Informacijos apie priedangas viešojoje erdvėje gal ir netrūksta, bet gyventojams vis dar kyla nemažai klausimų: kur jos tiksliai yra, ar visiškai parengtos naudoti ir ką konkrečiai daryti ekstremaliosios situacijos atveju?
Skelbiama, kad Telšių rajono savivaldybėje šiuo metu yra 76 priedangos, kurių bendras plotas 23 659 kv. m. Jose tilptų 15 771 žmogus.
Aurelija SERVIENĖ
Į klausimus apie Telšių rajone esančias priedangas ir kokia jų būklė, atsako Telšių rajono savivaldybės administracijos patarėjas, atliekantis Savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Arturas Petrauskas.
– Ar yra paskirti atsakingi asmenys, kurie ekstremaliosios situacijos atveju galėtų operatyviai atrakinti priedangas?
– Taip, už priedangų parengimą ir atidarymą yra atsakingi pastatų savininkai (valdytojai) arba jų paskirti atsakingi asmenys.
– Ar yra numatyta, per kiek laiko priedangos turėtų būti atidarytos?
– Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus priedangos turi būti paruoštos naudoti ne vėliau kaip per 12 valandų nuo sprendimo jas aktyvuoti. Už jų parengimą atsakingi statinių valdytojai ir kiti paskirti atsakingi asmenys. Savivaldybė taip pat yra numačiusi veiksmų planus, kaip užtikrinti operatyvų priedangų atidarymą ir parengimą gyventojų apsaugai.
– Ar atsakingi asmenys yra apmokyti, kaip apsisaugoti judant link priedangos, kad ją atrakintų?
– Asmenys, kuriems pavestos civilinės saugos funkcijos, yra supažindinti su civilinės saugos procedūromis ir veiksmais ekstremaliųjų situacijų metu. Pastatų valdytojai kasmet dalyvauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento organizuojamuose civilinės saugos mokymuose, kuriuose gauna informacijos ir praktinių žinių apie tai, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu ir vykdyti jiems pavestas funkcijas.
Atsakingi asmenys paskiriami pastato valdytojo (vadovo) sprendimu, kur jų funkcijos turės būti aprašomos to asmens pareigybės aprašyme, darbo sutartyje arba kituose vidaus dokumentuose. Tokiais atvejais darbuotojas turės būti supažindinamas su jam pavestomis funkcijomis teisės aktų nustatyta tvarka.
V. Butkus pristato priedangą Telšių sporto ir rekreacijos centre.
– Kaip gyventojams elgtis nuosavuose namuose pavojaus atveju – likti namie ar vykti į priedangą? O jeigu ten nebus vietos?
– Gyventojų veiksmai priklauso nuo gauto perspėjimo pobūdžio ir turimo laiko. Jeigu paskelbtas oro pavojus ir yra galimybė greitai pasiekti netoliese esančią priedangą, rekomenduojama vykti į ją. Primename, kad priedangos yra skirtos apsaugoti žmones nuo sprogimo bangos, skeveldrų ir kitų pavojingų veiksnių. Jeigu saugios priedangos greitai pasiekti negalite arba tam nepakanka laiko, rekomenduojama likti pastate ir pasirinkti kuo saugesnę vietą: eiti į patalpas be langų arba su kuo mažiau išorinių sienų; laikytis atokiau nuo langų, stiklinių pertvarų ir balkonų; jei yra rūsys, slėptis jame; užsidaryti duris ir, jei įmanoma, atsitraukti prie laikančiųjų konstrukcijų ar vidinių sienų. Priedangos planuojamos pagal gyventojų skaičius, jų srautus ir pan., tačiau ekstremaliosios situacijos metu gali susidaryti ir didesni žmonių srautai. Todėl gyventojams svarbu iš anksto žinoti ne vieną, o kelias artimiausias priedangas (informacija LT72). Svarbiausia – nepanikuoti, sekti oficialius pranešimus ir vadovautis atsakingų institucijų nurodymais.
– Ar pavojaus atveju nuosavų namų gyventojai turėtų priimti kaimynus ar kitus aplinkinius į savo namus, jei jie neturi galimybės pasiekti priedangos?
– Teisės aktai nenustato pareigos privačių namų savininkams priimti kitus asmenis į savo būstą ekstremaliosios situacijos ar oro pavojaus metu. Tačiau tarpusavio pagalba ir bendruomeniškumas yra skatinami, ypač siekiant padėti pažeidžiamiems asmenims – senjorams, žmonėms su negalia, šeimoms su mažais vaikais ar tiems, kurie neturi galimybės greitai pasiekti saugesnę vietą. Sprendimą priimti kitus asmenis į savo namus kiekvienas gyventojas priima savanoriškai, įvertinęs savo galimybes ir saugumo sąlygas.
