­to­jai, įstai­gos ūkio su­bjek­tai ir veik­los vyk­dy­to­jai, pa­ty­rę ža­lą dėl kri­zės ar ekst­re­ma­lios si­tua­ci­jos, ga­li kreip­tis vals­ty­bės pa­ra­mos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka. Pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką vals­ty­bės pa­ra­ma ne­ga­li bū­ti di­des­nė nei pu­sės ža­los dy­džio, jei iki ža­los at­si­ra­di­mo die­nos rin­ko­je drau­di­kai siū­lė tur­to drau­di­mo pa­slau­gas nuo ža­los, už ku­rią pra­šo­ma su­teik­ti vals­ty­bės pa­ra­mą, ta­čiau šio­mis pa­slau­go­mis ne­bu­vo pa­si­nau­do­ta. To­dėl svar­bu ri­zi­kas val­dy­ti pa­tiems že­mės ūkio veik­los su­bjek­tams ir draus­ti pa­sė­lius, pa­si­nau­do­jant SP pa­ra­ma.

Draus­tis ska­ti­na kom­pen­sa­ci­ja

Kaip tei­gia ūki­nin­kas G. Špa­kaus­kas, draus­ti pa­sė­lius ska­ti­na ir da­lies drau­di­mo įmo­kos kom­pen­sa­vi­mas. „Drau­di­mas – ne už­dar­bis, bet ri­zi­kos val­dy­mo prie­mo­nė, pa­de­dan­ti iš­sau­go­ti ūkio gy­vy­bin­gu­mą, ap­si­sau­go­ti nuo di­de­lių nuo­sto­lių. Ta­čiau, jei pa­sė­lių drau­di­mo įmo­kos ne­bū­tų kom­pen­suo­ja­mos, gal ir sun­kiau bū­tų ryž­tis ap­si­draus­ti pa­sė­lius, juo la­biau kad įmo­kos di­dė­ja. Per­nai už pa­sė­lių drau­di­mą su­mo­kė­jau apie 6 tūkst. eu­rų, šie­met įmo­ka sieks apie 8 tūks­tan­čius. Ta­čiau kai da­lis įmo­kos kom­pen­suo­ja­ma, prieš ga­li­mas sti­chi­nių ne­lai­mių pa­sek­mes pa­sė­lių drau­di­mas ne­beat­ro­do kaip di­de­lė fi­nan­si­nė naš­ta“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Pa­gal SP in­ter­ven­ci­nės prie­mo­nės veik­los sri­tį „Pa­sė­lių ir au­ga­lų drau­di­mo įmo­kos kom­pen­sa­ci­ja“ pa­ra­ma tei­kia­ma už drau­di­mo su­tar­ties įsi­ga­lio­ji­mo die­ną nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čius bei ei­na­mai­siais me­tais dek­la­ruo­tus pa­sė­lius ir (ar­ba) au­ga­lus.

Pa­ra­mos su­ma ap­skai­čiuo­ja­ma pa­gal di­džiau­sius drau­di­mo įmo­kų įkai­nius 1 ha dek­la­ruo­to plo­to pa­gal au­ga­lų rū­šis ir drau­džia­mas ri­zi­kas.

Kom­pen­suo­ja­ma iki 70 pro­c. su­mo­kė­tos drau­di­mo įmo­kos su­mos.

2024 m. pa­raiš­kų priė­mi­mo lai­ko­tar­piui skir­ta dau­giau kaip 2,271 mln. eu­rų pa­ra­mos lė­šų.

Re­mia­ma veik­la ir ga­li­mi pa­reiš­kė­jai

Ši SP in­ter­ven­ci­nės prie­mo­nės pa­ra­ma tei­kia­ma pa­reiš­kė­jams, bet ku­rio­je pa­si­rink­to­je drau­di­mo įmo­nė­je nuo saus­ros (saus­ra au­ga­lų ve­ge­ta­ci­jos lai­ko­tar­piu pa­gal ap­lin­kos mi­nist­ro įsa­ky­mą) ir (ar­ba) iš­ša­li­mo ri­zi­kos ap­drau­du­siems re­mia­mus au­gi­na­mus pa­sė­lius ir (ar­ba) au­ga­lus, už ku­rių au­gi­ni­mą Tie­sio­gi­nių iš­mo­kų tai­syk­lė­se nu­sta­ty­ta tvar­ka mo­ka­mos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos, kom­pen­suo­jant da­lį ūki­nin­ko su­mo­kė­tos drau­di­mo įmo­kos su­mos.

Drau­di­mo įmo­kų da­lis kom­pen­suo­ja­ma fi­zi­niams ir ju­ri­di­niams as­me­nims, už­sii­man­tiems že­mės ūkio veik­la, ku­ri ati­tin­ka ak­ty­vaus ūki­nin­ko rei­ka­la­vi­mus, ir ku­rie sa­vo var­du yra įre­gist­ra­vę val­dą. Ši pa­ra­ma ne­tei­kia­ma as­me­nims, ku­riems iš­kel­ta bank­ro­to by­la ar­ba ku­rių veik­la lik­vi­duo­ja­ma.

Drau­di­mo su­tar­tis lai­ko­ma tin­ka­ma, jei­gu pa­gal ją nu­ma­ty­ta pa­deng­ti nuo­sto­lius, kai dėl saus­ros ir (ar­ba) iš­ša­li­mo su­nai­ki­na­ma dau­giau kaip 20 pro­c. ūki­nin­ko vi­du­ti­nės me­ti­nės pro­duk­ci­jos.

Pa­ra­mos pa­raiš­ka pa­tei­kia­ma prieš pa­ti­riant drau­di­mo įmo­kų su­mo­kė­ji­mo drau­di­mo įmo­nei iš­lai­das.