Drau­gystės pa­vyz­dys: klasės su­si­ti­ki­mas po 55 metų

Ech, tie klasės su­si­ti­ki­mai… Ir vi­sai ne­svar­bu, po kiek metų… Lie­ja­si emo­ci­jos, pa­skui – tvir­ti ap­si­ka­bi­ni­mai, garsūs šūksniai ir ži­no­ji­mas „mes vi­sa­da lik­si­me jau­ni, to­kie pa­tys, drau­giš­ki, sa­vi“. Tie­sa, ne vi­sos klasės ga­li pa­si­gir­ti to­kiais su­si­ti­ki­mais. Uni­ka­li išim­tis – vie­na Luokės mo­kyk­los klasė, XVI lai­da, vi­sa­da su­si­tin­kan­ti kas pen­ke­ri me­tai. Praė­jusį šeš­ta­dienį toks su­si­ti­ki­mas bu­vo jau vie­nuo­lik­tas – klasės drau­gai pasimatė po 55 metų. Tai švie­saus at­mi­ni­mo Da­nos Ja­tu­lytės, o iki 8 klasės švie­saus at­mi­ni­mo Lai­mos Pi­liu­tienės auklė­ti­niai. Jiems per sep­ty­nias­de­šimt, bet jau­nat­viš­ku­mo, ener­gi­jos galėtų pa­vydė­ti daž­nas ge­ro­kai jau­nes­nis. Šeš­ta­die­nio po­pietę į Luokės Vy­tau­to Klei­vos gim­na­zi­jos kiemą vie­nas po ki­to su­ko au­to­mo­bi­liai, o jau anks­čiau at­vykę su­si­ti­ki­mo da­ly­viai mo­ja­vo ir džiaugė­si kiek­vie­nu at­va­žia­vu­siuo­ju pa­si­ma­ty­ti. Puolė į glėbį, keitė­si bu­či­niais ir džiaugs­mu, kad ge­rai at­ro­do. Klasė­je mokė­si 30 mo­ki­nių, 9 jau iš­ke­liavę am­ži­nybėn, o 17 su­sku­bo pa­si­la­bin­ti su klasės drau­gais. At­vy­ko iš Kau­no, Kėdai­nių, Šiau­lių, Jo­niš­kio, Ši­lutės, Ma­žei­kių, na, ir, ži­no­ma, Tel­šių ir pa­čios Luokės. Vie­ni ki­tus pa­ži­no, ver­ti­no. Tik po­ra klasės draugų į su­si­ti­kimą at­vy­ko po il­ges­nio lai­ko, tad te­ko ir pri­si­sta­ty­ti. Dau­gu­ma mer­ginų su vy­rais, vai­ki­nai su žmo­no­mis, bet taip klasės su­si­ti­ki­me jų nie­kas se­niai ne­va­di­na: vy­rus šau­kia žen­tais, o žmo­nas – mar­čio­mis. Bend­rak­la­siai da­bar jau pen­si­nin­kai, dau­gu­ma jų gy­ve­ni­me bu­vo pa­si­rinkę pe­da­go­go pro­fe­siją. Pa­sid­žiaugę vie­ni ki­tais ir įsiam­žinę prie mo­kyk­los laiptų vi­si pa­su­ko į baž­ny­čią, kur au­ko­tos šv. Mi­šios, po to už­su­ko į ka­pi­nes, už­degė žva­ke­les išė­ju­siems klasės drau­gams, o kur pa­lai­do­ti yra ki­tur, pa­ti­ki­no, kad radę lai­ko būti­nai nu­va­žiuos ap­lan­ky­ti. Šventė vy­ko Ge­nutės ir Jo­no Rai­žių so­dy­bo­je. Ir jau ne pirmą­kart. Jo­nas – šios klasės žen­tas, bet vi­sus pa­žįsta, vi­sais rūpi­na­si, ne­si­jau­čia sve­ti­mas. Klasės draugės kiek­vie­nam pa-r­ūpi­no po su­ve­nyrą su linkė­ji­mu, o so­dy­bos šei­mi­nin­kas nė vie­no neiš­lei­do be šių­me­čio me­daus.