– Ar reikėtų gyventojams pažymėti savo namus ar kitaip informuoti, kad juose galima prisiglausti?
– Šiuo metu nėra nustatytos oficialios tvarkos ar rekomendacijos žymėti privačius namus kaip laikiną prieglobstį kitiems gyventojams. Toks žymėjimas nėra numatytas civilinės saugos sistemoje ir galėtų sukelti papildomų neaiškumų ar saugumo rizikų. Gyventojams rekomenduojama iš anksto aptarti tarpusavio pagalbos galimybes su kaimynais, ypač jei kaimynystėje gyvena asmenys, kuriems ekstremaliosios situacijos metu gali prireikti pagalbos.
– Koks inventorius turėtų būti visiškai paruoštose priedangose?
– Priedangose rekomenduojama užtikrinti bent minimalius saugos ir buvimo sąlygų reikalavimus. Jose turėtų būti: vietos žmonėms saugiai prisiglausti; apšvietimas arba avarinis apšvietimas; pirmosios pagalbos priemonės; gesintuvas; informacija apie elgesį ekstremaliosios situacijos metu (pastato valdytojo paruošta tvarka, taisyklės); galimybė palaikyti ryšį ir gauti informaciją (radijo imtuvas, kurio maitinimas nepriklausomas nuo elektros šaltinio); esant poreikiui – geriamojo vandens atsargos ir kitos būtinos priemonės.
– Kiek priedangų šiuo metu yra visiškai paruošta?
– Telšių rajone yra 76 priedangos. Daliai jų šiuo metu įgyvendinami projektai: priedangos aprūpinamos būtiniausiomis priemonėmis, įskaitant elektros generatorius ir kitą reikalingą įrangą, skirtą gyventojų saugumui užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu. Priedangų infrastruktūros gerinimo projektai vykdomi kasmet, todėl jų būklė Telšių rajone nuosekliai gerėja.
Priedanga Telšių kultūros centre.
– Gyventojai smalsauja, kaip atrodo rajono vadovų – mero ir vicemero bei Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų priedanga?
– Visų pirma ši priedanga nėra skirta nei merui, nei vicemerui, nei Savivaldybės administracijos darbuotojams. Tai yra visų Telšių rajono gyventojų saugumui skirta infrastruktūra. Esant ekstremaliajai situacijai ar kitam pavojui, priedanga galėtų naudotis visi į ją atvykę gyventojai ir rajone esantys žmonės. Priedangų paskirtis – suteikti kuo didesnį saugumą visuomenei, todėl jos planuojamos ir vertinamos atsižvelgiant į visų gyventojų poreikius.
– Iš kur meras dirbtų, jeigu išauštų diena X?
– Mero darbo vieta ekstremaliosios situacijos atveju būtų nustatoma pagal valstybės ir Savivaldybės veiklos tęstinumo planus. Svarbiausias tikslas tokiu metu – užtikrinti ne konkretaus asmens darbo vietą, o nepertraukiamą Savivaldybės funkcijų vykdymą, gyventojų informavimą ir būtinųjų paslaugų teikimą. Atsižvelgiant į situaciją ir grėsmes, Savivaldybės vadovas ir atsakingi jam pavaldūs specialistai dirbtų iš tam numatytų ir saugumo reikalavimus atitinkančių vietų, kad galėtų koordinuoti veiksmus ir priimti reikalingus sprendimus gyventojų saugumui užtikrinti.
– Ar rajono vadovai turi ryšio priemones, kuriomis galėtų susisiekti su rajono gyventojais?
– Taip, rajono vadovai ir Savivaldybės administracija turi įvairias ryšio priemones, kurios leidžia operatyviai perduoti informaciją gyventojams tiek kasdienėmis sąlygomis, tiek ekstremaliųjų situacijų metu. Gyventojai gali būti informuojami per valstybės gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, mobiliuosius ryšio tinklus, Savivaldybės interneto svetainę, socialinius tinklus, regioninę žiniasklaidą ir kitus informacijos sklaidos kanalus. Esant poreikiui, būtų pasitelkiamos visos tuo metu prieinamos ir veikiančios komunikacijos priemonės, siekiant kuo greičiau pasiekti rajono gyventojus ir suteikti jiems aktualią informaciją bei rekomendacijas.
– Ar tokios priemonės yra reikalingos?
– Taip, tokios ryšio priemonės yra būtinos. Ekstremaliųjų situacijų, stichinių nelaimių ar kitų krizių metu patikimas gyventojų informavimas laiku yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių užtikrinti žmonių saugumą. Ryšio priemonės leidžia greitai perduoti svarbią informaciją, perspėjimus, rekomendacijas ir nurodymus gyventojams, koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti nepertraukiamą Savivaldybės funkcijų vykdymą. Kuo daugiau skirtingų komunikacijos kanalų yra numatyta, tuo didesnė tikimybė, kad informacija pasieks gyventojus net ir sutrikus daliai įprastų ryšio priemonių.
Priedangos „Atžalyno“ progimnazijoje.
Ministerijos lėšos priedangoms modernizuoti
Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus atstovas informavo, jog ministerija Telšių rajono savivaldybei yra skyrusi beveik 400 tūkst. Eur vienuolikai priedangų modernizuoti.
Vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, kai objektai, kurie įtraukti į Parinktų priedangų sąrašą, nereikalingi priedangai, jie gali būti naudojami kitiems tikslams, tačiau prireikus jų valdytojai turi paruošti naudoti juos kaip priedangą ne vėliau kaip per 12 valandų nuo informacijos gavimo apie savivaldybės mero ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pavedimą.
Ministerijos duomenimis, šalies savivaldybėms, sudariusioms sutartis priedangų modernizavimo projektams, iš viso jau skirta daugiau nei 30 mln. Eur. Už šias lėšas šiuo metu Lietuvoje atnaujinama daugiau nei 800 priedangų.
Savivaldybės šias lėšas gali naudoti papildomiems evakuaciniams išėjimams įrengti, apsauginių langų skydams montuoti, vėdinimo sistemoms atnaujinti, konstrukcijoms stiprinti, riboto judumo asmenims pritaikyti ir kitiems svarbiems darbams.
Už priedangų parinkimą, žymėjimą ir parengties organizavimą yra atsakingos šalies savivaldybės, jos taip pat sudaro modernizuojamų priedangų sąrašus.
Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6 645 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių – tai sudaro 57 proc. šalies gyventojų. 37 savivaldybės jau turi pakankamai priedangų, o 23 dar susiduria su jų trūkumu. Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse – 40 proc.
Įstaigų vadovai – apie priedangas
Telšiškiams nerimą kelia žinia, kad priedangos yra užrakintos, tad kaip jie ten pateks, jeigu to prireiks nedelsiant ir ne darbo metu? Įstaigų, kuriose yra priedangos, vadovai tvirtina, kad yra numatyti atsakingi asmenys, kurie prireikus atrakintų patalpas, bet gyventojai pasigenda daugiau aiškumo.
„Atžalyno“ progimnazijos direktorius Kęstutis Saplinskas teigė, kad prireikus priedangą galėtų greitai atrakinti, nes gyvena netoliese. Jei jis negalėtų atvykti, yra numatyti kiti atsakingi asmenys. Mokykloje įrengtos dvi priedangos – viena mokiniams, kita – gyventojams.
Žemaitės gimnazijos direktorė Kristina Griciuvienė sakė, kad galimi veiksmų scenarijai jau aptarti, surengtos pratybos, todėl mokiniai ir darbuotojai žino, kaip elgtis pavojaus atveju. Gimnazijos priedanga pirmiausia skirta mokiniams, tačiau prireikus joje būtų priimami ir gyventojai.
Ryškėnų seniūnijos kultūros centre esanti priedanga taip pat po darbo valandų ir savaitgaliais būna užrakinta. Centro vadovė Romualda Virketienė nurodė, jog prireikus ji vyktų atrakinti priedangos, tačiau tai užtruktų, nes gyvena Telšiuose. Todėl, jos nuomone, reikėtų konkretesnių susitarimų, kas tokiais atvejais būtų atsakingas už priedangos atidarymą.
Žarėnų seniūnas Giedrius Apūkas kalbėjo, jog seniūnijoje priedangos nėra, yra numatyta tik susibūrimo vieta nelaimės atveju.
Telšių sporto ir rekreacijos centro direktorius Vacys Butkus pasakojo, kad įstaigoje esanti priedanga šiuo metu tvarkoma – išvežtas anksčiau sandėliuotas turtas, patalpos išvalytos, vyksta paruošiamieji darbai. Svarbiausia užduotis – sutvarkyti grindinį, nes ten žvyras, smėlis. Direktorius patikino, jog yra numatyta, kas pavojaus atveju atrakintų priedangą, bet ir šio žmogaus atvykimas į vietą gali jam pačiam kelti riziką ekstremaliosios situacijos metu. Todėl, V. Butkaus nuomone, paprasčiausias sprendimas būtų įrengti nuotolinį atrakinimą – šiuolaikinės technologijos turi daug galimybių.
Loading ...
